Vasario 2

Vasario 2 diena – 33-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 332 dienos (keliamaisiais metais – 333).

Informacija

Šventės

• Senovės Latvija – Vėjo diena (Veja Diena);
• JAV, Kanada – Švilpiko diena;
• Grabnyčios (arba Kristaus paaukojimo šventė; švenčia krikščioniškos šalys).

Vardadieniai

• Kandidas – Oreta – Oretas – Orinta – Orintas – Rytis – Rytys – Valdas – Valdemaras – Valdonė – Vandenė 
• Kandida – Valdimantas – Voldemaras

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1291 – kryžiuočiai sudegino po 1290 m. balandžio-gegužės mūšių lietuvių apleistą Kolainių pilį (manoma, kad ji buvo Jurbarko (Bišpilio) piliakalnyje).
• 1348 – Strėvos mūšyje susikovė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Kryžiuočių ordino kariuomenės.
• 1386 – Lenkijos bajorų seimas Liubline išrinko Lenkijos karaliumi Jogailą.
• 1508 – prasidėjo Glinskio maištas.
• 1562 – Žlugo Livonijos valstybė, gyvavusi 350 metų.
• 1863 – 1863–1864 m. sukilimas: Čysta Būdos mūšis, pirmasis sukilimo mūšis Lietuvoje.
• 1916 – vokiečių okupacinė valdžia Lietuvoje išdavė leidimus lenkams spausdinti laikraštį „Dzienik Wilenski“, o žydams – „Letzte Nais“.
• 1917 – Vilniaus lietuvių politikos būrelis surašė vokiečių okupacinei valdžiai notą, kurioje reikalavo, kad būtų gerbiamos lietuvių tautos teisės; notą pasirašė Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Steponas Kairys ir kt.
• 1933 – Žemaitkiemyje (Ukmergės rajonas) nukrito Žemaitkiemio meteoritas.
• 1967 – pradėtas leisti savaitraštis „Gimtasis kraštas“.
• 1999 – pradėta tiesioginė Seimo posėdžių garso transliacija per internetą.
• 2000 – Algirdas Brazauskas tapo pirmuoju Visagino garbės piliečiu.
• 2002 – įsigaliojo Lietuvos banko nustatytas oficialus fiksuotas lito kursas su euru: 3,4528 lito už 1 eurą.
• 2005 – Vilniaus universitete pristatyta elektroninė knyga – enciklopedinis biografijų žodynas „Lietuvos knygos veikėjai“. Pirmajame skaitmeniniame knygotyros biografikos leidinyje skelbiama 1388 asmenų biogramų.

Gimimo dienos

• 1536 m. – Petras Skarga, SJ, LDK visuomenės veikėjas, jėzuitas, hagiografas, rašytojas, polemikas, teologas, kontrreformacijos kovotojas (m. 1612 m.).
• 1730 m. – Steponas Jonas Giedraitis, Lietuvos vyskupas, Abiejų Tautų respublikos valstybės pareigūnas (m. 1802 m.).
• 1838 m. – Konstantinas Kalinauskas, vienas 1863 metų sukilimo vadovų (m. 1864 m.).
• 1874 m. – Juozapas Būčys, kunigas, daraktorius. Palaidotas Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčios šventoriuje (m. 1946 m.).
• 1876 m. – Motiejus Baltušis-Baltūsis, stalius, spaudos darbuotojas, vienas žymiausių Lietuvos knygnešių (m. 1923 m.).
• 1879 m. – Feliksas (Peliksas) Martišius, Romos katalikų kunigas, švietėjas ir sodininkas, visuomenės veikėjas (m. 1955 m.).
• 1890 m. – Jonas Gudauskis, politikas, teisininkas, pedagogas (m. 1980 m.).
• 1896 m. – Balys Sruoga, Lietuvos poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas (m. 1947 m.).
• 1898 m. – Vincas Žilys, Lietuvos visuomenės ir karinis veikėjas, brigados generolas (m. 1972 m.).
• 1899 m. – Elena Bindokaitė-Kernauskienė, aktorė (m. 1990 m.).
• 1900 m. – Josifas Dubravinas, rusų ir lietuvių teatro aktorius (m. 1979 m.).
• 1901 m. – Jascha Heifetzas, pasaulinio garso smuikininkas, virtuozas, vunderkindas (m. 1987 m.).
• 1903 m. – Jurgis Dagilis, Lietuvos teisininkas, leidėjas, katalikų veikėjas (m. 1941 m.).
• 1907 m. – Bernardas Brazdžionis, lietuvių poetas, literatūros kritikas (m. 2002 m.).
• 1911 m. – Veronika Dagelytė-Valatkienė, Lietuvos dainininkė (sopranas) (m. 1956 m.).
• 1913 m.:
  • Edvardas Valteris „Briedis“ Kriaučiūnas, lietuvių kilmės JAV krepšininkas, žaidęs Notre Dame Universitete kartu su savo broliu, Feliksu Kriaučiūnu (m. 1992 m.).
  • Pranas Markauskas, vargonininkas, chorvedys ir pedagogas (m. 1975 m.).
• 1914 m. – Donatas Lukštaraupis, Donatovas, lietuvių dainininkas (tenoras), režisierius (m. 1995 m.).
• 1917 m. – Antanas Skridulis, vargonininkas ir chorvedys (m. 2013 m.).
• 1919 m. – Ambraziejus Jonynas, Lietuvos tautosakininkas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 2006 m.).
• 1920 m. – Marija Kruopienė, Baltarusijos lietuvių visuomenės veikėja, tautosakininkė (m. 2003 m.).
• 1921 m. – Vytautas Jurėnas, Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras.
• 1923 m. – Algirdas Žukauskas, mokslininkas energetikas, technikos mokslų habilituotas daktaras, Lietuvos nusipelnęs inžinierius, Lietuvos mokslų akademijos akademikas (m. 1997 m.).
• 1926 m. – Stefa Nosevičiūtė-Čepaitienė, lietuvių aktorė, režisierė, teatro pedagogė, Lietuvos muzikos akademijos (MA) profesorė (m. 2001 m.).
• 1930 m. – Vytautas Raudeliūnas, Lietuvos teisės istorikas, ilgametis Kultūros, filosofijos ir meno instituto mokslo darbuotojas, Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytojas, vienas iš Lietuvos tautininkų sąjungos atkūrėjų (m. 2002 m.).
• 1931 m. – Elona Ylienė-Paškūnienė-Bubinaitė, muzikos pedagogė ir chorvedė.
• 1932 m. – Vladas Garastas, sporto veikėjas, vienas žymiausių Lietuvos krepšinio trenerių.
• 1935 m. – Stasys Bulzgis, Lietuvos žurnalistas, poetas, publicistas, kraštotyrininkas.
• 1940 m. – Ingė Lukšaitė, kultūros istorikė, profesorė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.
• 1941 m.:
  • Romualdas Gailys, Lietuvos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras (m. 2017 m.).
  • Julija Juodienė-Čereškaitė, lietuvių muzikos mokytoja, kanklininkė, chorvedė.
• 1942 m. – Antanas Danielius, Lietuvos psichologas, vertėjas (m. 2002 m.).
• 1947 m. – Albinas Jerašūnas, gydytojas, Lietuvos ir Molėtų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1948 m. – Adolfas Šleževičius, Lietuvos politikas, ministras pirmininkas 1993–1996 m. (m. 2022 m.).
• 1949 m.:
  • Josifas Gricas, Lietuvos politinis veikėjas.
  • Vytautas Gilaitis, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1953 m. – Vasilijus Gaponovas, Lietuvos, Marijampolės rajono ir Kalvarijos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m. – Dovilė Rapulskienė, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1962 m. – Arvydas Veikšra, Lietuvos ir Zarasų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1965 m. – Dainius Kamaitis, Lietuvos diplomatas, dabartinis Lietuvos Respublikos ambasadorius Japonijoje, Filipinams, Australijai ir Naujajai Zelandijai. Lietuvos ambasados Japonijoje steigėjas (1998 m.) ir pirmasis šioje valstybėje akredituotas Lietuvos diplomatas.
• 1973 m. – Benediktas Januševičius, poetas, prozininkas, kritikas.
• 1981 m. – Vilma Vaidogienė, Lietuvos ir Prienų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1985 m. – Aleksei Novoselski, Lietuvos slidininkas.

Mirtys

• 1348 m.:
  • Mantvydas, lietuvių kunigaikštis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vyriausias (pagal Naugardo IV metraštį − jauniausias) sūnus, kunigaikščių Narimanto, Algirdo, Jaunučio, Kęstučio, Karijoto ir Liubarto brolis (T. Baranauskas ir kai kurie kt. istorikai mano, kad Mantvydas, Narimantas ir Algirdas buvo Gedimino ir jo pirmosios nežinomo vardo žmonos sūnūs; pasak S. Rouvelo, pirmoji Gedimino žmona tikriausiai buvusi pagonybės išpažinėja) (g. 1300 m.).
  • Narimantas, lietuvių kunigaikštis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino antrasis sūnus, Narimantaičių giminės pradininkas (g. 1277 m.).
• 1746 m. – Mikalojus Faustinas Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas (g. 1688 m.).
• 1874 m. – Valerijonas Ažukalnis, lietuvių poetas, vertėjas (g. 1816 m.).
• 1952 m. – Adomas Brakas, Mažosios Lietuvos kultūrinio gyvenimo organizatorius, dailininkas, architektas, pedagogas (g. 1886 m.).
• 1953 m. – Pranas Lingys, knygnešys, visuomenės ir politinis veikėjas (g. 1881 m.).
• 1959 m. – Mečislovas Leškys-Leškevičius, pianistas, muzikos mokytojas, vargonininkas ir chorvedys (g. 1911 m.).
• 1965 m.:
  • Kazys Gineitis, Lietuvos diplomatas (g. 1895 m.).
  • Michelis (Moišė) Hofmekleris, Lietuvos smuikininkas, XX a. pirmosios pusės lietuvių pramoginės muzikos populiarintojas (g. 1898 m.).
• 1968 m. – Vladas Markauskas, pedagogas, LTSR nusipelnęs mokytojas (1951 m.) (g. 1875 m.).
• 1973 m. – Ona Miciūtė, Lietuvos poetė, vertėja (g. 1909 m.).
• 1981 m. – Raimundas Samulevičius, dramaturgas, prozininkas. Dailininko Antano Samuolio sūnėnas, tautodailininkės Stasės Samulevičienės sūnus (g. 1937 m.).
• 1991 m. – Juozas Briedis, dainininkas (tenoras), chorvedys, agronomijos mokslų daktaras (g. 1912 m.).
• 1994 m. – Marija Gimbutienė, lietuvių kilmės archeologė ir antropologė, archeomitologijos pradininkė, tyrusi Europos neolito ir bronzos amžiaus kultūras (g. 1921 m.).
• 1999 m. – Šarūnas Šimulynas, lietuvių skulptorius, tapytojas, poetas, prozininkas (g. 1939 m.).
• 2006 m. – Vytautas Šliogeris, architektas, restauratorius, visuomenės veikėjas (g. 1943 m.).
• 2009 m. – Petras Razbadauskas, Lietuvos ir Zarasų rajono politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1951 m.).
• 2020 m. – Boleslovas Povilas Dačiulis, Lietuvos filologas, poetas, radijo žurnalistas, redaktorius (g. 1934 m.).
• 2021 m. – Romas Batūra, Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras (g. 1937 m.).
• 2023 m. – Ligija Stalevičienė, Lietuvos dailininkė tapytoja, menotyrininkė, pedagogė (g. 1928 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 962 – Popiežius Jonas XII karūnavo Otoną I (Otto I) Šventosios Romos imperijos imperatoriumi;
• 1386 – Lenkijos bajorų seimas Liubline Jogailą išrinko Lenkijos karaliumi;
• 1536 – ispanų keliautojas Pedras de Mendosa (Pedro de Mendoza) įkūrė Buenos Aires;
• 1556 – Kinijoje įvyko stipriausias žinomas žemės drebėjimas žmonijos istorijoje, nusinešęs apie 830 tūkst. žmonių gyvybes;
• 1709 – išgelbėtas britų jūreivis Aleksandras Selkerkas (Alexander Selkirk), negyvenamoje saloje praleidęs penkerius metus. Jo istorija įkvėpė rašytoją Danielį Defo (Daniel Defoe) parašyti romaną „Robinzonas Kruzas“;
• 1909 – Paryžiuje italų rašytojas Marinetis paskelbė futuristų manifestą;
• 1920 – Rusija pasirašė Tartu sutartį, pagal kurią visam laikui pripažino Estijos nepriklausomybę;
• 1935 – pirmąkart panaudotas melo detektorius teisminiame tyrime (JAV);
• 1952 – Karaliaus ir Jungtinės Karalystės valdovo sostą paveldėjo Elžbieta II;
• 1986 – Indijoje susitiko Dalai Lama ir popiežius Jonas Paulius II;
• 1989 – Baigėsi devynerius metus trukusi Afganistano okupacija.

Gimimo dienos

• 137 m. – Markas Didijus Salvijus Julianas Severas, Romos imperatorius (193 m. kovo 28 d. – birželio 1 d.). Jis užėmė sostą nupirkęs jį iš pretorijų sargybos, po to kai ji nužudė imperatorių Pertinaksą. Tai sukėlė 193–197 m. Romos pilietinį karą, kuriame jis pralaimėjo ir jo įpėdinis Septimijus Severas nuteisė Didijų Julianą mirties bausme (m. 193 m.).
• 1494 m. – Bona Sforza d’Aragona, Lenkijos karalienė ir Didžioji Lietuvos Kunigaikštienė (nuo 1518 m.). Žygimanto Senojo žmona, Žygimanto Augusto motina (m. 1557 m.).
• 1517 m. – Gotardas Ketleris, didikas, Livonijos ordino magistras, Kuršo hercogystės valdytojas bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (m. 1587 m.).
• 1536 m. – Tojotomi Hidejoši, Sengoku laikotarpio daimis, kuris suvienijo Japoniją. Tojotomi Hidejoši buvo savo pono Odos Nobunagos įpėdinis ir užbaigė Sengoku laikotarpį. Jo valdymas dažnai vadinamas Momojama laikotarpiu pagal jo pilį. Tojotomi Hidejoši atsimenamas dėl daugybės pradėtų kultūrinių tradicijų, pvz.: jis leido tik samurajams nešiotis ginklus. Hidejoši laikomas antruoju iš Japonijos „vienytojų“ (m. 1598 m.).
• 1649 m. – Benediktas XIII, 245 Romos katalikų Popiežius (m. 1730 m.).
• 1754 m. – Šarlis Morisas Taleiranas, žymus ir garsus Prancūzijos diplomatas, Napoleono Bonaparto (bei daugelio kitų valdovų po jo) užsienio reikalų ministras, Prancūzijos diplomatijos vadovas, nulėmęs daugelį taktinių Prancūzijos užsienio politikos ir strategijos įgyvendinimo sprendimų (m. 1838 m.).
• 1853 m. – Andrėjis Dyrikis, latvių visuomenės veikėjas, kalbininkas, publicistas ir vertėjas (m. 1888 m.).
• 1882 m. – Džeimsas Džoisas, vienas įtakingiausių XX a. airių rašytojų ir poetų (m. 1941 m.).
• 1885 m. – Michailas Frunzė, TSRS karinis veikėjas, karybos teoretikas (m. 1925 m.).
• 1891 m. – Antonio Segni, buvęs Italijos politikas, du kartus užėmęs šalies ministro pirmininko ir dvejus metus buvęs valstybės preizdentu. Jis buvo pirmasis Italijos ministras pirmininkas kilęs iš Sardinijos (m. 1972 m.).
• 1904 m. – Valerijus Pavlovičius Čkalovas, sovietų lakūnas bandytojas, Tarybų Sąjungos didvyris (m. 1938 m.).
• 1909 m. – Frank Albertson, JAV aktorius (m. 1964 m.).
• 1912 m. – Milvina Dean, paskutinė gyva Titaniko keleivė (m. 2009 m.).
• 1914 m. – Alisė Laua, latvių kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė (m. 1994 m.).
• 1926 m. – Valeri Žiskar Destenas, Prancūzijos politinis veikėjas, ministras, 1974–1981 m. Prancūzijos prezidentas (m. 2020 m.).
• 1928 m. – Luidžis Čiriakas De Mita, Italijos politikas, 1988–1989 m. ėjęs Italijos ministro pirmininko pareigas (m. 2022 m.).
• 1929 m. – Karlosas Lakostė, buvęs Argentinos karinių jūros pajėgų viceadmirolas ir laikinasis de facto prezidentas (1981 m. gruodžio 11 – 22 d.) valdant karinei chuntai (m. 2004 m.).
• 1941 m. – Lee Redmond, amerikiečių moteris, turėjusi ilgiausius pasaulyje rankų nagus (m. 2023 m.).
• 1944 m. – Okilas Gaibulojevičius Okilovas, buvęs (1999-2013) Tadžikistano ministras pirmininkas. Jis priklauso Tadžikistano liaudies demokratijos partijai.
• 1947 m. – Farrah Fawcett, amerikiečių aktorė ir žymi pop asmenybė (m. 2009 m.).
• 1950 m. – Julius Winfield Erving II, buvęs NBA krepšininkas.
• 1955 m. – Lešekas Engelkingas, lenkų poetas, prozininkas, vertėjas, literatūrologas ir literatūros kritikas (m. 2022 m.).
• 1967 m.:
  • Artūras Irbė, Latvijos ledo ritulio vartininkas.
  • Edu Manga, buvęs Brazilijos futbolininkas (m. 2025 m.).
• 1972 m. – Dana International, Izraelio pop dainininkė. 1998 m. su daina Diva ji laimėjo Eurovizijos konkursą Birmingeme. Izraeliui tai buvo trečioji pergalė šiame konkurse.
• 1977 m.:
  • Antonio Grantas, JAV krepšininkas, šiuo metu žaidžiantis Taivane „Mobile“ komandoje.
  • Daniel Cousin, Gabono futbolininkas, žaidžiantis puolėjo pozicijoje. Rungtyniauja Anglijos klube Hull City AFC.
  • Šakira, lotynų pop/rock muzikos atlikėja, dainų žodžių autorė, Grammy apdovanojimų laimėtoja.
• 1978 m.:
  • Bárbara Mori Ochoa, meksikiečių aktorė ir modelis.
  • Klaudijus Marselis Morelis Rodrigesas, Paragvajaus futbolininkas, rungtyniaujantis gynėjo pozicijoje. Argentinos klubo Boca Juniors žaidėjas.
• 1980 m. – Džeimsas Čamanga, futbolininkas, Zambijos rinktinės ir Kinijos Dalian Shide klubo puolėjas.
• 1981 m.:
  • Emre Aydın, turkų roko dainininkas, dainų autorius. Savo oficialioje svetainėje vadinamas emreaydın norint įtvirtinti šį prekinį ženklą. 2008 m. MTV Europos muzikos apdovanojimuose jis laimėjo Geriausio Europos atlikėjo titulą. Jis taip pat buvo pagrindinis turkų roko grupės 6. Cadde atlikėjas.
  • Džeisonas Kapono, JAV krepšininkas.
• 1983 m.:
  • Bojan Popovič, Serbijos krepšininkas, rungtyniaujantis Stambulo „Efes Pilsen“ klube. 2009 m. spalio mėnesį pripažintas Eurolygos naudingiausiu žaidėju.
  • Karolina Kliuft, atletė, pasižymėjusi keliose sporto šakose: penkiakovėje, septynkovėje (daugiakovėje) ir šuoliuose į tolį.
• 1987 m.:
  • Cherardas Pikė Bernabeu, futbolininkas, Ispanijos rinktinės ir Barcelona klubo gynėjas.
  • Martin Spanjers, amerikiečių aktorius.
• 1990 m.:
  • Kreigas Brynas, Airijos ralio lenktynininkas, dalyvavęs Europos ralio čempionate. Jis buvo 2012 m. WRC Super 2000 pasaulio ralio čempionas (m. 2023 m.).
  • Danielis Goslingas, Anglijos futbolininkas, Newcastle United klubo saugas.

Mirtys

• 1769 m. – Klemensas XIII, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1758 m. liepos 6 d. iki mirties (g. 1693 m.).
• 1907 m. – Dmitrijus Mendelejevas, rusų chemikas, žinomas savo sukurta periodine elementų lentele (g. 1834 m.).
• 1970 m. – Bertrand Arthur William Russell, britų filosofas, matematikas, logikas, istorikas ir pacifistas, Nobelio literatūros premijos laureatas (g. 1872).
• 1979 m. – Isa Plijevas, pagarsėjęs Antrojo pasaulinio karo kavalerijos generolas. Armijos generolas, dukart Tarybų Sąjungos Didvyris, Mongolijos Liaudies respublikos Didvyris. Osetinas (g. 1903 m.).
• 1980 m. – William Howard Stein, 1972 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (g. 1911 m.).
• 1987 m. – Alistair Stuart MacLean, britų rašytojas (mirė nuo širdies smūgio) (g. 1922 m.).
• 2004 – Alanas Bulokas (Alan Bullock), Didžiosios Britanijos istorikas, parašęs Adolfo Hitlerio (Adolf Hitler) biografiją „Hitleris: tironijos studija“ (Hitler: a Study in Tyranny).
• 2008 m. – Joshua Lederberg, 1958 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1925 m.).
• 2025 m. – Ikuo Murata, japonų kalbininkas, baltistas ir vertėjas (g. 1938 m.).

Nuorodos

• Istorijos dūžiai vasario 2-ąją: žmonės, likimai, atradimai (Lrytas.lt)