Nobelio taikos premija
Išvaizda
Nobelio taikos premija | |
![]() JAV prezidento Džimio Karterio 2002 m. Nobelio taikos premija | |
Skiriama už | ypatingus nuopelnus siekiant taikos: ginklų mažinimu, tarptautiniu bendradarbiavimu ir organizacijoms, prisidedančioms prie taikos, bei žmogaus teisių indėliui į taiką[1] |
---|---|
Vieta | Oslas, Norvegija |
Skiria | Norvegijos Nobelio komitetas |
Apdovanojimai | 10 mln. Švedijos kronų (2022)[2] |
Pirmasis apdovanojimas | 1901 m. gruodžio 10 d.[3] |
Dabartinis laimėtojas | Narges Mohammadi (2023)[4] |
Daugiausiai apdovanojimų | Tarptautinis raudonojo kryžiaus komitetas (3) |
Svetainė | Nobelprize.org |

Nobelio taikos premija (šved. Nobels fredspris) – kasmetinis apdovanojimas, kurį skiria Norvegijos parlamento išrinktas Norvegijos Nobelio komitetas. Tai viena iš šešių Nobelio premijų, o skiriama nuo 1901 m. Kasmet įteikiama ceremonijos gruodžio 10 d. (Nobelio mirties metinių) metu Osle, Norvegijoje.
Pagal Alfredą Nobelį, taikos premija turi būti skiriama
![]() |
asmeniui, kuris atliko didžiausią ar geriausią darbą vardan tautų broliškumo, už armijų panaikinimą ar sumažinimą ir už taikos suvažiavimų palaikymą. |
![]() |
Komitetas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nobelio komitetą sudarto 5 asmenys, šeštasis yra komiteto sekretorius – Norvegijos Nobelio instituto direktorius.[5]
Laureatai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1901–1950
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1951–2000
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2001–dabar
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Metai | Vardas | Šalis | Pastabos |
---|---|---|---|
2001 | Jungtinių Tautų Organizacija Kofi Annan |
![]() ![]() |
už darbą dėl geriau organizuoto ir taikesnio pasaulio. |
2002 | Jimmy Carter | ![]() |
už ilgametes pastangas rasti taikius tarptautinių konfliktų sprendimus, demokratijos ir žmogaus teisių gynimą bei ekonominio ir socialinio vystymosi skatinimą. |
2003 | Shirin Ebadi | ![]() |
už darbą ginant žmogaus, ypač - moterų bei vaikų, teises ir propaguojant demokratiją. |
2004 | Wangari Muta Maathai | ![]() |
už įnašą į tausojančią plėtrą, demokratiją ir taiką. |
2005 | Tarptautinė atominės energijos agentūra Mohamed Baradei |
![]() ![]() |
už pastangas saugant branduolinę energiją nuo naudojimo kariniams tikslams ir saugų branduolinės energijos naudojimą taikiais tikslais garantavimą |
2006 | Muhammad Yunus Grameen Bank |
![]() |
už socialinių ir ekonominių galimybių vargšams vystymą, suteikiant nedideles paskolas. |
2007 | Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija Alas Goras |
![]() ![]() |
už jų pastangas sukurti ir skleisti geresnes žinias apie žmogaus sukeltą klimato kaitą ir už paklotus skaičiavimų, reikalingų neutralizuoti šiai kaitai, pagrindus. |
2008 | Martti Ahtisaari | ![]() |
už svarų trijų dešimtmečių indėlį keliuose žemynuose sprendžiant tarptautinius konfliktus. |
2009 | Barack Obama | ![]() |
už ypatingas pastangas siekiant stiprinti tarptautinę diplomatiją ir bendradarbiavimą tarp tautų. |
2010 | Liu Xiaobo | ![]() |
už ilgą nesmurtinę kovą siekiant užtikrinti pagrindines žmogaus teises Kinijoje. |
2011 | Ellen Johnson-Sirleaf Leymah Gbowee Tawakel Karman |
![]() ![]() ![]() |
už nesmurtinius siekius užtikrinti moterų saugumą ir pilnavertį dalyvavimą taikos palaikymo veikloje. |
2012 | Europos Sąjunga | ![]() |
už daugiau nei šešis dešimtmečius trunkantį indelį į taikos, susitaikymo, demokratijos ir žmogaus teisių plėtrą Europoje. |
2013 | Cheminio ginklo draudimo organizacija | už nuolatines pastangas sunaikinti cheminius ginklus. | |
2014 | Kailash Satyarthi Malala Yousafzai |
![]() ![]() |
už kovą prieš vaikų ir jaunų žmonių teisių pažeidimus bei pastangas užtikrinant mažamečiams teisę į išsilavinimą. |
2015 | Tuniso nacionalinio dialogo ketvertas | ![]() |
už lemiamą indėlį kuriant pliuralistinę demokratiją Tunise po Jazminų revoliucijos 2011 metais. |
2016 | Juan Manuel Santos | ![]() |
už pusę amžiaus trukusio Kolumbijos pilietinio karo nutraukimą. |
2017 | Tarptautinė kampanija už branduolinių ginklų panaikinimą | ![]() |
už sąmoningumo apie branduolinių ginklų žalą didinimą ir siekį šiuos ginklus uždrausti. |
2018 | Denis Mukwege ir Nadia Murad | ![]() ![]() |
už pastangas kovoti su seksualine prievarta karinėse ir konfliktinėse situacijose. |
2019 | Abiy Ahmed | ![]() |
už pastangas siekti taikos ir tarptautinio bendradarbiavimo, ypač sprendžiant Etiopijos pasienio konfliktą su Eritrėja. |
2020 | Pasaulinė maisto programa | ![]() |
už pasaulinio bado stabdymą. |
2021 | Maria Ressa | ![]() |
už jų pastangas ginti minties laisvę kaip pagrindinę demokratijos ir tvarios taikos sąlygą. |
2022 | Ales Bialiatski |
![]() |
už tai, kad daugelį metų propaguoja teisę kritikuoti valdžią, gina pagrindines piliečių teises, fiksuoja karo nusikaltimus, žmogaus teisių pažeidimus ir piktnaudžiavimą valdžia. |
2023 | Narges Mohammadi | ![]() |
už kovą prieš moterų priespaudą Irane ir kovą už žmogaus teises ir laisvę visiems. |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Behind the scenes of the Nobel Peace Prize“. The Nobel Prize. 28 September 2021. Suarchyvuota iš originalo 15 December 2023. Nuoroda tikrinta 29 March 2024.
- ↑ Morris, Chris (2022-10-05). „Nobel Peace Prize winners actually get a lot of money. Here's how much they can expect“. Fortune. Suarchyvuota iš originalo 11 December 2023. Nuoroda tikrinta 29 March 2024.
- ↑ „The Nobel Peace Prize 1901“. www.nobelprize.org. Suarchyvuota iš originalo 2 January 2007. Nuoroda tikrinta 29 October 2017.
- ↑ „The Nobel Peace Prize 2022“. The Nobel Prize. 7 October 2022. Suarchyvuota iš originalo 7 October 2022. Nuoroda tikrinta 29 March 2024.
- ↑ Nobelio taikos premija. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-09-15).
- ↑ The Nobel Peace Prize 1974, The Nobel Prize
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|