Nobelio taikos premija
| Nobelio taikos premija | |
.jpg) JAV prezidento Džimio Karterio 2002 m. Nobelio taikos premija | |
| Skiriama už | ypatingus nuopelnus siekiant taikos: ginklų mažinimu, tarptautiniu bendradarbiavimu ir organizacijoms, prisidedančioms prie taikos, bei žmogaus teisių indėliui į taiką[1] |
|---|---|
| Vieta | Oslas, Norvegija |
| Skiria | Norvegijos Nobelio komitetas |
| Apdovanojimai | 10 mln. Švedijos kronų (2022)[2] |
| Pirmasis apdovanojimas | 1901 m. gruodžio 10 d.[3] |
| Dabartinis laimėtojas | Narges Mohammadi (2023)[4] |
| Daugiausiai apdovanojimų | Tarptautinis raudonojo kryžiaus komitetas (3) |
| Svetainė | Nobelprize.org |
Nobelio taikos premija (šved. Nobels fredspris) – kasmetinis apdovanojimas, kurį skiria Norvegijos parlamento išrinktas Norvegijos Nobelio komitetas. Tai viena iš šešių Nobelio premijų, o skiriama nuo 1901 m. Kasmet įteikiama ceremonijos gruodžio 10 d. (Nobelio mirties metinių) metu Osle, Norvegijoje.
Pagal Alfredą Nobelį, taikos premija turi būti skiriama
|
asmeniui, kuris atliko didžiausią ar geriausią darbą vardan tautų broliškumo, už armijų panaikinimą ar sumažinimą ir už taikos suvažiavimų palaikymą. |
|
Komitetas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nobelio komitetą sudarto 5 asmenys, šeštasis yra komiteto sekretorius – Norvegijos Nobelio instituto direktorius.[5]
Laureatai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1901–1950
[redaguoti | redaguoti vikitekstą].svg){kind=small}
.svg){kind=small}
1951–2000
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
.svg){kind=small}
2001–dabar
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Metai | Vardas | Šalis | Pastabos |
|---|---|---|---|
| 2001 | Jungtinių Tautų Organizacija Kofi Annan |
 JAV Gana
|
už darbą dėl geriau organizuoto ir taikesnio pasaulio. |
| 2002 | Jimmy Carter | JAV
|
už ilgametes pastangas rasti taikius tarptautinių konfliktų sprendimus, demokratijos ir žmogaus teisių gynimą bei ekonominio ir socialinio vystymosi skatinimą. |
| 2003 | Shirin Ebadi |  Iranas
|
už darbą ginant žmogaus, ypač - moterų bei vaikų, teises ir propaguojant demokratiją. |
| 2004 | Wangari Muta Maathai |  Kenija
|
už įnašą į tausojančią plėtrą, demokratiją ir taiką. |
| 2005 | Tarptautinė atominės energijos agentūra Mohamed Baradei |
 Austrija Egiptas
|
už pastangas saugant branduolinę energiją nuo naudojimo kariniams tikslams ir saugų branduolinės energijos naudojimą taikiais tikslais garantavimą |
| 2006 | Muhammad Yunus Grameen Bank |
 Bangladešas
|
už socialinių ir ekonominių galimybių vargšams vystymą, suteikiant nedideles paskolas. |
| 2007 | Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija Alas Goras |
 JTO JAV
|
už jų pastangas sukurti ir skleisti geresnes žinias apie žmogaus sukeltą klimato kaitą ir už paklotus skaičiavimų, reikalingų neutralizuoti šiai kaitai, pagrindus. |
| 2008 | Martti Ahtisaari |  Suomija
|
už svarų trijų dešimtmečių indėlį keliuose žemynuose sprendžiant tarptautinius konfliktus. |
| 2009 | Barack Obama | JAV
|
už ypatingas pastangas siekiant stiprinti tarptautinę diplomatiją ir bendradarbiavimą tarp tautų. |
| 2010 | Liu Xiaobo |  Kinija
|
už ilgą nesmurtinę kovą siekiant užtikrinti pagrindines žmogaus teises Kinijoje. |
| 2011 | Ellen Johnson-Sirleaf Leymah Gbowee Tawakel Karman |
 Liberija Liberija Jemenas
|
už nesmurtinius siekius užtikrinti moterų saugumą ir pilnavertį dalyvavimą taikos palaikymo veikloje. |
| 2012 | Europos Sąjunga |  ES
|
už daugiau nei šešis dešimtmečius trunkantį indelį į taikos, susitaikymo, demokratijos ir žmogaus teisių plėtrą Europoje. |
| 2013 | Cheminio ginklo draudimo organizacija | už nuolatines pastangas sunaikinti cheminius ginklus. | |
| 2014 | Kailash Satyarthi Malala Yousafzai |
 Indija  Pakistanas
|
už kovą prieš vaikų ir jaunų žmonių teisių pažeidimus bei pastangas užtikrinant mažamečiams teisę į išsilavinimą. |
| 2015 | Tuniso nacionalinio dialogo ketvertas |  Tunisas
|
už lemiamą indėlį kuriant pliuralistinę demokratiją Tunise po Jazminų revoliucijos 2011 metais. |
| 2016 | Juan Manuel Santos |  Kolumbija
|
už pusę amžiaus trukusio Kolumbijos pilietinio karo nutraukimą. |
| 2017 | Tarptautinė kampanija už branduolinių ginklų panaikinimą |  Šveicarija
|
už sąmoningumo apie branduolinių ginklų žalą didinimą ir siekį šiuos ginklus uždrausti. |
| 2018 | Denis Mukwege ir Nadia Murad |  Kongo Demokratinė Respublika  Irakas
|
už pastangas kovoti su seksualine prievarta karinėse ir konfliktinėse situacijose. |
| 2019 | Abiy Ahmed |  Etiopija
|
už pastangas siekti taikos ir tarptautinio bendradarbiavimo, ypač sprendžiant Etiopijos pasienio konfliktą su Eritrėja. |
| 2020 | Pasaulinė maisto programa |  Italija
|
už pasaulinio bado stabdymą. |
| 2021 | Maria Ressa |  Filipinai
|
už jų pastangas ginti minties laisvę kaip pagrindinę demokratijos ir tvarios taikos sąlygą. |
| 2022 | Ales Bialiatski |
 Baltarusija |
už tai, kad daugelį metų propaguoja teisę kritikuoti valdžią, gina pagrindines piliečių teises, fiksuoja karo nusikaltimus, žmogaus teisių pažeidimus ir piktnaudžiavimą valdžia. |
| 2023 | Narges Mohammadi |  Iranas
|
už kovą prieš moterų priespaudą Irane ir kovą už žmogaus teises ir laisvę visiems. |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Behind the scenes of the Nobel Peace Prize“. The Nobel Prize. 28 September 2021. Suarchyvuota iš originalo 15 December 2023. Nuoroda tikrinta 29 March 2024.
- ↑ Morris, Chris (2022-10-05). „Nobel Peace Prize winners actually get a lot of money. Here's how much they can expect“. Fortune. Suarchyvuota iš originalo 11 December 2023. Nuoroda tikrinta 29 March 2024.
- ↑ „The Nobel Peace Prize 1901“. www.nobelprize.org. Suarchyvuota iš originalo 2 January 2007. Nuoroda tikrinta 29 October 2017.
- ↑ „The Nobel Peace Prize 2022“. The Nobel Prize. 7 October 2022. Suarchyvuota iš originalo 7 October 2022. Nuoroda tikrinta 29 March 2024.
- ↑ Nobelio taikos premija. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-09-15).
- ↑ The Nobel Peace Prize 1974, The Nobel Prize
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||