Liepos 22

Liepos 22 yra 203-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 204-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 162 dienos.

Informacija

Šventės

(kol kas neįvestos)

Vardadieniai

Magdalena – Dalius – Mantilė

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1989 – atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas.

Gimimo dienos

• 1579 m. – Jonušas Radvila I, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (m. 1620 m.).

1802 m. – Stanislovas Moravskis (pilnas vardas Jonas Stanislovas Apolinaras Moravskis) (1802 m. liepos 22 d. – 1853 m. spalio 6 d.) – žymus lietuvių [1] dvarininkas, aristokratas, gydytojas, etnografas, keliautojas, rašytojas, poetas, teisininkas, filantropas, mizantropas.

• 1870 m. – Antanas Jaroševičius, Lietuvos dailininkas, kultūros ir visuomenės veikėjas, pedagogas (m. 1956 m.).
• 1889 m. – Felicija Šalkauskaitė, Lietuvos bibliotekininkė (m. 1952 m.).
• 1904 m. – Juzefa Daužvardienė, teisininkė, diplomatė, JAV lietuvių visuomenės veikėja (m. 1990 m.).
• 1907 m. – Romualdas Marcinkus, lakūnas, Lietuvos kariuomenės kapitonas, parašiutininkas, futbolo žaidėjas ir treneris (m. 1944 m.).
• 1933 m. – Algimantas Grabauskas, Lietuvos agronomas ekonomistas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1938 m.:
  • Lina Dumbliauskaitė, choro dirigentė ir pedagogė, humanitarinių mokslų daktarė.
  • Felicija Nijolė Sadūnaitė, vienuolė, disidentė.
  • Ričardas Tamulis, boksininkas, olimpinių žaidynių vicečempionas, daugkartinis Europos, SSRS ir Lietuvos bokso čempionas (m. 2008 m.).
• 1940 m. – Gintautėlė Laimutė Baginskienė, Lietuvos dailininkė vitražistė.
• 1942 m. – Zigmas Blažaitis, Lietuvos alpinistas, geodezininkas (m. 1995 m.).
• 1945 m.:
  • Algimantas Asevičius, choro dirigentas, televizijos žurnalistas, alpinistas.
  • Ramūnas Klimas, Lietuvos rašytojas (m. 2002 m.).
• 1946 m.:
  • Marija Savickienė-Lukšaitė, pedagogė ir chorvedė.
  • Virginijus Martišauskas, žurnalistas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1947 m. – Emilija Poškutė-Pumputienė, lietuvių grafikė (m. 2021 m.).
• 1948 m.:
  • Boleslav Daškevič, Lietuvos ir Šalčininkų rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Linas Bieliauskas, JAV psichologas.
• 1950 m. – Klemensas Birieta, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m.:
  • Kęstutis Mazgelis, Pakruojo rajono savivaldybės politinis veikėjas.
  • Vytautas Aidukas, Lietuvos ir Ignalinos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1962 m. – Kęstutis Lupeikis, Lietuvos architektas, dailininkas (m. 2023 m.).
• 1969 m. – Gintautas (Gintas) Dainys, fotografas, operatorius, menininkas, fotomenininkų sąjungos narys, surengęs daug fotografijos parodų, dalyvavęs įvairiose meno akcijose (m. 2005 m.).
• 1975 m. – Ignas Vėgėlė, teisėtyrininkas tarptautininkas.
• 1981 m. – Mantas Česnauskis, krepšininkas žaidžiantis įžaidėjo pozicijoje, Slupsko „Czarni“ komandoje. Ūgis 187 cm, svoris 81 kg.
• 1984 m. – Darvydas Šernas, Lietuvos futbolininkas žaidžiantis Lenkijoje Lodzės „Widzew“ klube, krašto saugo pozicijoje. Šis jaunas saugas debiutavo rinktinėje 2008 metų vasarą rungtynėse prieš Čekijos Respublikos rinktinę. Pirmąjį įvartį atstovaudamas rinktinei pelnė draugiškose varžybose prieš Andoros futbolininkus.

Mirtys

• 1894 m. – Antanas Bortkevičius, religinių raštų rengėjas (g. 1835 m.).
• 1926 m. – Ignas Čižiauskas, knygnešys, Romos katalikų kunigas, publicistas (g. 1873 m.).
• 1952 m. – Antanas Ignas Darevskis-Veryha, Lietuvos teisininkas, ekonomistas, finansų istorikas (g. 1884 m.).
• 1966 m. – Stasys Tijūnaitis, pedagogas, žurnalistas, poetas, Lietuvos politinis veikėjas (g. 1888 m.).
• 1970 m. – Jonas Čeičys, Lietuvos inžinierius melioratorius, technikos mokslų daktaras (g. 1901 m.).
• 1987 m. – Leonas Kaulinis, muzikos mokytojas ir chorvedys (g. 1917 m.).
• 1992 m. – Antanas Vaičiulaitis, Lietuvos diplomatas, rašytojas, vertėjas (g. 1906 m.).
• 1999 m.:
  • Algirdas Lekavičius, Lietuvos botanikas floristas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1921 m.).
  • Alma Granauskienė – Skruibytė, žurnalistė, filologė, tautodailininkė (g. 1937 m.).
• 2000 m. – Algirdas Verba, poetas (g. 1941 m.).
• 2002 m. – Ansas Lymantas, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, lietuvių spaudos darbuotojas, žurnalistas, dailininkas (g. 1921 m.).
• 2019 m.:
  • Vincentas Jalinskas, lietuvių altaristas monsinjoras (g. 1925 m.).
  • Almantas Vaišnys, lietuvių aktorius (g. 1972 m.).
• 2020 m.:
  • Karolis Dapkus, Lietuvos teatro ir kino aktorius (g. 1933 m.).
  • Bronislovas Martinkus, Lietuvos inžinierius, ekonomistas, technologijos mokslų daktaras (g. 1933 m.).
• 2023 m. – Eduardas Vilkelis, Lietuvos ekonomistas, buvęs finansų ministras (g. 1953 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1922 – JAV pripažino Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybes.
• 1946 – Irgun susprogdino Karaliaus Dovydo viešbutį, kuriame buvo įsikūrusi pagrindinė Britų Palestinos Mandato būstinė.

Gimimo dienos

• 1535 m. – Katarina Stenbock, Švedijos karaliaus Gustavo I žmona ir Švedijos karalienė (m. 1621 m.).
• 1649 m. – Klemensas XI, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1700 m. lapkričio 23 d. iki mirties (m. 1721 m.).
• 1878 m. – Lusienas Febras, prancūzų istorikas ir istorijos filosofas. Labiausiai žinomas, kaip vienas prancūzų istoriografinės Analų mokyklos pradininkų (m. 1956 m.).
• 1887 m. – Gustav Ludwig Hertz, vokiečių fizikas, 1925 m. Nobelio premijos laureatas (m. 1975 m.).
• 1888 m. – Selman Abraham Waksman, 1952 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1973 m.).
• 1895 m. – Pavelas Suchojus, baltarusis tarybinis lėktuvų konstruktorius, technikos mokslų daktaras, dukart Socialistinio darbo didvyris (m. 1975 m.).
• 1922 m. – Ojaras Abuolas, latvių tapytojas (m. 1983 m.).
• 1923 m. – Visvaldis Lamas, latvių rašytojas (m. 1992 m.).
• 1926 m. – Georgis Lozanovas, bulgarų edukologas, psichologas, sugestologas, sugestopedijos metodo pagrindėjas.
• 1931 m. – Teičis Aramakis, Japonijos politikas, nuo 1986 m. iki 2002 m. ėjęs Kioto prefektūros gubernatoriaus pareigas, dabartinis Kioto kultūrinio muziejaus direktorius.
• 1943 m. – Masaru Emoto, Japonijos pseudomokslininkas, išgarsėjęs su teiginiais esą žmogaus mintys ir emocijos veikia vandenį prieš jam užšąlant.
• 1946 m. – Mireille Mathieu, prancūzų dainininkė.
• 1947 m. – Pitas Maravičius, profesionalus amerikiečių krepšininkas, laikomas vienu iš geriausių ir taikliausių krepšininkų NBA istorijoje (m. 1988 m.).
• 1949 m. – Lasė Arturi Virenas, suomių ilgų nuotolių bėgikas.
• 1954 m. – Al Di Meola, džiazo gitaristas.
• 1960 m. – Liza Robertson, Kanados poetė, feministė.
• 1964 m. – David Spade, JAV aktorius, geriausiai žinomas iš filmų su Chris Farley.
• 1971 m. – Cyril Domoraud, buvęs Dramblio Kaulo Kranto futbolininkas, 11 metų buvo Dramblio Kaulo Kranto rinktinės narys. Žaidė gynėju.
• 1973 m. – Jaime Camil, Meksikos aktorius, dainininkas ir laidų vedėjas.
• 1974 m.:
  • Franka Potente, vokiečių aktorė, gimusi mokytojo šeimoje Diulmene. Išpopuliarėjo po vaidmens Tom Tykwer filme Bėk, Lola, bėk.
  • Rimas Alvaresas Kairelis, lietuvių kilmės Argentinos regbininkas. Yra Argentinos regbio rinktinės ir Prancūzijos klubo „USA Perpignan“ žaidėjas.
• 1978 m. – Denisas Romedalis, danų futbolininkas, rungtyniaujantis krašto puolėjo pozicijoje. Graikijos klubo Olympiakós žaidėjas.
• 1980 m.:
  • Dirkas Kjuitas, Liverpool FC ir Nyderlandų futbolo rinktinės puolėjas.
  • Kate Ryan, belgų šokių ir pop muzikos atlikėja ir dainų autorė.
• 1984 m. – Stiuartas Dauningas, anglų futbolininkas, Anglijos rinktinės ir Aston Villa klubo saugas.
• 1987 m. – Charlotte Kalla, Švedijos slidininkė. Žiemos olimpinių žaidynių dalyvė ir medalininkė. Karjerą pradėjo 2004 m. ir tapo daugkartine pasaulio jaunių čempione. 2009 m. pasaulio čempionate Kalla iškovojo bronzos medalį 4 x 5 km estafetės rungtyje. Geriausias jos individualus pasirodymas pasaulio pirmenybėse yra penkta vieta 10 km rungtyje. Sportininkė atstovavo savo šaliai 2010 m. žiemos olimpinėse žaidynėse kur iškovojo aukso medalį 10 km rungtyje ir bronzos apdovanojimą komandinio sprinto varžybose. Sportininkė tapo tryliktąja olimpinių žaidynių aukso savininke 10 km rungtyje, ir yra antroji švedė, pelniusi šį apdovanojimą.
• 2013 m. – Kate Middleton ir Princo Viljamo sūnus.

Mirtys

• 1540 m. – Jonas Zapojajis, 1526–1540 m. Vengrijos karalius (g. 1487 m.).
• 1676 m. – Klemensas X, 241-asis Romos katalikų bažnyčios popiežius (g. 1590 m.).
• 1832 m. – Napoleonas II, II Prancūzijos imperatorius (g. 1811 m.).
• 1932 m. – Errico Malatesta, anarcho-komunistas su nepalaužiamu įsitikinimu, kuriuo dalinosi su savo draugu Piotru Kropotkinu, kad tuoj pat įvyks anarchistinė revoliucija (g. 1853 m.).
• 1934 m. – Džonas Herbertas Dilindžeris, bankų plėšikas, siautėjęs JAV vidurio vakaruose XX a. trečiojo dešimtmečio pradžioje (g. 1903 m.).
• 1941 m. – Dmitrijus Pavlovas, tarybinis karinis veikėjas, Tarybų Sąjungos didvyris. 1941 m. liepos 22 d. sušaudytas. Palaidotas NKVD poligone netoli Maskvos (g. 1897 m.).
• 1963 m. – Oldosas Leonardas Hakslis, anglų rašytojas fantastas (g. 1894 m.).
• 1978 m. – Michailas Pervuchinas, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys (g. 1904 m.).
• 1985 m. – Matti Henrikki Järvinen, suomių ieties metikas, olimpinis bei Europos čempionas (g. 1909 m.).
• 1990 m. – Ilja Michailovičius Frankas, Rusijos fizikas ir Nobelio premijos laureatas (g. 1908 m.).