Maurice Druon
| Morisas Driuonas pranc. Maurice Druon | |
|---|---|
| |
| Maurice Druon | |
| Gimė | 1918 m. balandžio 23 d. Paryžius |
| Mirė | 2009 m. balandžio 14 d. (90 metų) ten pat. |
| Veikla | prancūzų rašytojas, politinis ir visuomenės veikėjas. |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
 Vikiteka |
Maurice Druon |
Morisas Driuonas (pranc. Maurice Druon, g. 1918 m. balandžio 23 d. Paryžius – 2009 m. balandžio 14 d. ten pat.) – prancūzų rašytojas, politinis ir visuomenės veikėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Per Antrąjį pasaulinį karą karo korespondentas, dalyvavo Pasipriešinimo judėjime. 1966 m. Prancūzų akademijos narys. 1973-1974 m. Prancūzijos kultūros ministras.
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Romane „Paskutinioji brigada“ (La Dernière brigade, 1946 m.) pavaizdavo karo įvykius. Realistinių romanų trilogijoje „Žmonių galas“ (La Fin des hommes) griežtai kritikavo visuomenės moralines ydas. Išleido istorinių nuotykių romanų seriją „Prakeiktieji karaliai“ (Les Rois maudits)
Parašė dramų, novelių, visuomeninės problematikos esė („Europiečio laiškai“ Lettres d'un Européen, 1946 m., „Reformuoti demokratiją“ Réformer la démocratie, 1982 m.). Kūrybai būdingi natūralizmo bruožai.[1]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didžiosios šeimos:
- Didžiosios šeimos (Les Grandes familles, 1948 m., Gonkūrų premija, ekranizuotas 1958 m. ir 1989 m.);
- Korporacijų žlugimas (La Chute des corps, 1950 m.);
- Susitikimas pragare (Rendez-vous aux enfers, 1951 m.).
Prakeiktieji karaliai;
- Geležinis karalius (Le Roi de fer, 1955 m., (Vilnius: Žaltvykslė, 2007);
- Pasmaugta karalienė (La Reine étranglée, 1955 m. (Vilnius: Žaltvykslė, 2007)
- Karūna ir nuodai (Les Poisons et la couronne, 1956 m., (Vilnius: Žaltvykslė, 2007);
- Vyrų teisė (La Loi des males, 1957 m., (Vilnius: Žaltvykslė, 2007);
- Prancūzijos vilkė (La Louve de France, 1960 m., (Vilnius: Žaltvykslė, 2007);
- Lelija ir liūtas (Le Lis et le lion, 1960 m., (Vilnius: Žaltvykslė, 2007);
- Kai karalius žlugdo Prancūziją (Quand un roi perd la France 1977 m. (Vilnius: Žaltvykslė, 2007).
Kitos knygos:
- Aleksandras Didysis (Alexandre le Grand, mitologinė apysaka, 1958 m.);
- Memuarai (Mémoires. L'aurore vient du fond du ciel 2006 m.);
- Dzeuso memuarai (Les Mémoires de Zeus, 2007 m.).
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Garbės legiono ordinas, Didysis kryžius;
- Prancūzijos išvadavimo medalis.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Galina Čepinskienė. Maurice Druon. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 158 psl.