Rugpjūčio 6
Išvaizda
Lie – Rugpjūtis – Rgs | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | 4 | |||
5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 |
12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 |
19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 |
26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | |
2024 |
Rugpjūčio 6 yra 218-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 219-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 147 dienos.
Informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vardadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bylotas – Daiva – Karolina – Sikstas
Šią dieną Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1938 m. – Vilkijos gaisras, sudegė didelė miestelio dalis.
- 1990 m. – Kaune demontuoti paminklai Leninui ir „Keturiems komunarams“.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1715 m. – Motiejus Dominykas Dogelis, istorikas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos istorinių šaltinių leidėjas (m. 1760 m.).
- 1876 m. – Jonas Pocius, Lietuvos vargonininkas, chorvedys, muzikos mokytojas (m. 1948 m.).
- 1879 m. – Jonas Kasakaitis, Romos katalikų kunigas, poetas ir publicistas (m. 1967 m.).
- 1893 m. – Stasys Birutis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1972 m.).
- 1900 m. – Marijona Čilvinaitė, etnografė, kraštotyrininkė, bibliotekininkė, daugelio kraštotyrininkų mokytoja (m. 1995 m.).
- 1901 m. – Julius Indrišiūnas, Lietuvos politikas, teisininkas (m. 1945 m.).
- 1902 m. – Petras Tarutis, vienas iš lietuvių profesionaliojo cirko pradininkų (m. 1973 m.).
- 1908 m. – Antanas Lešinskas, Lietuvos agronomas, lepdepterologas (m. 1976 m.).
- 1909 m. – Izabelė Motekaitienė-Blauzdžiūnaitė, Lietuvos dainininkė (dramatinis sopranas), pedagogė (m. 1985 m.).
- 1912 m. – Ksenija Dauguvietytė-Šniukštienė, aktorė.
- 1914 m. – Romanas Marijošius, Lietuvos dainininkas (baritonas) (m. 1980 m.).
- 1918 m. – Jonas Minelga, poetas[1] (m. 1990 m.).
- 1925 m. – Apolonija Nistelienė-Gugaitė, Lietuvos inžinierė architektė.
- 1927 m. – Ričardas Darškus, Lietuvos keliautojas, sporto organizatorius, inžinierius hidrotechnikas, fotografas (m. 1991 m.).
- 1929 m. – Aldona Blužienė-Gryžaitė, Lietuvos gydytoja oftalmologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (m. 2005 m.).
- 1932 m. – Elena Jakštienė-Šulcaitė, choro dirigentė ir pedagogė.
- 1933 m. – Arvydas Paltinas, Lietuvos choro ir orkestro dirigentas, pedagogas (m. 2021 m.).
- 1936 m. – Joana Danguolė Sadeikienė, technikos mokslų daktarė, Lietuvos ūkio, politinė bei visuomenės veikėja.
- 1946 m. – Marija Rūta Babarskienė, Lietuvos gydytoja kardiologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
- 1947 m. – Valierius Jasiūnas, Lietuvos kineziologas, biomedicinos mokslų daktaras.
- 1949 m. – Angelina Banytė, Lietuvos dailininkė.
- 1953 m. – Vytautas Žmuidzinavičius, ūkininkas, Lietuvos ir Kauno rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1954 m.:
- Artūras Šumskas, teisininkas, teisėjas, Vilniaus apygardos teismo pirmininkas, buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismų teisėjas.
- Rolandas Paulauskas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
- Vaclov Stankevič, jūrininkas, kapitonas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
- Vigalija Matkėnienė, teisininkė, Lietuvos ir Ignalinos raj. politinė bei visuomenės veikėja.
- 1959 m. – Laimutė Karaškienė, finansininkė, Lietuvos politinė veikėja.
- 1966 m. – Dangutė Mikutienė, režisierė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja.
- 1969 m. – Vanda Kuzmina, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
- 1970 m. – Ingrida Montvydienė, teisininkė, advokatė, advokatų savivaldos veikėja, Mykolo Romerio universiteto lektorė.
- 1983 m. – Viktorija Čmilytė, Lietuvos šachmatininkė, moterų didmeistrė.
- 1986 m. – Mantas Simonavičius, Lietuvos krepšininkas rungtyniaujantis Marijampolės „Sūduva“ komandoje.
- 1992 m. – Rolandas Maščinskas, Lietuvos irkluotojas. 2010 m. jaunimo olimpiadoje sportininkas tapo pirmuoju šalies jaunimo olimpinių žaidynių medalininku ir čempionu.[2].
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1944 m. – Janušas Ivaškevičius, lenkų istorikas, archyvaras (g. 1879 m.).
- 1963 m. – Jonas Glembockis, Lietuvos surdopedagogas (g. 1895 m.).
- 1981 m. – Eduardas Ozarskis, buvęs LTSR partinis ir valstybės veikėjas, LTSR nusipelnęs inžinierius (g. 1908 m.).
- 1986 m. – Justina Jasaitytė, Lietuvos dainininkė (sopranas) (g. 1911 m.).
- 1989 m. – Juozas Narakas, Lietuvos karinis ir visuomenės veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (g. 1899 m.).
- 1993 m. – Egidijus Banionis, Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras (g. 1948 m.).
- 2006 m. – Gintaras Beresnevičius, lietuvių religijotyrininkas, etnologas, prozininkas, publicistas, eseistas (g. 1961 m.).
- 2008 m. – Ferdinandas Kaunas, Lietuvos gydytojas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1921 m.).
- 2021 m. – Donaldas Kaganas, Lietuvos žydų kilmės JAV istorikas (g. 1932 m.).
- 2024 m. – Vytautas Merkys, Lietuvos matematikas (g. 1930 m.).[3]
Šią dieną pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1538 – įkurtas Bogotos miestas;
- 1806 – paskutinis Šventosios Romos imperijos imperatorius atsisakė sosto;
- 1824 – dabartiniame Chunino departamente, Mantaro slėnyje, įvylo Chunino mūšis, Peru nepriklausomybės kovų mūšis tarp realistų ir nepriklausomybės šalininkų;
- 1825 – Bolivija tapo nepriklausoma;
- 1890 – Niujorke pirmąkart įvykdyta mirties bausmė elektros kėdėje;
- 1914 – iš Krokuvos išžygiavo Pirmoji kuopa, Juzefo Pilsudskio sukurta kovai su Rusija.
- 1945 – 8:16 vietos laiku numesta pirmoji pasaulyje atominė bomba (Hirosimos mieste, Japonija) – „Mažylis“. Sprogimo galia siekė 15 tūkst. tonų TNT ekvivalento. Žuvo apie 100 tūkst. žmonių;
- 1962 – Jamaika tapo nepriklausoma.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1697 m. – Karolis VII, 1742–1745 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius, 1741–1743 m. Čekijos karalius Karolis III, 1726–1745 m. Bavarijos kurfiurstas Karolis Albertas (m. 1745 m.).
- 1881 m. – Aleksandras Flemingas, britų biologas ir farmakologas, išgarsėjęs kaip penicilino išradėjas (1928 m.), už ką gavo Nobelio premiją 1945 m (m. 1955 m.).
- 1893 m. – Aleksandras Birzeniekas, latvių architektas, grafikas (m. 1980 m.).
- 1911 m. – Lucille Désirée Ball, JAV komikė, televizijos, kino ir radijo aktorė. Išgarsėjo kartu su savo pirmuoju vyru vaidindama kultiniame seriale I Love Lucy. Vaidmuo jai atnešė milžiniška pasisekimą ir vieną ilgiausių pasaulyje karjerą.[4] (m. 1989 m.).
- 1928 m. – Andy Warhol, amerikiečių dailininkas, filmų kūrėjas, leidėjas ir pop art meno judėjimo asmenybė (m. 1987 m.).
- 1949 m. – Nikolajus Dmitrijevičius Kovaliovas, rusų politikas, buvęs žvalgybininkas (KGB, FSB), armijos generolas (1997). 1996–1998 metais buvo FSB direktoriumi.
- 1963 m. – Kevinas Mitnikas, vienas žymiausių programišių, kuris buvo nuteistas (m. 2023 m.).
- 1965 m.:
- David Maurice Robinson, NBA krepšininkas. Jis yra laikomas vienu iš geriausiu NBA vidurio puolėjų. Admirolo pravardę gavo dėl studijų JAV kariniame Jūrų laivyne, kurį baigus jam buvo suteiktas karininko laipsnis.
- Stefanas Peteranselis, Prancūzijos lenktynininkas. Daugkartinis Dakaro ralio dalyvis ir laimėtojas, tiek motociklu (Yamaha), tiek automobiliu (Mitsubishi). Tai vienas labiausiai tituluotų ralio lenktynininkų.
- 1969 m. – Steven Paul Smith, amerikiečių dainų autorius ir atlikėjas (m. 2003 m.).
- 1970 m. – M. Naitas Šjamalanas, amerikiečių kino režisierius ir scenaristas, mistinių trilerių kūrėjas.
- 1972 m. – Geraldine Estelle Halliwell, britų dainininkė, rašytoja, filantropė, Jungtinių Tautų gerosios valios ambasadorė.
- 1981 m.:
- Abdul Kader Keïta, futbolininkas, Dramblio Kaulo Kranto rinktinės ir Galatasaray SK klubo puolėjas.
- Vitantonio Liuzzi, Formulės 1 lenktynininkas iš Italijos.
- 1982 m.:
- Adrianne Marie Curry, JAV modelis. Pirmoji realybės šou America's Next Top Model nugalėtoja.
- Kevin van der Perren, Belgijos Dailiojo čiuožimo sportininkas. Šešių nacionalinių aukso medalių savininkas. 2006 m. buvo šalies vėliavnešys žiemos olimpinėse žaidynėse. Sportininkas ISU pasaulio čiuožėjų reitinge užima septintą vietą [5].
- 1983 m. – Robinas van Persis, futbolininkas, Nyderlandų rinktinės ir Arsenal klubo puolėjas.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1221 m. – Dominykas, dominikonų ordino įkūrėjas, pamokslininkas. Nuo 1234 m. Šventasis, šventė – rugpjūčio 8 d (g. 1170 m.).
- 1660 m. – Diego Velaskesas, ispanų tapytojas, ispanų renesanso dailininkas (g. 1599 m.).
- 1746 m. – Kristijonas VI, 1730–1746 m. Danijos ir Norvegijos karalius (g. 1699 m.).
- 1926 m. – Bix Beiderbecke, džiazo muzikantas ir kompozitorius[6] (g. 1903 m.).
- 1941 m. – Leonidas Leonidovas, rusų aktorius, režisierius, pedagogas, menotyros daktaras (g. 1873 m.).
- 1969 m. – Teodoras Adornas, vokiečių filosofas ir sociologas, muzikologas ir kompozitorius. Priskiriamas neomarksistinei Frankfurto mokyklai. Buvo Rokfelerio fondo remto „Radijo projekto“ Muzikos skyriaus direktoriumi (g. 1903 m.).
- 1973 m. – Fulgencio Batista y Zaldivar, Kubos vadovas, politinis veikėjas, diktatorius, generolas (g. 1901 m.).
- 1978 m. – Paulius VI, 262 – asis Romos katalikų bažnyčios popiežius, popiežiaus pareigas ėjęs nuo 1963 m. birželio 21 d. iki mirties (g. 1897 m.).
- 1979 m. – Feodor Felix Konrad Lynen, 1964 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[7] (g. 1911 m.).
- 1983 m. – Klaus Nomi, vokiečių kontertenoras, pasižymėjęs ypatingais vokaliniais sugebėjimais ir neįprasta išvaizda bei elgesiu scenoje (g. 1944 m.).
- 2002 m. – Edsgeras Dijkstra, informatikos mokslų daktaras[8] (g. 1930 m.).
- 2005 m. – Vizma Belševica, latvių rašytoja, vertėja. Viena iš nedaugelio latvių rašytojų, kurios kūryba išversta į daugelį pasaulio kalbų (g. 1931 m.).
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Jonas Minelga Archyvuota kopija 2012-01-21 iš Wayback Machine projekto..
- ↑ Lietuvos olimpinis komitetas Archyvuota kopija 2011-07-17 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Vytautas Merkys (1930-2024). Lietuvos matematikų draugija. 2024-08-07. Nuoroda tikrinta 2024-11-05.
- ↑ http://www.tv.com/lucille-ball/person/10038/biography.html Archyvuota kopija 2010-11-25 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.isuresults.com/ws/wsmen.htm
- ↑ Bix Beiderbecke.
- ↑ (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ Edsgeras Dijkstra.