Filosofija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Portal
Vikisritis: Filosofija
Viduramžių paveikslas vaizduojantis filosofiją ir septynis laisvuosius mokslus

Filosofija (gr. φιλοσοφία < φιλο – „myliu“ + σοφία – išmintis) – mokslas apie bendriausius, universaliausius principus ir dėsningumus, instrumentarijus kitiems mokslams, visų pirma humanitariniams (taip kaip matematika – tiksliesiems mokslams).

Augustas Rodenas – Mąstytojas

Filosofija yra iš graikų kalbos kilęs žodis (graikiškai φιλοσοφια < phileo – myliu + sophia – išmintis), reiškiantis „išminties meilę“ žinių siekimo prasme (teorinė filosofija) ir iš to sekančiu sąmoningu gėrio troškimu (praktinė filosofija). Paties žodžio įvedimas paprastai priskiriamas graikų mąstytojui Pitagorui iš Samo. Kiek tai yra patikimos žinios yra ginčytina, tačiau aišku, kad pats žodis atsirado ne ką anksčiau už Platoną.

Ilgą laiką „filosofijos“ sąvoka taikyta vakarietiškajai, iš Antikos graikų filosofijos kilusiai mąstymo tradicijai. Šiuo metu filosofija vadinamos ir Azijos mąstymo sistemos (Rytų filosofija), kurios dažnai glaudžiai susijusios su religiniais įsitikinimais. Be to paskutiniu metu „filosofijos“ sąvoka naudojama kaip „strategijos“ arba „koncepcijos“ sinonimas, pvz., „verslo filosofija“.

Moderniaisiais laikais paplito filosofijos apibūdinimas keturiais pagrindiniais klausimais, kuriuos suformulavo Imanuelis Kantas:

  • Ką aš galiu žinoti?
  • Ką aš turiu daryti?
  • Ko aš galiu tikėtis?
  • Kas yra žmogus?

Filosofijos šakos ir svarbiausi jų klausimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Filosofijos problematika apima tokius klausimus kaip kas yra būtis ir tiesa (metafizika ir logika), gėris ir moralumas (etika), žinojimas bei grožis (estetika):

  • Pažinimo teorija (gnoseologija arba epistemologija): kas yra žinojimas? ką galima pažinti?
  • Metafizika: kas yra tikrovė? kas yra būtis? Ar egzistuoja daiktai nepriklausomai nuo mūsų pažinimo? Tradiciškai jos šakos yra kosmologija ir ontologija.
  • Etika (moralės filosofija): kaip reikėtų elgtis? Ką turiu daryti (I. Kantas)? Kas yra gėris? Kas yra geras gyvenimas? Pagrindinės etikos šakos yra metaetika, normatyvinė etika ir taikomoji etika. Metaetika tiria etinės minties prigimtį, skirtumus tarp įvairių etinių sistemų, ieško atsakymo į klausimą ar egzistuoja absoliučios etinės tiesos ir kaip pažinti tokias tiesas.
  • Politinė filosofija yra vyriausybės ir jos santykių su individais ir bendruomenėmis valstybės viduje tyrimas. Politinė filosofija apima klausimus, susijusius su teisingumu, gėriu, teise, nuosavybe, piliečių teisėmis ir pareigomis.
  • Logika: kaip reikėtų taisyklingai mąstyti? Kilusi iš Antikinės Graikijos. Nuo XIX a. pabaigos logika skilo į dvi plačias dalis: matematinę logiką (formaliąją simbolinę logiką) ir tai, kas dabar vadinama filosofine logika.
  • Kalbos filosofija tiria kalbos prigimtį, kilmę ir naudojimą.
  • Religijos filosofija domisi klausimais, susijusiais su religija.
  • Estetika: kas yra grožis? kas yra menas?

Šalia šių pagrindinių šakų egzistuoja nemažai sritinių disciplinų, pvz., mokslo filosofija, matematikos filosofija, logikos filosofija, teisės filosofija, istorijos filosofija, kultūros filosofija, meno filosofija. Be to, kai kurie mokslai pagal savo tyrimo objektą priartėja prie istoriškai filosofijai priskirtų tyrimo objektų, pvz., psichologija, antropologija.

Filosofai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Filosofijos mokslą studijuojantis ir kuriantis filosofinius darbus asmuo vadinamas filosofu. Filosofas analizuoja ir apibendrina filosofinius reiškinius ir tikrovę; tiria būties ir sąmonės, žmogaus žinių ir etikos esmę. Filosofas turi galimybių dirbti tiriamąjį darbą ar dėstytoju universitetuose ar kitose mokymo įstaigose.

Filosofas ar metafizikas atranda bendruosius būties principus, prigimtį ir esmę, jos priežastis ir tikslus. Epistemologijos specialistai visų pirma domisi mūsų žinių galimybėmis ir ribomis, taip pat ir plėtros sistemų bei bendrųjų teorijų galimybėmis. Dorovės filosofai daugiausia dėmesio skiria etikai, žmonių atsakomybei sau patiems, už kitus žmones ir visuomenę.

Vakarų filosofija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vakarų filosofija atsirado VI a. pr. m. e. antikinėje Graikijoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rytų filosofija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XX a. filosofijos kryptys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikicitatos

Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose

Vikiteka