Balandžio 6

Balandžio 6 yra 96-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 97-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 269 dienos.

Informacija

Šventės

• Saugaus eismo diena.

Vardadieniai

Celestinas – Dangerūta – Daugirutis – Gerardas – Izolda – Žintautė

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 2001 – prasidėjo Lietuvos gyventojų surašymas;
• 2004 – baigėsi prezidento Rolando Pakso apkalta jo pašalinimu iš pareigų, už tai pasisakė du trečdaliai Seimo narių.

Gimimo dienos

• 1866 m. – Juozas Bagdonas, gydytojas, knygnešys, lietuvių spaudos darbuotojas, politinis veikėjas (m. 1956 m.).
• 1871 m. – Pranas Juškys, Lietuvos draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas (m. 1939 m.).
• 1886 m. – Jurgis Petrauskas, aktorius (m. 1977 m.).
• 1898 m. – Juozas Greifenbergeris, komunistinio judėjimo Lietuvoje veikėjas, žurnalistas (m. 1926 m.).
• 1899 m. – Aleksandras Kutkus, Lietuvos dainininkas (tenoras) (m. 1969 m.).
• 1908 m.:
  • Vladas Kulbokas, Lietuvos pedagogas, literatūros tyrinėtojas (m. 2000 m.).
  • Vladas Kviklys, Lietuvos gydytojas higienistas, medicinos mokslų daktaras. Mokyklinės higienos pradininkas Lietuvoje (m. 1985 m.).
• 1912 m. – Jurgis Karnavičius, lietuvių pianistas, pedagogas, profesorius (m. 2001 m.).
• 1913 m. – Vilius Bražėnas, Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, feljetonistas, paskaitininkas, dainininkas tenoras (m. 2010 m.).
• 1914 m. – Marijonas Krikštopaitis, Lietuvos gydytojas terapeutas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 2003 m.).
• 1921 m. – Genovaitė Vasiliauskienė-Stanaitytė, dainininkė (lyrinis sopranas) ir chorvedė.
• 1924 m. – Birutė Ignatavičiūtė, Lietuvos gydytoja ftiziatrė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (m. 2003 m.).
• 1931 m. – Evaldas Mugurevičius, Latvijos archeologas, habilituotas medicinos mokslų daktaras.
• 1937 m. – Liudas Truska, Lietuvos istorikas (m. 2024 m.).
• 1939 m.:
  • Antanas Braždys, lietuvių kilmės Didžiosios Britanijos skulptorius (m. 2022 m.).
  • Kęstutis Jonas Juodkazis, Lietuvos elektrochemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
  • Stasys Juknevičius, Lietuvos zootechnikas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1940 m. – Eugenijus Palskys, lietuvių teisininkas kriminalistas, teisėtyrininkas penalistas (m. 2001 m.).
• 1941 m. – Leonardas Andriuškevičius, Lietuvos aktorius, režisierius, dramaturgas, poetas.
• 1943 m. – Bronius Karaliūnas, Lietuvos elektros ir elektronikos inžinierius, technologijos mokslų daktaras.
• 1944 m. – Marija Aušrinė Pavilionienė, filologė, profesorė, habilituota daktarė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja.
• 1946 m. – Nijolė Dumbliauskienė, vadybininkė, Lietuvos ir Utenos rajono politinis bei visuomenės veikėja.
• 1952 m.:
  • Alvydas Noreika, Lietuvos ir Kauno rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Giedrius Reimeris, dizaineris, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ženklo autorius..
• 1958 m.:
  • Arvydas Malonaitis, Lietuvos archeologas, daktaras.
  • Valentinas Mikelėnas, teisininkas, teisėtyrininkas (civilistas, procesualistas), civilinės teisės teoretikas, arbitražo ginčų ekspertas, šiuolaikinės Lietuvos privatinės ir civilinės teisės kūrėjas ir pagrindėjas, naujųjų Lietuvos privatinės teisės kodekso (LR CK) rengėjas, Vilniaus universiteto (VU) profesorius, teisės pedagogas, vienas žymiausių Lietuvos teisėtyrininkų ir teisės teoretikų; Lietuvos teisininkų bendruomenės autoritetas; verslo teisės ir civilinių bylų advokatas, advokatų profesinės bendrijos „Jurevičius, Balčiūnas ir Bartkus" partneris; buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, VU Teisės fakulteto (VU TF) Civilinės teisės ir civilinio proceso katedros vedėjas.
• 1962 m. – Romualdas Gražinis, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1965 m. – Sigitas Kancevyčius, fotografas, Lietuvos ir Tauragės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1977 m. – Andrius Balys Tapinas, Lietuvos žurnalistas, laidų vedėjas.
• 1983 m. – Mindaugas Tamušauskas, Lietuvos krepšininkas, Mažeikių „Mažeikiai“ krepšinio komandos žaidėjas. Pirmasis treneris Juozas Žiaukra.
• 1984 m. – Vaidotas Pridotkas, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis Prancūzijos trečiosios lygos Šampanės Šalono „ESPE Basket“ komandoje.

Mirtys

• 1749 m. – Pilypas Ruigys, Mažosios Lietuvos filosofas, filologas, tautosakininkas, giesmių eiliuotojas, vertėjas, evangelikų liuteronų kunigas (g. 1675 m.).
• 1816 m. – Andrius Matusevičius, Lietuvos gydytojas akušeris ginekologas, medicinos daktaras (g. 1760 m.).
• 1942 m. – Pranas Dielininkaitis, sociologas, ateitininkas, visuomenės veikėjas (g. 1902 m.).
• 1953 m. – Stasys Jonauskas, Lietuvos partizanas, pedagogas (g. 1926 m.).
• 1973 m.:
  • Ignas Gaška, Lietuvos komunistinis veikėjas (g. 1891 m.).
  • Steponas Biežis, JAV gydytojas chirurgas, lietuvių visuomenės veikėjas. medicinos daktaras (1916) (g. 1889 m.).
• 1979 m. – Karolis Garuckas, SJ, Lietuvos kunigas, disidentas (g. 1908 m.).
• 1981 m. – Aleksandra Dirvianskaitė, Lietuvos pianistė, kompozitorė (g. 1886 m.).
• 1982 m. – Alfonsas Vytautas Braziulis, Lietuvos žurnalistas, visuomenės veikėjas (g. 1900 m.).
• 1989 m. – Vytautas Juozas Kybartas, Lietuvos televizijos diktorius, aktorius (g. 1930 m.).
• 1998 m. – Stanislovas Jakas, darbininkas, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas (g. 1940 m.).
• 2008 m.:
  • Aloyzas Domeika, Lietuvos dainininkas, lyrinis tenoras (g. 1927 m.).
  • Bronislovas Zaikauskas, lietuvių ekonomistas, LTSR valstybės ir partinis veikėjas (g. 1934 m.).
• 2009 m. – Edmundas Grigaliūnas, Lietuvos ir Joniškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1952 m.).
• 2010 m. – Edvardas Antanas Vaitkus, redaktorius, rašytojas (g. 1937 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1722 – Rusijos caras Petras I apmokestino barzdas (50 rublių per metus);
• 1830 – įkurta Mormonų bažnyčia;
• 1909 – Robert Edwin Peary, Matthew Henson ir keturi inuitai tapo pirmaisiais pasiekusiais Šiaurės ašigalį;
• 1917 – JAV paskelbė karą Vokietijai.

Gimimo dienos

• 1483 m. – Rafaelis, italų architektas, dailininkas (m. 1520 m.).
• 1797 m. – Pjeras Leru, Prancūzijos filosofas, socialistas utopistas. Vienas krikščioniškojo socializmo pradininkų (m. 1871 m.).
• 1812 m. – Aleksandras Hercenas, rusų rašytojas, vienas socializmo pradininkų, baudžiavos panaikinimo iniciatorius. Provakarietiškų pažiūrų (m. 1870 m.).
• 1820 m. – Nadaras, prancūzų fotografas, karikatūristas, rašytojas, oreivis. Modernaus portreto žanro fotografijoje vienas pradininkų (m. 1910 m.).
• 1871 m. – Ernestas Birzniekas-Upytis, latvių rašytojas (m. 1960 m.).
• 1911 m. – Feodor Felix Konrad Lynen, 1964 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1979 m.).
• 1920 m.:
  • Edmond H. Fischer, 1992 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas.
  • Lidija Pasternaka-Freimanė, latvių aktorė (m. 1992 m.).
• 1928 m. – Džeimsas Vatsonas, amerikiečių molekulinės biologijos mokslininkas, kartu su Fransiu Kriku ir Morisu Vilkinsu atradęs DNR erdvinę struktūrą, už ką 1962 m. gavo Nobelio fiziologijos ir medicinos premiją (m. 2025 m.).
• 1938 m. – Džonas F. Smitas, JAV vadybininkas.
• 1941 m. – Gheorghe Zamfir, Rumunijos pano fleitos virtuozas.
• 1960 m. – Albertas Sarkanis, Latvijos filologas ir diplomatas, buvęs Latvijos ambasadorius Lietuvoje.
• 1962 m. – Tomojasu Asaoka, buvęs japonų futbolininkas, rungtyniavęs Japonijos rinktinėje (m. 2021 m.).
• 1963 m. – Rafael Vicente Correa Delgado, dabartinis Ekvadoro prezidentas. Pareigas eina nuo 2007 m. sausio 1 d., 2009 m. perrinktas antrai kadencijai. Priklauso Alianza PAIS partijai (Alianza Patria Altiva I Soberana: Sąjunga puikiai ir suvereniai tėvynei).
• 1970 m. – Olaf Kölzig, Vokietijos pilietybę turintis ledo ritulio žaidėjas žaidęs vartininko pozicijoje.
• 1971 m. – Martinas Hansonas, Švedijos futbolo teisėjas iš Holmsjės gyvenvietės šalies pietuose. Pagal specialybę – gaisrininkas.
• 1972 m. – Dikis Simpkinsas, JAV krepšininkas, dalį 2003–2004 m. sezono rungtyniavęs Vilniaus „Lietuvos Ryto“ komandoje.
• 1974 m. – Robert Kovač, futbolininkas, Kroatijos rinktinės ir Dinamo Zagreb klubo gynėjas.
• 1975 m. – Zachary „Zach“ Israel Braff, amerikiečių aktorius, režisierius, scenaristas, bei prodiuseris. Labiausiai tapo žinomas kaip „John 'J.D.' Dorian“ iš populiaraus televizijos serialo Scrubs, kur jis pirmą kartą buvo nominuotas Emmy apdovanojimui.
• 1979 m. – Alain Mosely Nkong, futbolininkas, Kamerūno rinktinės ir Meksikos Indios de Ciudad Juárez klubo saugas.

Mirtys

• 1199 m. – Ričardas I, Anglijos karalius nuo 1189 m. liepos 6 d. iki mirties. Taip pat buvo Normandijos ir Gaskonijos kunigaikštis, Airijos ir Kipro valdovas tuo pat metu (g. 1157 m.).
• 1340 m. – Bazilijus Megas Komninas, Komninų dinastijos dvyliktasis Trapezundo imperatorius, valdė 1332–1340 m..
• 1520 m. – Rafaelis, italų architektas, dailininkas (g. 1483 m.).
• 1528 m. – Albrechtas Diureris, vokiečių tapytojas, grafikas bei matematikas. Vienas iškiliausių Vokietijos menininkų, graviūros meistrų. Taip pat darė vitražus. Nemažai darbų pašventė grafikai. Daugiausiai tapė religine tematika, tobulino spaustuvinę grafiką. Jo parašytas veikalas „Keturios knygos apie žmogaus proporcijas“ vėliau tapo menotyros vadovu (g. 1471 m.).
• 1961 m. – Jules Jean Baptiste Vincent Bordet, 1919 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1870 m.).
• 1971 m. – Igoris Fiodorovičius Stravinskis, rusų kompozitorius, daugelio laikomas vienu įtakingiausiu XX a. muzikai kompozitorių. Buvo kosmopolitinių pažiūrų. Žurnalo Time tituluotas vienu iš įtakingiausiu šimtmečio žmonių. Stravinskio kūrybai būdingas stilistinis įvairumas (g. 1882 m.).
• 1992 m. – Aizekas Azimovas, JAV rašytojas fantastas, mokslo populiarintojas, pagal profesiją biochemikas (g. 1920 m.).
• 2005 m.:
  • Raineris III, Monako kunigaikštis. Raineris III valdė Monako kunigaikštystę 56 metus ir tapo ilgiausiai valdžiusiu Europos monarchu (g. 1949 m.).
  • Renjė III, Monako princas (g. 1923 m.).
• 2010 m. – Anatolijus Fiodorovičius Dobryninas, sovietų diplomatas, ambasadorius, „Rusijos diplomatijos legenda“, prisidėjęs, kad per Kubos raketų krizę būtų išvengta katastrofos (g. 1919 m.).
• 2022 m. – Vladimiras Žirinovskis, Rusijos politikas, nacionalistas, populistas ir Rusijos liberaldemokratų partijos įkūrėjas bei lyderis, Dūmos narys (g. 1946 m.).