Pekinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Pekinas
北京
Forbidden City Beijing Shenwumen Gate.JPG
Pekinas. „Uždraustojo miesto“ vartai

Pekinas
39°54′0″ š. pl. 116°23′0″ r. ilg. / 39.90000°š. pl. 116.38333°r. ilg. / 39.90000; 116.38333 (Pekinas)Koordinatės: 39°54′0″ š. pl. 116°23′0″ r. ilg. / 39.90000°š. pl. 116.38333°r. ilg. / 39.90000; 116.38333 (Pekinas)
Laiko juosta: (UTC+8)
Valstybė: Kinijos vėliava Kinija
Provincija: Pekinas
Meras: Guo Jinlong
Gyventojų (2016): 21 240 000
Plotas: 4 144 km²
Tankumas (2016): 5 125 žm./km²
Altitudė: 43 m
Tinklalapis: [1]
Commons-logo.svg Vikiteka: PekinasVikiteka

Pekinas (kin. 北京, pinyin: Běijīng; Beidzingas) yra Kinijos Liaudies Respublikos sostinė. 17,2 mln. gyventojų. Su greta esančiais rajonais Pekinas sudaro atskirą valstybinio pavaldumo (provincijos lygmens) administracinį vienetą, užimantį 16,8 tūkst. km².

Tai didelis transporto mazgas, esantis prie Didžiojo kanalo, apie 160 km nuo Bohajaus įlankos Geltonojoje jūroje. Yra Tarptautinis Sostinės oro uostas, Pekino-Šanchajaus greitasis geležinkelis. Išvystyta metalurgija, naftos chemija, mašinų gamyba, tekstilė, chemijos, karinė, radioelektronikos, poligrafijos pramonė, maisto apdirbimas, statybinių medžiagų gamyba. Gilias tradicijas turi menų amatai. Yra metropolitenas. Pekine yra Kinijos mokslų akademija. Daug universitetų, teatrų, muziejų (žymiausias – Kinijos istorijos), meno galerijų.

Pekine vyko: 2008 m. vasaros olimpinės žaidynės. Pirmosios pasaulio proto žaidimų žaidynės[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestų Pekine raida X-XVII a.

Tai vienas iš seniausių Kinijos miestų. I tūkstantmetyje pr. m. e. centrinio Pekino pietvakarinėje dalyje (dab. Sičengo rajono pietuose) įsikūrė miestas valstybė Dzi (kin. 薊, pinyin: ). Šią valstybę užėmusi Jan karalystė miestą padarė savo sostine, ir jis vadintas Dzičengu (kin. 薊城, pinyin: Jìchéng). Kadangi po Kinijos suvienijimo III a. pr. m. e. jis tapo Jou provincijos sostine, nuo VII a. jis dar vadintas Joudžou. X a. miestą užėmė Kidaniai, kurie padarė jį savo valstybės (Liao) pietine sostine, o XIII a. džurdžėnai padarė jį pagrindine savo valstybės (Dzin) sostine ir pavadino "Centriniu miestu" (kin. 中都, pinyin: Zhongdu). Šiuos laikus mena Pekine išlikusi Niudzie mečetė ir Tianningo šventykla.

Dabartinis Pekinas buvo įkurtas XIII a., kuomet Mongolų imperija užkariavo Dzin. Į šiaurę nuo senosios džurdžėnų sostinės Džongdu buvo pradėtas statyti naujas įtvirtintas miestas - Dadu ({kin. 大都, pinyin: Dàdū), mongoliškai vadintas Chanbaliku (t.y. "Chano miestu"). Jis išbuvo Kinijos sostine per Juan dinastiją.

1368–1421 Mingų dinastija miestą pervardino Beipingu (kin. 北平, pinyin: Běipíng), nes tuo metu Kinijos sostine tapo Nankinas. 1421 m. Mingai įteisino dvi sostines, ir Pekinas pervardintas Beidzingu, t.y. "Šiaurine sostine". Mingų laikais Senasis Pekinas įgavo dabartinę struktūrą, buvo sujungtas senasis Dzičengas ir Dadu, ir taip atsirado Vidinis ir Išorinis miestai. 1928–1949 m. Pekinas vėl vadinosi Beipingu, o nuo 1949 m. spalio 1 d. vėl tapo Kinijos sostine. Vikiteka

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senojo Pekino struktūra

Pekino urbanizuotoji dalis užima 6 centrinius administracinius rajonus, iš kurių senasis Pekinas dalinamas į du: Sičengą ir Dongčengą. Senasis Pekinas yra išplanuotas grynai geometriškai, jame išskiriamas Vidinis miestas ir Išorinis miestas. Kadaise ši dalis buvo apjuosta siena, tačiau ji nėra išlikusi. 2-asis žiedinis kelias juosia senąjį Pekiną, o Metro 2-oji linija žymi senąją Vidinio miesto ribą.

Vidiniame mieste yra imperatoriaus miesto kompleksas (pietinė siena su vartais bei Tiananmenio aikštė), kurio centras – Uždraustasis miestas, t.y. Imperatoriaus rūmai (XV a. pradžia; dabartinis Guguno muziejus). Visos Vidinio miesto dalys sujungtos griežta rūmų, šventyklų ir kitų statinių sistema, kurie tam tikra tvarka išdėstyti iš pietų į šiaurę. Imperatoriaus miesto komplekse taip pat yra Taimiao šventykla („Protėvių paminėjimo šventykla“, pastatyta 1420 m., perstatyta 1544 m.), „Trijų jūrų“ parkai, tarp jų – Beihajaus parkas prie Beihajaus ežero kranto ir jame esančioje saloje; čia yra Baita pagoda („Baltoji pagoda“, 1651 m.). Pekino administracinis ir politinis centras yra Tiananmenio aikštė, kurios vakaruose ir rytuose ir Kinijos liaudies deputatų rūmai, Kinijos revoliucijos muziejus, Kinijos istorijos muziejus (abudu pastatyti 1959 m.).

Išoriniame mieste yra Dangaus šventykla (1420–1530 m., perstatyta XVIII-XIX a.).

Aplinkui senąjį Pekiną išsidėstę keturi miesto rajonai, kurie neseniai buvo priemiesčiai, tačiau plečiantis miestui buvo sparčiai urbanizuoti. Tai yra Haidianas, Čaojangas, Fengtajus ir Šidzingšanas. Jie su senuoju Pekinu yra sujungti metro sistema.

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pekinas padalintas į 16 administracinių rajonų. Jie gali būti skirstomi į istorinį miesto centrą (oranžinė spalva), centrinius naujesnius rajonus (rožinė spalva), artimesnius priemiesčius (mėlyna spalva) ir tolimesnius priemiesčius (žalia spalva).

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2013 m. Pekino gyventojų skaičius savivaldybėje siekė 21,15 mln., iš kurių 18,25 gyveno miesto gyvenvietėse ir priemiesčiuose, 2,9 mln. - kaimo vietovėse. Miesto gyventojų skaičius nuolat auga. Nuo 1982 m. gyventojų skaičius pagausėjo daugiau nei dvigubai. Pekinas pagal gyventojų skaičių miesto gyvenvietėse yra antras pagal dydį po Šanchajaus.

2010 m. surašymo duomenimis, beveik 96% Pekino gyventojų yra haniai. Iš 800 000 sostinėje gyvenančių tautinių mažumų skaitlingiausi mandžiūrai (336 000), hujai (249 000), korėjiečiai (77 000), mongolai (37 000) ir tudziai (24 000).

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Būdingas drėgnas ir šiltas klimatas, kuriam būdingos karštos ir drėgnos vasaros. Jas lemia Rytų Azijos musonas ir dažniausiai šaltos, vėjuotos ir sausos žiemos, kurias lemia didžiulis Sibiro anticiklonas.[1]


Nuvola apps kweather.svg Pekine klimatas Weather-rain-thunderstorm.svg
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Vidutinė aukščiausia °C 1 3 11 19 25 29 30 29 25 18 9 2 17
Vidutinė žemiausia °C -8 -5 0 8 13 18 22 20 15 8 0 -5 7
Krituliai cm 0 0 0 1 3 7 22 17 5 1 1 0 63,7
Duomenys: Weatherbase[2] 2007 m. vasaris

Oro kokybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Oro užterštumas Pekine dieną beveik penkiskart viršija Pasaulio sveikatos organizacijos standartus.[3] Tai vienas labiausiai užterštų pasaulio miestų.[4]

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2008 m. Pekine vyko XXIX vasaros olimpinės žaidynės.

Miestai partneriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kinijos Liaudies Respublikos administracinės teritorijos Flag of the People's Republic of China.svg

Provincijos: Anhujus | Činghajus | Dziangsi | Dziangsu | Dzilinas | Džedziangas | Fudzianas | Gansu | Guangdongas | Guidžou | Hainanas | Hebėjus | Heilongdziangas | Henanas | Hubėjus | Hunanas | Junanas | Liaoningas | Sičuanas | Šandongas | Šaansi | Šansi |

Autonominiai regionai: Guangsi | Ningsia | Tibetas | Sindziangas | Vidinė Mongolija

Išskirtieji miestai: Pekinas | Čongčingas | Šanchajus | Tiandzinas

SAR: Honkongas | Makao