Vasario 20
Išvaizda
Sausio – Vasaris – Kov | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | 4 | |||
5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 |
12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 |
19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 |
26 | 27 | 28 | 29 | |||
2024 |
Vasario 20 yra 51-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 314 dienų (keliamaisiais metais – 315).
Informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vardadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Aida – Aidas – Aidis – Eitenė – Eitenis – Eitmina – Eitminas – Eitvyda – Eitvydas – Eitvydė – Leona – Leonas – Leonė – Leontina – Leva – Levas – Visgintas – Žemyna
Šią dieną Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1387 – Lietuvos krikšto proga Lenkijos karalius Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila surteikė privilegiją Lietuvos bajorams – visi krikštą priėmę bajorai, atliekantys karinę tarnybą, gavo nuosavybės teisę į Livonijos žemes, teisę laisvai jomis disponuoti, nevaržomai tvarkyti dukters ištekinimo ir kitus reikalus;
- 1530 – dešimtmetis Žygimantas Augustas karūnuotas Lenkijos karaliumi dar esant gyvam jo tėvui. Dviem karaliams atskirti dvaro kalboje tėvas gavo Žygimanto Senojo vardą;
- 1922 – Vidurinės Lietuvos seimas nutarė prisijungti prie Lenkijos;
- 2001 – prezidentą Valdą Adamkų, atvykusi valstybinio vizito, priėmė Indijos prezidentas Kočerilis Ramanas Narajananas. Tarp šalių pasirašyti susitarimai dėl bendradarbiavimo, oro transporto, kultūros, mokslo ir švietimo srityse bei ekonominio ir techninio bendradarbiavimo;
- 2002 – Klaipėdos rajone, Dumpiuose, pradėta eksploatuoti pirmoji Vakarų Lietuvoje padangų smulkinimo įranga. Susmulkintos padangos naudojamos keliams tiesti bei asfaltuoti;
- 2003 – Lietuviškosios Vikipedijos gimtadienis – laisvojoje enciklopedijoje buvo sukurtas pirmasis lietuviškas straipsnis („kompiuteris“).
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1877 m. – Antanas Vivulskis, lietuvių ir lenkų architektas ir skulptorius kūręs dabartinės Lietuvos ir Lenkijos teritorijoje (m. 1919 m.).
- 1885 m. – Jonas Aukštuolis, Lietuvos diplomatas, teisininkas (m. 1949 m.).
- 1907 m. – Jonė Deveikė-Deveikytė-Navakienė, Lietuvos teisės istorikė (m. 1965 m.).
- 1913 m. – Alfonsas Paukštys, Lietuvos smuikininkas (m. 1974 m.).
- 1916 m. – Julius Juzeliūnas, kompozitorius, vargonininkas, chorvedys, pedagogas, mokslininkas – humanitarinių mokslų (muzikologijos) habilituotas daktaras (m. 2001 m.).
- 1917 m. – Algis Šimkus, teisininkas, pianistas, dirigentas, kompozitorius. Kompozitoriaus ir dirigento Stasio Šimkaus sūnus.
- 1922 m. – Leonas Jasinskas, Lietuvos ekonomistas, socialinių mokslų daktaras.
- 1927 m. – Alfonsas Merkys, Lietuvos botanikas, augalų fiziologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 2016 m.).
- 1928 m. – Danutė Emilija Lapienienė-Kiminaitė, mokslininkė, visuomenės veikėja.
- 1935 m. – Petras Bielskis, Lietuvos režisierius, teatrologas, humanitarinių mokslų daktaras.
- 1938 m. – Pranciškus Budrius, lietuvių birbynininkas, koncertmeisteris.
- 1939 m. – Laima Lankauskaitė, Lietuvos lėlių teatro aktorė, režisierė (m. 2003 m.).
- 1940 m. – Edmundas Palubinskas, Lietuvos ir Šilutės rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
- 1941 m. – Raimondas Minderis, Lietuvos baleto artistas, pedagogas (m. 2022 m.).
- 1944 m.:
- Birutė Abromavičienė-Gudelionytė, choro dirigentė ir pedagogė.
- Bronius Bradauskas, Lietuvos ir Vilniaus rajono politinis veikėjas.
- Vladimir Vlasov, Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1945 m.:
- Petras Povilas Čėsna, inžinierius, Lietuvos baldų pramonės ir politinis veikėjas.
- Rita Aleknaitė-Bieliauskienė, lietuvių pianistė, muzikos kritikė, mokslininkė ir pedagogė.
- Stasys Saladinskas, Lietuvos ir Lazdijų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1948 m. – Honorata Danilčenko, Lietuvos agronomė, biomedicinos mokslų daktarė.
- 1949 m.:
- Izidorius Šimkus, Lietuvos ir Kelmės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Kristina Brazauskienė, Lietuvos ir Vilniaus miesto ūkio, politinė bei visuomenės veikėja.
- 1950 m. – Jadvyga Laureckienė, Lietuvos ir Skuodo rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1951 m. – Vincas Kupčinskas, Lietuvos agronomas, biomedicinos mokslų daktaras.
- 1954 m. – Metas Ražinskas, Aktyvus Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1958 m. – Valerija Žalienė, Lietuvos ir Kretingos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1960 m.:
- Šarūnas Leonavičius, Lietuvos grafikas.
- Gintaras Rinkevičius, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro įkūrėjas, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas (nuo 1988 m.), Latvijos nacionalinės operos pagrindinis kviestinis dirigentas, Novosibirsko akademinio simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas ir meno vadovas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, trijų tarptautinių konkursų laureatas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Vilniaus Rotary klubo narys.
- 1962 m. – Kęstutis Bakutis, Lietuvos pedagogas.
- 1964 m. – Romanas Brazdauskis, krepšininkas, Barselonos (Ispanija) olimpinių žaidynių bronzos laimėtojas (1992 m.), Lietuvos čempionas (1982 m.).
- 1969 m. – Renata Beržanskienė, teisininkė, verslo teisės advokatė, advokatų kontoros „Sorainen ir partneriai" (priklausančios tinklui „Sorainen Law Offices") partnerė, buvusios advokatų kontoros „Adamonis, Beržanskienė ir partneriai“ viena iš steigėjų ir vadovių, Lietuvos advokatų savivaldos veikėja.
- 1975 m. – Kristina Saltanovič, Lietuvos ilgų nuotolių ėjikė.
- 1989 m. – Žygimantas Janavičius, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis Kauno „Žalgirio“ komandoje.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1865 m. – Ernstas Vilhelmas Berbomas, etnografas, liaudies dainų, kalbinės medžiagos rinkėjas (g. 1786 m.).
- 1910 m. – Jonas Giedraitis, Lietuvos katalikų kanauninkas, ilgametis Seinų kunigų seminarijos rektorius (g. 1859 m.).
- 1911 m. – Juozapas Montvila, Lietuvos visuomenės veikėjas, verslininkas, bankininkas, filantropas, daugelio sakralinių bei kitokių pastatų statybos Lietuvoje iniciatorius (g. 1850 m.).
- 1953 m. – Vilhelmas Storostas-Vydūnas, lietuvininkų tautybės ir Vokietijos pilietybės filosofas, rašytojas, kultūros veikėjas (g. 1868 m.).
- 1958 m. – Pranas Bizokas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (g. 1882 m.).
- 1963 m. – Konstantinas Galkauskas, Lietuvos kompozitorius, dirigentas (g. 1875 m.).
- 1976 m. – Kazys Katilius, Lietuvos gydytojas chirurgas, medicinos mokslų kandidatas (g. 1904 m.).
- 1977 m. – Naubertas Jasinskas, Šiaulių dramos teatro aktorius, režisierius, dramaturgas (g. 1940 m.).
- 1980 m. – Elena Kalinaitė-Gučienė, Mažeikienė, aktorė (g. 1912 m.).
- 1988 m. – Karolis Dabulevičius, Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas leitenantas (g. 1898 m.).
- 1993 m. – Algirdas Abromaitis, inžinierius konstruktorius, spaudos darbuotojas, Lietuvos ir Vilniaus politinis veikėjas (g. 1944 m.).
- 1997 m. – Česlovas Kavaliauskas, Lietuvos kunigas, teologas, poetas, Biblijos vertėjas (g. 1923 m.).
- 1999 m. – Levas Vladimirovas, vienas žymiausių XX a. Lietuvos knygotyros ir bibliotekininkystės specialistų, mokslininkas ir pedagogas, Jungtinių Tautų bibliotekos direktorius (g. 1912 m.).
- 2002 m. – Juozas Kazlauskas, Lietuvos fotografas, kino operatorius, režisierius (g. 1942 m.).
- 2008 m.:
- Algirdas Čiučelis, matematikas, Lietuvos mokslo, politinis ir visuomenės veikėjas (g. 1938 m.).
- Janina Miščiukaitė-Brazaitienė, Lietuvos nusipelniusi artistė, Kunigaikščio Gedimino ordino kavalierė, estrados dainininkė (g. 1948 m.).
- Nachmanas Dušanskis, TSRS valstybės saugumo Lietuvoje veikėjas.[1] (g. 1919 m.).
Šią dieną pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1472 – Škotija aneksuoja Šetlando ir Orknio salas;
- 1547 – Eduardas VI buvo karūnuotos Anglijos karaliumi;
- 1816 – Romoje įvyko Džoakino Rosinio operos „Sevilijos kirpėjas“ premjera;
- 1835 – žemės drebėjimo metu sugriautas Konsepsjono miestas Čilėje;
- 1872 – JAV patentuotas elektrinis liftas;
- 1877 – Piotro Čeikovskio baleto „Gulbių ežeras“ premjera;
- 1909 – paskelbtas „Pirmasis futurizmo manifestas“;
- 2002 – Egipte Reqa Al-Gharbiya mieste gaisro traukinyje metu žuvo 370 žmonių, dar 65 sužaloti;
- 2004 – Apple pradeda pardavinėti mini muzikos grotuvus iPod.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1844 m. – Liudvigas Eduardas Bolcmanas, austrų fizikas, vienas molekulinės kinetinės teorijos kūrėjų (m. 1906 m.).
- 1881 m. – Janis Baluodis, Latvijos valstybės ir karinis veikėjas. Nuo 1919 m. generolas (m. 1965 m.).
- 1920 m.:
- Jevgenijus Dragunovas, tarybinis rusų šaulių ginklų konstruktorius (m. 1991 m.).
- Karlas Albrechtas, Vokietijos verslininkas, kartu su broliu Theo Albrecht Aldi-Gruppe savininkas.
- 1937 m. – Robert Huber, 1988 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[2].
- 1951 m. – Gordonas Braunas, Didžiosios Britanijos politikas. Jis 2007 m. birželio 27 d. pakeitė Tonį Blerą. Po leiboristams nesėkmingų parlamento rinkimų, Gordonas Braunas pasitraukė iš užimamų premjero pareigų 2010 metų gegužės 11 dieną.[3].
- 1963 m. – Charles Wade Barkley, NBA krepšininkas.
- 1967 m. – Kurt Donald Cobain, grupės Nirvana vokalistas ir lyderis (m. 1994 m.).
- 1968 m. – Pavelas Vipichas, lenkų tarnautojas, savivaldos ir politinis veikėjas, nuo 2009 m. iki 2010 m. Lenkijos prezidento kanceliarijos valstybės sekretorius (m. 2010 m.).
- 1971 m. – Jari Olavi Litmanen, geriausias visų laikų Suomijos futbolininkas.
- 1976 m. – João Paulo Garcia Vieira, Portugalijos lengvaatletis, kuris specializuojasi sportinio ėjimo rungtyse. Šalies olimpinės rinktinės narys ir Europos čempionato daugkartinis prizininkas.
- 1980 m.:
- Artur Boruc, futbolininkas, Lenkijos rinktinės ir ACF Fiorentina klubo vartininkas.
- Imanol Harinordoquy, prancūzų regbio žaidėjas[4].
- 1983 m. – Emadas Moteabas, Egipto futbolininkas, žaidžiantis puolėjo pozicijoje. Egipto nacionalinės rinktinės ir klubo Al Ahly žaidėjas.
- 1984 m. – Diego Mesaglio, žinomas Argentinos ir Lotynų Amerikos aktorius.
- 1988 m. – Robyn Rihanna Fenty, JAV dainų atlikėja, šiuo metu gyvenanti San Diege, Kalifornijoje.
Neaprašyti
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1901 – Muhammad Naguib, Egipto prezidentas (m. 1984);
- 1937 – Robertas Huberis, vokiečių chemikas, Nobelio premijos laurealtas;
- 1966 – Cindy Crawford, amerikiečių modelis;
- 1985 – Julija Volkova, rusų dainininkė („Tatu“).
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1477 m. – Heinrichas Richtenbergas, Vokiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, didysis Vokiečių ordino magistras.
- 1790 m. – Juozapas II, Šventosios Romos imperijos imperatorius nuo 1765 m. ir Habsburgų monarchijos valdovas nuo 1780 m. (g. 1741 m.).
- 1914 m. – Georgijus Jakovlevičius Sedovas, rusų poliarinis keliautojas (g. 1877 m.).
- 1919 m. – Habibula, Afganistano emyras (g. 1872 m.).[5]
- 1980 m.:
- Alice Lee Roosevelt Longworth, Teodoro Ruzvelto duktė (g. 1884 m.).
- Joseph Banks Rhine, parapsichologas (g. 1895 m.).
- 1993 m. – Ferruccio Elio Arturo Lamborghini, Italijos verslininkas (g. 1916 m.).
Neaprašyti
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1431 – popiežius Martinas V (g. 1368);
- 1907 – Henri Moissan, prancūzų chemikas, Nobelio premijos laureatas (g. 1852);
- 1972 – Maria Goeppert‑Mayer, vokiečių fizikė, Nobelio premijos laureatė (g. 1906);
- 1976 – René Cassin, prancūzų teisėjas, Nobelio taikos premijos laureatas (g. 1887).