Balandžio 29

Balandžio 29 yra 119-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 120-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 246 dienos.

Informacija

Šventės

• Tarptautinė šokio diena;
• Tarptautinė triukšmo supratimo diena.

Vardadieniai

Augustinas – Geidutė – Indrė – Kotryna – Rita – Tarmantas

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1831 – Kėdainių mūšis
• 1856 – Vilniuje atidarytas Senienų muziejus, nacionalinio muziejaus pirmtakas;
• 1991 – įkurtas Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas;
• 1992 – Lietuva tapo Tarptautinio valiutos fondo nare;
• 2000 – įsteigta Moderniųjų krikščionių demokratų sąjunga;
• 2008 – Lietuviškajame Vikižodyne sukurta 40 000 straipsnių;
• 2011 – karališkosios princo Viljamo ir jo išrinktosios Kate Middleton vestuvės.

Gimimo dienos

• 1786 m. – Fridrichas Gotlibas Hasenšteinas, padėjęs Liudvikui Rėzai rengti biblijos leidimą (m. 1830 m.).
• 1874 m. – Juozas Kamarauskas, Lietuvos architektas, dailininkas, inžinierius (m. 1946 m.).
• 1887 m. – Povilas Karazija, Lietuvos pedagogas, numizmatas, bibliofilas, kultūros ir visuomenės veikėjas (m. 1955 m.).
• 1907 m. – Simas Miglinas, Lietuvos žurnalistas, knygų leidėjas (m. 1997 m.).
• 1915 m. – Alfonsas Dirsė, Lietuvos gydytojas chirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 1993 m.).
• 1918 m. – Steponas Kosmauskas, Lietuvos aktorius, kultūros veikėjas (m. 1985 m.).
• 1928 m. – Stasys Gudaitis, choro dirigentas, dainininkas, pedagogas.
• 1929 m.:
  • Vytautas Merkys, lietuvių istorikas (m. 2012 m.).
  • Algimantas Mikėnas, Lietuvos inžinierius architektas (m. 2006 m.).
• 1936 m. – Stasys Juškus, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1940 m. – Danutė Kastanauskaitė, Lietuvos bibliotekininkė, pedagogė, socialinių mokslų daktarė.
• 1941 m. – Irena Balčiūnienė, Lietuvos gydytoja stomatologė, antropologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• 1942 m. – Laima Šinkūnaitė, Lietuvos menotyrininkė, meno istorikė, profesorė (m. 2023 m.).
• 1945 m. – Jonas Stromilas, lietuvių juvelyras, auksakalys, tautodailininkas.
• 1949 m. – Eugenijus Chlivickas, Lietuvos inžinierius ekonomistas, socialinių mokslų daktaras.
• 1950 m. – Salomėja Slaboševičienė, pedagogė, Lietuvos ir Palangos savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1955 m. – Juozas Vičius, gydytojas, Lietuvos ir Šilutės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m. – Rimantas Kaškelis, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1958 m. – Robertas Bunevičius, Lietuvos gydytojas psichiatras, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. Psichoendokrinologijos pradininkas Lietuvoje.
• 1959 m. – Gintautas Saulis, Lietuvos kalbininkas, pedagogas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1963 m. – Gediminas Daukšys, vadybininkas, Lietuvos ir Alytaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1967 m.:
  • Egidijus Skarbalius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Odeta Žerlauskienė–Šiaulienė, Skuodo rajono savivaldybės politikė.
• 1971 m. – Danguolė Beinarytė, Lietuvos choro dirigentė.
• 1977 m. – Andrius Skerla, Lietuvos futbolininkas. Vienas pagrindinių Lietuvos nacionalinės rinktinės gynėjų. Dėl kibios žaidėjo gynybos pramintas Voru. 2007 m. pasirašė 2 metų kontraktą su FK Vėtra klubu. 2007 m. rugpjūčio pabaigoje šį kontraktą perpirko lenkų klubas Korona Kielce ir sudarė naują 1 metų kontraktą su A. Skerla.
• 1984 m. – Paulius Jankūnas, lietuvių krepšininkas. Pasaulio jaunimo krepšinio čempionas, Lietuvos nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės narys, joje debiutavęs 2005 m. rungtynėse su Bulgarija.
• 1987 m. – Žydrūnas Kelys, Lietuvos krepšininkas rungtyniaujantis Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandoje, LKL lygoje.
• 1989 m. – Povilas Krasnovskis, Lietuvos futbolininkas. Žaidžia krašto saugo pozicijoje.

Neaprašyti

• 1873 – Dominykas Budrikas, kunigas, rašytojas;
• 1896 – Domas Andriulis, kompozitorius, vargonininkas, mokytojas, kraštotyrininkas;
• 1907 – Benediktas Rutkūnas, poetas.

Mirtys

• 1873 m. – Dominikas Budrikas, religinių raštų rengėjas (g. 1798 m.).
• 1933 m. – Juozas Tumas-Vaižgantas, Lietuvos rašytojas, literatūros istorikas, kritikas, visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas (g. 1869 m.).
• 1952 m. – Juozas Mikulėnas, vargonininkas, chorvedys ir pedagogas (g. 1902 m.).
• 1959 m. – Antanas Rauchas, Lietuvos smuikininkas, pedagogas, koncertmeisteris (g. 1909 m.).
• 1963 m. – Kazys Kiela, prozininkas, vertėjas (g. 1893 m.).
• 1989 m. – Algis Gudelis, Lietuvos alpinistas, alpinizmo instruktorius, alpinizmo treneris, alpinizmo sporto meistras, technikos mokslų kandidatas. (g. 1953 m.).
• 2022 m. – Juozas Adomonis, Lietuvos dailininkas keramikas (g. 1932 m.).
• 2025 m. – Juozas Ivaškevičius, Lietuvos gydytojas anesteziologas, reanimatologas (g. 1943 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1429 – Žana D’Ark (Jeanne d’Ark) įžengė į apsiaustą Orleano miestą;
• 1813 – patentuotas kaučiukas;
• 1916 – Velykų sukilimas: Airijoje panaikinta karinė padėtis ir sukilimas oficialiai baigėsi airių nacionalistams pasidavus britų valdžiai Dubline;
• 1945:
  • Vokietijos armija Italijoje besąlygiškai pasidavė sąjungininkams;
  • Adolfas Hitleris vedė savo ilgametę draugę Evą Braun Berlyno bunkeryje ir paskyrė admirolą Karlą Dionicą savo įpėdiniu.

Gimimo dienos

• 1760 m. – Lui Mišelis Lepeletjė de Sen Faržo, Prancūzijos politikas, teisininkas, pedagogas (m. 1793 m.).
• 1818 m. – Aleksandras II, Rusijos imperatorius, Lenkijos karalius ir Suomijos didydis kunigaikštis 1855–1881 m (m. 1881 m.).
• 1837 m. – Hermann Tietz, Hermanas Tytcas, Vokietijos žydų kilmės verslininkas. Užaugo prekybininkų šeimoje. Hermanas Tietz vienas pirmųjų Vokietijoje įsteigė prekybos namus (vok. Warenhaus), išplėtojo jų tinklą, pavadindamas jį „Hertie“ (nuo Hermann Tietz), kurį praėjus 30 metų po jo mirties, nacistai nacionalizavo (m. 1907 m.).
• 1854 m. – Henri Poincaré, prancūzų matematikas, fizikas, filosofas. Laikomas paskutiniu matematiku – universalu, suvokusiu visas matematikos šakas. Henri Poincaré: (m. 1912 m.).
• 1855 m. – Anatolijus Liadovas, rusų kompozitorius, dirigentas, pedagogas (m. 1914 m.).
• 1863 m. – Konstantinas Kavafis, garsus graikų poetas, išspausdinęs vos du šimtus eilėraščių. Tik pastaraisiais metais K. Kavafį pradėta laikyti geriausiu Viduržemio jūros pakrantės rašytoju (m. 1933 m.).
• 1893 m. – Harold Clayton Urey, JAV chemikas, 1934 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (m. 1981 m.).
• 1897 m. – Georgijus Semionovičius Špaginas, tarybinis rusų šaunamųjų ginklų konstruktorius (m. 1952 m.).
• 1899 m. – Edward Kennedy „Duke“ Ellington, amerikiečių džiazo kompozitorius, pianistas ir orkestro vadovas. Duke Ellington žinomas kaip vienas įtakingiausių džiazo, o gal ir visos amerikiečių muzikos, figūrų (m. 1974 m.).
• 1903 m. – Nikolajus Krylovas, sovietų armijos generolas, TSRS maršalas. 1944 m. jo vadovaujama III Baltarusijos fronto 5-oji armija užėmė Kauno miestą (m. 1972 m.).
• 1915 m. – Arnoldas Burovas, latvių animacinio kino režisierius, dramaturgas (m. 2006 m.).
• 1931 m. – Frankas Auerbachas, Dižiosios Britanijos dailininkas (m. 2024 m.).
• 1935 m. – Liubomiras Levčevas, bulgarų rašytojas.
• 1939 m. – Pedras Piresas, Žaliojo Kyšulio salų prezidentas nuo 2001 m.
• 1970 m.:
  • Andrė Agasis, buvęs profesionalus JAV tenisininkas, buvusi pirmoji pasaulio raketė. Baigė karjerą 2006 m. rugsėjo 6 d.
  • Jari Kainulainen, suomių kilmės bosistas, šiuo metu grojantis Mess, Voluspaa, Killing Machine ir Elias Viljanen. Buvęs Stratovarius bei Evergrey narys. Jis naudoja Ibanez šešiastyges bosines gitaras. Jari, pasak jo paties, kaip bosistą labiausiai įtakojo Geezer Butler, Billy Sheehan, Cliff Burton bei Steve Harris.
  • Uma Turman, garsi amerikiečių kino aktorė, filmų prodiuserė. Ji daugiausiai vaidina pagrindinius vaidmenis įvairaus žanro filmuose – romantinėse komedijose, dramose, mokslinės fantastikos, veiksmo trileriuose. Uma Thurman geriausiai žinoma iš Quentin Tarantino sukurtų filmų. Tarp garsiausių jos darbų yra Pavojingi ryšiai (1988), Bulvarinis skaitalas (1994), Gataka (1997) ir du Nužudyti Bilą filmai (2003–2004).
• 1972 m. – Anthony Rother, vokiečių elektroninės muzikos kūrėjas, prodiuseris ir įrašų studijos PSI49NET savininkas. Anthony Rother įrašinėja ir pasivadinęs kitu vardu – Notsignam. Taip pat bendradarbiauja su Heiko Laux iš Sodiac project ir kitais muzikantais, tokiais kaip Dave Clarke ir Sven Väth.
• 1973 m. – Johan Hans Hegg, Švedijos melodingojo death metalo grupės Amon Amarth vokalistas. Jis prisijungė prie šios grupės 1991 metais, kai jos pavadinimas dar buvo Scum, ir iki dabar joje išliko. Hegg taip pat yra pagrindinis Amon Amarth vikingų istorijos bei mitologijos tema paremtų dainų žodžių autorius.
• 1979 m. – Li Dong Gukas, Pietų Korėjos futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. Korėjos klubo Jeonbuk Hyundai Motors žaidėjas.
• 1983 m. – Semih Şentürk, futbolininkas, Turkijos rinktinės ir Fenerbahçe klubo puolėjas.

Neaprašyti

• 1973 – Mike Hogan, airių muzikantas (The Cranberries);
• 1974 – Tim Eiermann, vokiečių muzikantas (Liquido vokalistas, gitaristas).

Mirtys

• 1771 m. – Frančeskas Bartolomėjas Rastrelis, italų tautybės Rusijos architektas (g. 1700 m.).
• 1933 m. – Konstantinas Kavafis, garsus graikų poetas, išspausdinęs vos du šimtus eilėraščių. Tik pastaraisiais metais K. Kavafį pradėta laikyti geriausiu Viduržemio jūros pakrantės rašytoju (g. 1863 m.).
• 1951 m. – Liudvikas Vitgenšteinas, austrų filosofas, naujų logikos, matematikos filosofijos, kalbos filosofijos ir proto filosofijos, idėjų autorius, analitinės filosofijos atstovas. Wittgenstein padarė labai didelę įtaką XX a. filosofijos tendencijoms, jis laikomas vienu svarbiausių XX a. filosofų (g. 1889 m.).
• 1979 m. – Emilis Melderis, latvių skulptorius (g. 1889 m.).
• 1980 m. – Alfredas Hičkokas, kino režisierius ir prodiuseris, kilęs iš Didžiosios Britanijos, tačiau vėliau dirbęs ir JAV. Hičkokas padarė didelę įtaką detektyvo, trilerio žanrams, pagarsėjo savo saspenso technikomis (g. 1899 m.).
• 1994 m. – Alisė Laua, latvių kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė (g. 1914 m.).
• 2020 m. – Janis Lūsis, latvių lengvaatletis (ieties metikas) (g. 1939 m.).