Adomas Pliateris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Adomas Pliateris
Adomas Pliateris.jpg
Pliateriai
Pliaterių herbas
Pliaterių herbas
Gimė 1836 m. balandžio 23 d.
Švėkšnoje
Mirė 1909 m. gruodžio 24 d. (73 metai)
Švėkšnoje
Tėvas Steponas Pliateris
Motina Karolina Giedraitytė
Sutuoktinis (-ė) Genowefa Pusłowska
Vaikai Marijonas Pliateris,
Jurgis Pliateris II

Adomas Alfredas Pliateris (1836 m. balandžio 23 d. Švėkšnoje – 1909 m. gruodžio 24 d. Švėkšnoje) – archeologas, visuomenininkas, grafas iš garsios Pliaterių giminės, Švėkšnos dvarininkas.

Stepono Pliaterio sūnus, Marijono Pliaterio ir Jurgio Pliaterio II tėvas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Genovaitės vila Švėkšnoje

Peterburge buvo caro rūmų Didysis maršalka, vėliau Vilniaus gubernijos bajorų maršalka bei Vilniaus žemės banko pirmininkas.

Jaunystėje susidomėjo archeologija ir numizmatika. Dvaro ribose esančius kapinynus kasinėti pradėjo nuo 1852 m., ištyrė 164 kapus. Rokantiškėse tarp Strielčiukų, Pūčkorių ir Žvirblių, rado net 72 VI–XII a. pilkapius. 1859 m. tyrinėjo Kernavės piliakalnius ir pilkapynus. 1860 m. tapo Vilniaus Laikinosios archeologijos komisijos nariu bei Peterburgo Rusų archeologų draugijos nariu. Žymiausias jo radinys – septynios Egipto statulėlės, 1852 m. rastos viename pilkapyje, greičiausiai Jurgaičiuose.

Po tėvo mirties 1862 m. paveldėjo keletą dvarų, tarp jų ir Švėkšnos, tačiau čia nuolat negyveno. XIX a. pabaigoje iš Podbereskių įsigijo Veprių dvarą, kurį vėliau paveldėjo jo sūnus Marijonas. 1880 m. Švėkšnos parke pastatydino reprezentacinius rūmus – vilą, kurią pavadino savo žmonos Genovaitės (lenk. Genovefa) vardu. Pas jį Švėkšnoje svečiuodavosi kaimyninio Tenenių dvaro savininkas Piotras Stolypinas, 1906 m. tapęs Rusijos vidaus reikalų ministru ir ministru pirmininku. Švėkšnoje buvo sukaupęs archeologinių radinių kolekciją iš Žemaitijos ir Vilniaus krašto vietovių. Mėgo medžioklę, yra nušovęs lokį, kurio iškamša likusi Švėkšnos muziejuje.

Priešindamasis krašto rusinimui, sutrukdė cerkvės statybą Švėkšnoje – paskyrė jos statybai netinkamą pelkėtą sklypą. Mokėjo kalbėti žemaitiškai. Važiuodamas laisvai per Prūsijos sieną kartais savo karietoje praveždavo draudžiamą lietuvišką spaudą. Drauge su pusbroliu Aleksandru 19001905 m. daug prisidėjo prie naujosios Švėkšnos bažnyčios pastatymo, paaukojo 50000 rb ir davė statybai reikalingą miško medžiagą. Palaidotas bažnyčios rūsyje po didžiuoju altoriumi. Po mirties žmona Genovaitė didelę dalį vyro sukauptos kolekcijos archeologinių radinių (450 vnt.), paleontologinių eksponatų ir Senovės Egipto amuletų 1912 m. padovanojo Mokslo bičiulių draugijos muziejui Vilniuje. Tolesnis jų likimas po Pirmojo pasaulinio karo neaiškus.