Surinamas

Surinamo Respublika

ol. Republiek Suriname


Vėliava	Herbas

Himnas: „Dievas su mumis, Suriname“

Surinamas žemėlapyje

Valstybinė kalba

olandų

Sostinė

Paramaribas

Didžiausias miestas

Paramaribas

Valstybės vadovai
• prezidentas
• -
• -

Chan Santokhi
-
-

Plotas
• Iš viso
• % vandens

163 270 km² (90)
1,1 %

Gyventojų
• 2017
• Tankis

552 112 (171)
2,69 žm./km² (189)

BVP
• Iš viso
• BVP gyventojui

2006 (progn.)
3,09 mlrd. $ (163)
7 100 $ (90)

Valiuta

Surinamo doleris

Laiko juosta
• Vasaros laikas

UTC -3
nėra

Nepriklausomybė

nuo Nyderlandų
1975 m. lapkričio 25 d.

Interneto kodas

.sr

Šalies tel. kodas

+597

Surinamo Respublika (Surinamas; anksčiau – Nyderlandų Gajana) – valstybė Pietų Amerikos šiaurinėje dalyje. Ribojasi su Prancūzų Gviana rytuose, Brazilija pietuose, Gajana vakaruose ir Atlanto vandenynu šiaurėje.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Surinamo istorija.

Surinamo istorija sudaro didesnio Gvianos regiono istorijos dalį.

3000 metų pr. m. e. Surinamo teritorijoje apsigyveno indėnai aravakai, vėliau čia atsikėlė karibai;
1581 m. Nyderlandai pradėjo kurti gyvenvietes pakrantėje ir XVII a. pradžioje paskelbė ją savo kolonija;
1667 m. Surinamas tapo svarbiu vergų prekybos centru, britai buvo išstumti iš jų valdomų teritorijų.
1954 m. Surinamas gavo autonomiją nuo Nyderlandų, o 1975 m. pavyko pasiekti visišką nepriklausomybę.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Surinamo politinė sistema.

Surinamo respublika – parlamentinė konstitucinė demokratija. Konstitucija priimta 1987 m.

Vykdomoji valdžia – vienų rūmų Nacionalinis parlamentas (De Nationale Assemblée,DNA), sudarytas iš 51 nario, renkamas 5 metų kadencijai. Prezidentas renkamas 5 metų kadencijai parlamente (2/3 narių dauguma), jis yra vyriausybės vadovas. Jei nepavyksta surinkti 2/3 daugumos, prezidentas renkamas iš Jungtinės asamblėjos (Verenigde Volksvergadering, VVV), sudaryto iš Nacionalinio parlamento ir regioninių atstovų. Prezidentas suformuoja 16 ministrų kabinetą. Apygardų valdytojus skiria prezidentas.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Surinamo nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Henry L. Mac-Donaldas savo Vyriausybių vardu 2013 m. kovo 26 dieną Niujorke pasirašė bendrą komunikatą, kuriuo užmezgami Lietuvos ir Surinamo diplomatiniai santykiai.^[1]

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Surinamo apygardos.

Suriname yra 10 apygardų, iš jų didžiausia daugiau nei pusė šalies užimanti Sipalivinio apygarda:

Brokopondo apygarda
Komeveino apygarda
Korono apygarda
Maroveino apygarda
Nikerio apygarda
Paros apygarda
Paramaribo apygarda (sostinės savivaldybė)
Saramakos apygarda
Sipalivinio apygarda
Vanikos apygarda

Smulkiau dalinama į 62 rajonus.

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Surinamo geografija.

Surinamas yra mažiausia Pietų Amerikos šalis (plotas 163 270 km²). Valstybė išsidėsčiusi Gvianos plokščiakalnio šiaurės rytinėje dalyje. Didžioji šalies dalis kalnuota, kalnagūbriai ir masyvai iškyla virš 1280 m. Aukščiausia šalies vieta (1286 m) yra Julianatopo kalnas Vilhelminos kalnuose. Kiti svarbesni kalnai: Tafelbergas (1026 m), Kasikasima (718 m), Goliatenbergas (358 m). Šalies šiaurėje – žemumos, daugiausia supelkėjusios.

Klimatas subekvatorinis; drėgnas ir karštas. Vidutinė mėnesio temperatūra 26-28 °C. Kritulių iškrenta tarp 2300-3000 mm.

Upės vandeningos, neilgos. Dauguma upių prasideda kalnuose Surinamo pietuose ir teka į šiaurę vandenyno link. Laivybai tinka tik upių žemupiai, nes kitose dalyse gausu krioklių ir slenksčių. Svarbiausios upės: Surinamas, Maroveinas (Maroni), Koranteinas, Koperneimas, Nikeris, Komeveinas. Surinamo centrinėje dalyje suformuotas milžiniškas Brokopondo tvenkinys. Gausu pelkių.

Apie 90 % šalies ploto dengia drėgnieji ekvatoriniai miškai. Jiems apsaugoti įsteigta keletas nacionalinių parkų ir rezervatų (Centrinio Surinamo gamtos rezervatas įtrauktas į UNESCO paveldą). Surinamo šiaurėje – savanos.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Surinamo ekonomika.

Svarbiausias Surinamo pajamų šaltinis – boksito (telkiniai Kotikos ir Surinamo upių baseinuose) gavyba ir pramonė. Taip pat auginami bananai ir ryžiai, kertami miškai, išgaunama nafta ir auksas. Žvejyba. Pagrindinis šalies elektros energijos šaltinis – hidroelektrinė ant Brokopondo tvenkinio. Svarbiausi prekybos partneriai – JAV ir Nyderlandai.

Demografija

Pagrindinis straipsnis – Surinamo demografija.

Suriname gyvena 481 267 gyventojai (2009 m. liepa). Gyventojų tautinė sudėtis labai nevienalytė. Pagrindinės etninės grupės:

Gausiausia grupė – Surinamo indai (Suriname vadinami hindustaniečiais) (apie 37 %). XIX a. darbininkų iš Indijos (daugiausiai iš Biharo ir Utar Pradešo) palikuonys.
kreolai (žr. surinamiečiai) – apie 20-31 %. Tai vergų iš Vakarų Afrikos palikuonys (taip pat ir jų bendri ainiai su baltaisiais).
javiečiai (darbininkai iš buvusios olandų kolonijos – Nyderlandų Rytų Indijos) – iki 15 %.
„miškiniai negrai“ (juodaodžiai bėglių vergų palikuonys) – 10 %.
Vietinių indėnų gentys – akurijai, aravakai, karibai, trijai ir vajanai (2 %).
kinai – XIX a. darbininkų palikuonys.
olandų fermerių palikuonys – apie 5 %.
žydai.

Pasiskirstymas pagal religijas^[2]:

hinduistai – 27,4 %
protestantai – 25,2 %
Romos katalikai – 22,8 %
musulmonai – 19,6 %
vietinių religijų atstovai – 5 %

Kreolai ir simaronai – daugiausia katalikai arba protestantai, indai išpažįsta hinduizmą, taip pat ir krikščionybę bei islamą (kaip ir javiečiai). Tarp religinių grupių yra pagarba, skirtingos konfesijos sugyvena taikiai. Demografinė padėtis panaši į kaimyninės Gajanos, tik pastarojoje žymiai mažiau išeivių iš Indonezijos.

Didžioji gyventojų dalis (~90 %) gyvena Paramaribe arba Atlanto pakrantėje. Šalies pietinė dalis gyvenama itin retai. Nyderlanduose taip pat nemažai išeivių iš Surinamo (2005 m. jų buvo 328 300).

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – Surinamo kultūra.

Dėl savo margos tautinės sudėties, Surinamas neturi vieningų kultūrinių tradicijų. Surinamas turi tradicinę muziką – kaseko (afrokaribietiška muzika).