Bišpilio piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bišpilio piliakalnis
JurbarkoPiliakalnis.JPG

Bišpilio piliakalnis
Koordinatės
55°05′09″ š. pl. 22°45′23″ r. ilg. / 55.08583°š. pl. 22.75639°r. ilg. / 55.08583; 22.75639Koordinatės: 55°05′09″ š. pl. 22°45′23″ r. ilg. / 55.08583°š. pl. 22.75639°r. ilg. / 55.08583; 22.75639
Savivaldybė Jurbarko rajonas
Seniūnija Jurbarkas
Aukštis 17-20 m
Plotas 58x28
Priešpilis gyvenvietė
Naudotas I tūkstantmečio I p. - XIV a.
Žvalgytas 1960

Jurbarko piliakalnis arba Bišpilio piliakalnis, dar vadintas Višpiliu, Viešpiliu – piliakalnis Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, Jurbarko šiaurės vakarų pakraštyje, Imsrės kairiajame krante.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnį iš šiaurės, vakarų ir pietų juosia upės slėnis ir jos pakrančių daubos, rytuose yra aukštuma. Šlaitai nuo upės yra statūs, jie siekia 17–20 m aukščio. Piliakalnio aikštelė 58x28 m dydžio, jos pietvakarinis galas smailesnis. Ji nuo aukštumos atskirta 5 m aukščio pylimu, kuris juosia aikštelės šiaurės rytų, pietryčių ir iš dalies pietinį galus.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1960 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Aikštelėje ir aukštumoje už pylimo rasta žiestos keramikos, lanko ir arbaleto strėlių antgalių, kitų radinių, datuojamų XI a.XIV a. Radinius saugo Vytauto Didžiojo karo muziejus.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, ant piliakalnio stovėjo medinė Kolainių pilis, XIII a. pabaigoje - XIV a. pradžioje priklausiusi Panemunių (Nemuno) gynybinei sistemai, 1291 m. sudeginta kryžiuočių.[1]

Piliakalnio aikštelė

Manoma, kad 3 km į pietvakarius nuo Mituvos žiočių 1259 m. buvo pastatyta Georgenburgo pilis, viena seniausių kryžiuočių pilių prie Nemuno, šie po 1260 m. Durbės mūšio ją apleido, lietuviai sugriovė. Maždaug tuo pat metu ant Jurbarko piliakalnio pilį pasistatė lietuviai. 1336 m. kryžiuočiai atnaujino Georgenburgo pilį, pavadino ją Jurgenburgu. Iki XV a. pradžios vyko lietuvių kovos su kryžiuočiais. 1403 m. Vytauto kariuomenė paskutinį kartą sudegino Jurgenburgo pilį. Po Žalgirio mūšio 1410 m. gyvenvietė pradėjo plėstis. Po 1422 m. Melno taikos nustačius Lietuvos ir Vokiečių ordino sieną miestelis atiteko Lietuvai, tapo jos pasienio punktu, svarbiu prekybos centru.[2]

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Kiukiškių piliakalnis 24 km Meškininkų piliakalnis 6 km Kalnųjų piliakalnis 34 km Blank-50px.png
Opstainio piliakalnis 36 km
Vilkyškių piliakalnis 36 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Antkalniškių piliakalnis 8 km
Sudargo piliakalniai 11 km Georgenburgas 2 km Kukarskės piliakalnis 5 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Bišpilio piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 43 psl.
  2. Vincas Brazauskas, Kazys MisiusBišpilio piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 41 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]