Lapkričio 7

Lapkričio 7 yra 311-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 312-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 54 dienos.

Informacija

Vardadieniai

Ernestas – Evelina – Gotautė – Karina – Sirtautas

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1658 m. – prasidėjo iki 1659 m. vasario 20 d. trukusi nesėkminga Kauno apsiaustis - mėginimas išstumti Maskvos caro kariuomenę.
• 1968 m. – Vilniaus Žirmūnų gyvenamojo mikrorajono architektūra pripažinta geriausia Sovietų Sąjungoje. Jos kūrėjams paskirta valstybinė premija.

Gimimo dienos

• 1790 m. – Karolis Podčašinskis, architektas, vėlyvojo klasicizmo atstovas, romantizmo architektūros pradininkas Lietuvoje (m. 1860 m.).
• 1816 m. – Viktoras Julijonas Aramavičius, vertėjas (m. 1892 m.).
• 1891 m. – Jonas Petruitis, Lietuvos visuomenės ir karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1943 m.).
• 1894 m. – Jonas Jasiukaitis, Lietuvos inžinierius, architektas (m. 1976 m.).
• 1896 m. – Teofilis Petraitis, dailininkas tapytojas, pedagogas (m. 1978 m.).
• 1899 m. – Vincas Kemežys, Lietuvos žurnalistas (m. 1947 m.).
• 1917 m. – Pranas Lazutka, Lietuvos gydytojas higienistas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 2000 m.).
• 1919 m. – Jonas Kunca, Argentinos ir Australijos lietuvių visuomenės veikėjas, žurnalistas, gydytojas (m. 2006 m.).
• 1926 m. – Vytautas Mikutis, Lietuvos ekonomistas (m. 2021 m.).
• 1933 m. – Valentinas Paliūnis, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinis veikėjas.
• 1938 m. – Sigitas Tamkevičius, SJ, katalikų dvasininkas, Kauno arkivyskupas.
• 1942 m. – Liucija Baškauskaitė, Lietuvos kultūros antropologė, visuomenės veikėja, daktarė, profesorė.
• 1949 m.:
  • Irena Paplonskienė-Juškevičiūtė, choro dirigentė ir pedagogė.
  • Jadvyga Zinkevičiūtė, biomedikė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja.
• 1950 m.:
  • Jonas Bučinskas, Lietuvos ir Jurbarko rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Kazimieras Lukauskas, Lietuvos veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1951 m. – Rimantas Sankauskas, inžinierius, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1955 m.:
  • Arvydas Salda, Lietuvos ir Šiaulių miesto ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Gedvydas Vainauskas, Lietuvos žurnalistas, leidybos bendrovės UAB „Lietuvos rytas“ veiklos plėtotojas, akcininkas, krepšinio klubo vadovas.
• 1958 m.:
  • Artūras Kuncius, Lietuvos ir Šilalės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Jonas Bartkus, matematikas, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas.
  • Laimutė Žūsinienė, Lietuvos pedagogė, Alytaus raj. visuomenės veikėja.
• 1961 m.:
  • Arūnas Bubnys, Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras.
  • Regina Čistiakova-Nyderytė, Lietuvos bėgikė.
• 1963 m. – Arvaidas Galdikas, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1976 m. – Agnė Petravičienė, Lietuvos pop muzikos atlikėja, „Kelias į žvaigždes 2“ projekto finalininkė, tarptautinių muzikos festivalių dalyvė ir laureatė.
• 1991 m. – Marius Žukovas, Lietuvos futbolininkas, rungtyniaujantis FBK Kaunas komandoje. Taip pat yra Lietuvos jaunimo rinktinės kandidatas.

Mirtys

• 1691 m. – Teodoras Lepneris, Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtojas, evangelikų liuteronų kunigas (g. 1633 m.).
• 1861 m. – Napoleonas Ylakavičius, Lietuvos tapytojas, dailininkas dekoratorius (g. 1811 m.).
• 1934 m. – Justinas Kibirkštis, Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (g. 1894 m.).
• 1976 m. – Kostas Kanauka, Lietuvos veterinarijos gydytojas, veterinarijos daktaras (g. 1898 m.).
• 1979 m. – Antanas Mejeris, Lietuvos agronomas dirvožemininkas, žemės ūkio mokslų kandidatas (g. 1908 m.).
• 1982 m. – Juozas Daubaras, Lietuvos fotografas (g. 1895 m.).
• 1993 m. – Vladas Būtėnas, Lietuvos žurnalistas, visuomenės veikėjas (g. 1923 m.).
• 2010 m. – Antanas Kaminskas, Lietuvos silikatų technologijos inžinierius, statybinių medžiagų technologas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. 1932 m.).
• 2023 m. – Arvydas Karaška, lietuvių muzikologas, enciklopedininkas (g. 1943 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1917 m. – Rusijoje įvyko Spalio Revoliucija.

Gimimo dienos

• 630 m. – Konstantas II, 641–668 m. Bizantijos imperatorius (m. 668 m.).
• 1720 m. – Hereklis II, Gruzijos karalius, kurio prašymu XVIII a. pabaigoje Gruzijoje buvo dislokuotos Rusijos imperijos karinės pajėgos, kad apsaugotų šią šalį nuo Persijos ir Turkijos aneksijos (m. 1798 m.).
• 1856 m. – Semionas Alapinas, iš Lietuvos kilęs žydų kilmės Rusijos šachmatininkas (m. 1923 m.).
• 1867 m. – Marija Sklodovska-Kiuri, lenkų-prancūzų mokslininkė, viena radiologijos srities pradininkių, dukart Nobelio premijos laureatė (m. 1934 m.).
• 1891 m. – Dmitrijus Furmanovas, rusų rašytojas (m. 1926 m.).
• 1901 m. – Norah McGuinness, Šiaurės Airijos dailininkas ir iliustratorius (m. 1980 m.).
• 1903 m. – Konrad Zacharias Lorenz, 1973 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1989 m.).
• 1913 m.:
  • Albert Camus, prancūzų-alžyriečių kilmės filosofas ir rašytojas, egzistencializmo atstovas. Laikomas vienu žymiausių XX a. prancūzų rašytojų (m. 1960 m.).
  • Michailas Solomencevas, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys, vienas iš antialkoholinės kampanijos iniciatorių (m. 2008 m.).
• 1927 m. – Arkadijus Šipunovas, tarybinis rusų ginklų konstruktorius. Rusijos mokslų akademijos narys (1991), buvęs valstybinės įmonės KBP (rus. Конструкторское бюро приборостроения 'Prietaisų gamybos konstravimo biuras' ; КБП) Tuloje generalinis direktorius ir generalinis konstruktorius.
• 1929 m. – Eric Richard Kandel, 2000 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas.
• 1943 m.:
  • Andrew Michael Spence, 2001 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas.
  • Borisas Gromovas, Rusijos karo ir politikos veikėjas, generolas-pulkininkas.
• 1944 m. – Luidžis Riva, buvęs Italijos futbolininkas (m. 2024 m.).
• 1946 m. – Daniela Giordano, italų aktorė (m. 2022 m.).
• 1947 m. – Michailas Ivanovičius Barsukovas, buvęs FSB direktorius (1995–1996).
• 1959 m.:
  • Alexandre Guimarães, futbolo žaidėjas ir treneris, nuo 2005 metų treniruojantis Kosta Rikos vyrų futbolo rinktinę.
  • Vytautas Antanas Grigutis, ūkininkas, Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas.
• 1967 m. – David Guetta, prancūzų didžėjus.
• 1970 m. – Markas Rosė, buvęs profesionalus Šveicarijos tenisininkas. Per savo karjerą Markas laimėjo 15 ATP titulų. Jis laimėjo bent po vieną titulą ant visų dangų – grunto, žolės, kilimo ir kietos dangos kortų. Aukščiasias Rosė pasiekimas reitinge buvo devintoji vieta. 1992 metais, Barselonos olimpinėse žaidynėse jis kartu su Jakobu Hlašeku laimėjo aukso medalį. Per savo karjerą Markas laimėjo 6 812 693 JAV dolerių. Jis profesionalu tapo 1988 metais. Marką treniravo Pjeras Paganinis. Rosė gimė Ženevoje, Šveicarijoje. Dabar jis gyvena Monte Karle, Monake.
• 1973 m. – Martinas Palermas, Argentinos futbolininkas. Boca Juniors klubo puolėjas, tačiau per savo karjerą atstovavo ir Europos klubams.
• 1976 m. – Markas Antonis Filipusis, buvęs profesionalus Australijos tenisininkas. Jis tapo profesionalu 1994 metais, o karjerą baigė 2006 metais. Marko tėtis yra graikas, o mama kilusi iš italų šeimos, bet kalba graikiškai. Jis per savo karjerą laimėjo 11 ATP titulų. Aukščiausia jo pasiekta vieta reitinge buvo aštuntoji.
• 1978 m.:
  • Jan Johannes Vennegoor of Hesselink, futbolininkas, Nyderlandų rinktinės puolėjas, šiuo metu žaidžiantis Premier League Hull City komandoje.
  • Mohamed Aboutreika, futbolininkas, Egipto rinktinės ir El Ahly klubo puolėjas.
  • Rio Ferdinandas, anglų futbolininkas, žaidžiantis vidurio gynėjo pozicijoje Manchester United klube.
• 1979 m. – Danny Fonseca, futbolininkas, Kosta Rikos rinktinės ir Brujas FC klubo saugas.
• 1980 m. – Laryea Kingson, futbolininkas, Ganos rinktinės ir Škotijos Premier lygos Heart of Midlothian klubo saugas.

Mirtys

• 1449 m. – Konradas fon Erlichshauzenas, Vokiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras (g. 1400 m.).
• 1494 m. – Džovanis Piko dela Mirandola, italų filosofas (g. 1463 m.).
• 1862 m. – Bahaduršachas II, paskutinis Didžiųjų Mogolų ir Timūridų dinastijos valdovas nuo 1837 m (g. 1768 m.).
• 1908 m. – Robert LeRoy Parker, garsus Laukinių Vakarų bankų ir traukinių plėšikas, Laukinės Gaujos lyderis (g. 1866 m.).
• 1913 m. – Alfredas Raselas Volis, anglų gamtininkas, tyrinėtojas, geografas, antropologas ir biologas. Vienas zoogeografijos pradininkų. Volis pirmasis veikale „Darvinizmas“ pavartojo darvinizmo terminą (g. 1823 m.).
• 1944 m. – Richard Sorge, vokiečių žurnalistas, žvalgas, spec. agentas, tarnavęs TSRS pusėje Japonijoje Antrojo pasaulinio karo metu. Japonams pagavus Zorge, jis buvo apkaltintas šnipinėjimu (g. 1895 m.).
• 1962 m. – Eleonora Ruzvelt, JAV pirmoji ledi 1933 – 1945 m. Palaikė savo vyro, JAV prezidento Franklino D. Ruzvelto vykdytą Naujojo kurso politiką (g. 1884 m.).
• 1980 m. – Steve McQueen, amerikiečių aktorius (g. 1930 m.).
• 1982 m. – Erichas Hofmanas, vokiečių kalbininkas, baltistas, habilituotas daktaras (g. 1895 m.).
• 1992 m. – Aleksandras Dubčekas, Čekoslovakijos politinis veikėjas, Prahos pavasario lyderis (g. 1922 m.).
• 2008 m. – Hidetaka Nišijama, Japonijos ir JAV kovos menų meistras (g. 1928 m.).
• 2021 m. – John Tabinaman, buvęs Bugenvilio salos Papua Naujojoje Gvinėjoje prezidentas (g. 1952 m.).
• 2025 m. – Džeina Fain, buvusi amerikiečių pornografinių filmų aktorė ir šokėja (g. 1964 m.).