Kinų kalendorius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pasaulio civilizacija: Kinijos civilizacija (Zhongguo)
The Great wall - by Hao Wei.jpg
Istorija
Menas:
Architektūra, Dailė, Muzika, Teatras, Literatūra
Religija ir Filosofija:
Mitologija, Konfucianizmas, Daoizmas, Budizmas
Raštas, Mokslas, Kalendorius

Kinų kalendorius arba Rytų Azijos kalendorius yra saulės-mėnulio (lunisoliarinis) kalendorius. Plačiai naudojamas ne tik Kinijoje, bet ir daugelyje kitų Azijos kultūrų. Kinų kalendoriumi vadinamas dėl to, kad apie 500 m. pr. m. e. buvo ištobulintas kinų. Rytų Azijos šalyse paraleliai naudojamas Grigaliaus kalendorius, tačiau tradicinių švenčių datos, svarbiems gyvenimo įvykiams palankios dienos nustatomos pagal senąjį kalendorių.

Kinų kalendoriaus atmainos – korėjiečių kalendorius, vietnamiečių kalendorius, tibetiečių kalendorius, mongolų kalendorius, kazachų kalendorius – beveik nesiskiria nuo kinų kalendoriaus, t. y. Naujųjų metų datos, ciklo pradžios, mėnesių pradžios sutampa. Skirtumas tarp jų yra istorinės atskaitos taškas, t. y. era.

Pagal Kinijos kinų kalendorių, 2010 m. vasario 14 d. prasidėjo 4707-tieji kinų eros metai, vadinami metalinio (baltojo) tigro (kin. 庚寅, pinyin: gēngyín) metais.

Pavadinimai[taisyti | redaguoti kodą]

Kiniškai tradicinis kalendorius vadinamas "Šia kalendoriumi", taip pažymint jo pradžią. Taip pat egzistuoja kiti pavadinimai, supriešinant su Grigaliaus kalendoriumi:

  • "Žemdirbių kalendorius" (kin. 农历, pinyin: nónglì), o Grigaliaus - "Bendrasis kalendorius" (kin. 公历, pinyin: gōnglì);
  • "In kalendorius" (kin. 阴历, pinyin: yīnlì), o Grigaliaus - "Jang kalendorius" (kin. 阳历, pinyin: yánglì), nes senasis kalendorius buvo daugiau lunarinis, o naujasis - saulės;
  • "Senasis kalendorius" (kin. 旧历, 舊曆, pinyin: jìulì), o Grigaliaus - "Naujasis kalendorius" (kin. 新历, 新曆, pinyin: xīnlì), o prieš tai buvęs - po to, kai oficialiai įvestas "bendrasis kalendorius".

Kilmė ir istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Šangų dinastijos įrašai II tūkst pr. m. e. jau paliudija apie šio kalendoriaus naudojimą Kinijoje. Jau tuomet buvo naudojamas 60 metų ciklas, keliamieji mėnesiai. Tikėtina, kad tuo metu Naujieji metai buvo švenčiami mėnesį, esantį prieš žiemos saulėgrįžą.

I tūkst. pr. m. e. vidurio šaltiniai pateikia daugiau duomenų apie kalendorių. Žinoma, kad jau tada buvo nustatytas mėnesio ilgumas, metus sudarydavo 12 mėnesių ir papildomas keliamasis mėnuo. Skrtingos to meto Kinijos valstybės naudojo skirtingus kalendoriaus atskaitos taškus, Naujuosius metus švęsdavo skirtingais laikotarpiais. Greta egzistavo "Karališkasis kalendorius", naudojamas Džou valdovų rūmuose. Apie 484 m. pr. m. e. buvo sukurtos pirmosios griežtos taisyklės, kurios derino mėnulio ir saulės ciklus. Keliamasis mėnesis buvo pridedamas metų gale.

104 m. pr. m. e. sukurtas Taiču kin. 太初, pinyin: Tàichū kalendorius. Jis leido pridėti keliamąjį mėnesį bet kurioje metų vietoje. Tik 1645 m. dėl Vakarų įtakos pradėti naudoti tikslesni prietaisai tikrajai Saulės padėčiai ekliptikoje nustatyti.

Mėnesiai ir metai[taisyti | redaguoti kodą]

Kinų kalendoriuje derinami mėnulio mėnesiai (mėnulio ciklas) ir saulės metai (saulės ciklas). Egzistuoja ir du terminai metams įvardyti: nian ir sui.

Mėnuo paprastai turi 29-30 dienų ir visada prasideda per mėnulio jaunatį. Paprasti metai turi 12 mėnesių, bet tam, kad būtų išlaikytas saulės ciklas, kas dvejus-trejus metus pridedamas papildomas (keliamasis) mėnuo - kin. 閏月, pinyin: rùnyuè. Siekiant nustatyti, kelintais metais pridėti papildomą mėnesį, remiamasi labai sudėtingais apskaičiavimais. Naudojama sistema panaši į Metono ciklą, naudotą Senovės Graikijoje.

Mėnesiai dažniausiai skaičiuojami nuo pirmo iki dvylikto ir žymimi skaitmenimis, nors kai kuriose kalbose egzistuoja ir kiti mėnesių pavadinimai. Keliamasis mėnuo gali būti įterpiamas bet kurioje metų vietoje, tai lemia sudėtingos taisyklės.

Greta mėnesių kinų kalendoriaus metuose egzistuoja ir 24 taškai (kin. 節氣, pinyin: jiéqì), paremti išimtinai Saulės padėtimi ekliptikoje ir nulemiantys sezonus. Jų padėtis dažnai yra pastovi pagal Grigaliaus kalendorių, viename Grigaliaus mėnesyje jų būna du.

Vieta
ekliptikoje
Pavadinimas Grigaliaus kalendorius Vertimas Pastabos
315° 立春 lìchūn Vasario 4 pavasario pradžia Naujieji metai yra artimiausi šiam taškui
330° 雨水 yǔshuǐ Vasario 19 lietaus vanduo laikas, kai baigia snigti
345° 啓蟄 qǐzhé Kovo 5 vabzdžių pabudimas
春分 chūnfēn Kovo 20 pavasario lygiadienis kalendorinio pavasario vidurys
15° 清明 qīngmíng Balandžio 5 tyrumas ir šviesa
30° 穀雨 gǔyǔ / gǔyù Balandžio 20 grūdų lietus lietus sudaigina grūdus
45° 立夏 lìxià Gegužės 6 vasaros pradžia
60° 小滿 xiǎomǎn Gegužės 21
75° 芒種 mángzhòng / mángzhǒng Birželio 6 sėklos varpose
90° 夏至 xiàzhì Birželio 21 vasaros saulėgrįža
105° 小暑 xiǎoshǔ Liepos 7 mažieji karščiai
120° 大暑 dàshǔ Liepos 23 didieji karščiai karščiausias metų laikas
135° 立秋 lìqiū Rugpjūčio 7 rudens pradžia
150° 處暑 chùshǔ Rugpjūčio 23
165° 白露 báilù Rugsėjo 8 baltoji rasa
180° 秋分 qiūfēn Rugsėjo 23 rudens lygiadienis
195° 寒露 hánlù Spalio 8 šaltoji rasa pirmosios šalnos
210° 霜降 shuāngjiàng Spalio 23 šalna
225° 立冬 lìdōng Lapkričio 7 žiemos pradžia
240° 小雪 xiǎoxuě Lapkričio 22 mažasis sniegas pradeda snigti
255° 大雪 dàxuě Gruodžio 7 didysis sniegas siaučia pūgos
270° 冬至 dōngzhì Gruodžio 22 žiemos saulėgrįža
285° 小寒 xiǎohán Sausio 6 mažasis šaltis
300° 大寒 dàhán Sausio 20 didysis šaltis šalčiausias metų laikas

Metų ciklai[taisyti | redaguoti kodą]

Metų ciklo ženklai

Kalendoriuje egzistuoja 12 ir 60 metų ciklai. 12 metų ciklas atitinka "žemiškuosius ramsčius" (kin. 地支, pinyin: dìzhī), kurių kiekvienas vadinamas 12 gyvūnų vardais. Šiam ciklui pradžią davė Jupiterio judėjimas ekliptika.

Ženklas Kiniškai Korėjietiškai Japoniškai Vietnamietiškai 2014–2025 m.
wǔ (arklys) o uma ngọ (arklys) 2014
wèi (avis) mi hitsuji mùi (ožka) 2015
shēn (beždžionė) sin saru thân (beždžionė) 2016
yǒu (gaidys) yu tori dậu (gaidys) 2017
xū (šuo) sul inu tuất (šuo) 2018
hài (kiaulė) hae i (šernas) hợi (kiaulė) 2019
zǐ (žiurkė) ja ne tý (žiurkė) 2020
chǒu (jautis) chuk ushi sửu (vandens buivolas) 2021
yín (tigras) in tora dần (tigras) 2022
măo (kiškis) myo u mão (katinas) 2023
chén (drakonas) jin tatsu thìn (drakonas) 2024
sì (gyvatė) sa mi tỵ (gyvatė) 2025

Greta 12 metų ciklo egzistuoja su 10 "dangiškųjų ramščių" (kin. 天干, pinyin: tiāngān), kurie susideda iš 5 elementų, juos derinant su In ir Jang filosofija. Kiekvienas elementas (ir spalva) kartojasi dvejus metus iš eilės.

  Dangaus
ramstis
Kiniškai Japoniškai Korėjietiškai Vietnamietiškai In-Jang Vušing
On Kun Tarimas Hangul
1 jiǎ kō (こう) kinoe (木の兄) gap giáp jang medis (mėlyna)
2 otsu (おつ) kinoto (木の弟) eul ất in
3 bǐng hei (へい) hinoe (火の兄) byeong bính jang ugnis (raudona)
4 dīng tei (てい) hinoto (火の弟) jeong đinh in
5 bo (ぼ) tsuchinoe (土の兄) mu mậu jang žemė (geltona)
6 ki (き) tsuchinoto (土の弟) gi kỷ in
7 gēng kō (こう) kanoe (金の兄) gyeong canh jang metalas (balta)
8 xīn shin (しん) kanoto (金の弟) shin tân in
9 rén jin (じん) mizunoe (水の兄) im nhâm jang vanduo (juoda)
10 guǐ ki (き) mizunoto (水の弟) gye quý in

Taip atsiranda 60 metų ciklas, visada prasidedantis "Jang medžio (mėlynąja) žiurke" (kin. 甲子, pinyin: jiǎzǐ). Paskutinysis ciklas (pagal kinų kalendorių - 78-asis) prasidėjo 1984 m. ir baigsis 2043 m.

Eros[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – nianhao.

Metų įvardijimas šešiasdešimtmečio ciklo ribose yra pakankamas matuojant žmogaus gyvenimą. Tačiau fiksuoti istorijai buvo reikalingi ilgesni laikotarpiai. Nors kiniška tradicija teigė, jog kalendorius buvo sukurtas imperatoriaus Huangdi valdymo 61 m. (2637 m. pr. m. e. pagal Grigaliaus kalendorių), jie neskaičiavo metų pagal šią erą.

Seniausiais laikais datoms užrašyti buvo naudojami valdovų valdymo metai: pvz., 2 Wuwang metai. Pirmasis, kuris įvedė devizų (nianhao) tradiciją buvo Han dinastijos imperatorius Vudi, kuris 140 m. pr. m. e. pradėjo erą 建元 Jianyuan („pradžios sukūrimas“). Nauji devizai buvo skelbiami atėjus į valdžią naujam imperatoriui, ar imperatoriaus valdymo metais.

Kinijoje devizų tradicija buvo nutraukta žlugus Čing dinastijai. Taivane pereita prie Respublikos eros, kuri prasidėjo 1911 m.

Šventės[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Tradicinės kinų šventės.

Tradicinės šventės (節 kin.: jié, viet.: Tết, jap.: setsu, kor.: jeol) Rytų Azijoje skaičiuojamos remiantis šiuo kalendoriumi. Dažnai šventinėmis dienomis laikomos datos, kai pasikartoja mėnesio ir dienos skaičius, taip pat kai kurių mėnesių penkioliktoji diena.

Japonija, kuri perėjo prie Grigališkojo kalendoriaus ir daugumą tradicinių švenčių skaičiuoja pagal jį, kartais pasiremia senuoju kalendoriumi.

Mėnulio
ciklas
Saulės
ciklas
Pavadinimas Rašmenys Kiniškai Vietnamietiškai Japoniškai Korėjietiškai 2008 2009 2010 2011 2012
01.01 Kinų naujieji metai 春節 Chūnjié Nguyên Đán (原旦) Ganjitsu Seollal Vas 7 Saus 26 Vas 14 Vas 3 Saus 23
01.15 Žibintų festivalis 元宵 Yuánxiāo Thượng Nguyên (上元) Daeboreum Vas 21 Vas 9 Vas 28 Vas 17 Vas 6
04.04-05 Čingming 清明 Čīngmíng Thanh Minh Hansik Bal 4 Bal 4 Bal 5 Bal 5 Bal 4
05.05 Drakono valčių šventė 端午 Duānwǔ Đoan Ngọ Dango Dano Birž 8 Geg 28 Birž 16 Birž 6 Birž 23
07.07 Tanabata 七夕 Qīxī Ngày mưa Ngâu Tanabata Chilseok Rugp 7 Rugp 26 Rugp 16 Rugp 6 Rugp 23
07.15 Dvasių šventė 中元 Zhōngyuán Trung Nguyên Chūgen Baekjung Rugp 15 Rugs 3 Rugp 24 Rugp 14 Rugp 31
08.15 Rudens vidurio šventė 中秋 Zhōngqiū Trung Thu Chuseok Rugs 14 Spal 3 Rugs 22 Rugs 12 Rugs 30
09.09 Chrizantemų šventė 重陽 Chóngyáng Trùng Cửu (重九) Choyo Jungyang Spal 7 Spal 26 Spal 16 Spal 5 Spal 23
10.15 Šiajuan 下元 Xiàyuánjié Hạ Nguyên Lapk 12 Gruo 1 Spal 16 Lapk 10 Lapk 28
12.21-22 Žiemos saulėgrįža 冬至 Dōngzhì Toji Dongji Gruo 21 Gruo 21 Gruo 22 Gruo 22 Gruo 21
12.23 Virtuvės dievo šventė 謝灶 Xièzào Táo Quân (竈君) Saus 31 Saus 19 Vas 7 Saus 27 Saus 17