Sausio 7

Sausio 7 diena – 7-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 358 dienos (keliamaisiais metais – 359).

Informacija

Vardadieniai

• Liucijus – Raimundas – Raudvilė – Rūtenis – Valentinas
• Jaugeda (Jaugedas) – Jaugėla – Jaugėlė – Jaugilė – Jaugys – Julius – Liucidas – Liucilė – Liucina – Liucius – Raudvydė

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1989 – Vilniuje atkurta Ateitininkų federacija, kurios veikla buvo sustabdyta 1940 metais Kaune.
• 1991 – dėl politinės įtampos atsistatydino atkurtosios Lietuvos valstybės pirmoji ministrė pirmininkė Kazimira Prunskienė;
• 1992 – Baltijos valstybių Taryba Jūrmaloje priėmė kreipimąsi į Nepriklausomų Valstybių Sandraugą dėl buvusios Tarybų Sąjungos ginkluotųjų pajėgų visiško išvedimo iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos;
• 1998 – poetui Justinui Marcinkevičiui paskirta prestižinė Johano Herderio premija, įsteigta 1963 metais Vienoje ir kasmet skiriama Rytų ir Pietryčių Europos šalių menininkams bei mokslininkams.

Gimimo dienos

• 1792 m. – Henrikas Markonis, italų kilmės architektas, Lenkijos romantizmo architektūros atstovas (m. 1863 m.).
• 1860 m. – Jonas Spudulis, gydytojas, aušrininkas, kalbininkas, lietuvių kalbos aritmetikos ir gramatikos terminų kūrėjas (m. 1920 m.).
• 1867 m. – Antanas Civinskas, Lietuvos kunigas, publicistas, sociologas (m. 1913 m.).
• 1893 m. – Juozas Lanskoronskis, Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (m. 1980 m.).
• 1903 m. – Vincas Babilius, lietuvių inžinierius, liejininkystės specialistas, technikos mokslų kandidatas (m. 1986 m.).
• 1906 m. – Antanas Venclova, Lietuvos poetas, prozininkas, literatūros kritikas, vertėjas, sovietinis visuomenės ir politikos veikėjas (m. 1971 m.).
• 1910 m. – Pranas Lubinas, Amerikos lietuvis krepšininkas, olimpinis ir Europos čempionas, kartais tituluojamas Lietuvos krepšinio krikštatėviu (m. 1999 m.).
• 1911 m. – Juozas Gaudrimas, Lietuvos muzikologas, obojininkas, muzikos pedagogas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (m. 1994 m.).
• 1923 m.:
  • Anelius Markevičius, Lietuvos prozininkas ir publicistas. Lietuvos rašytojų sąjungos narys nuo 1957 m.
  • Anzelmas Matutis – Matulevičius, mokytojas, rašytojas, vaikų literatūros kūrėjas, daugelio premijų laureatas (m. 1985 m.).
  • Vincas Algirdas Pranckietis, katalikų dvasininkas, kunigas jubiliatas, prelatas, monsinjoras, ilgametis Jonavos parapijos klebonas, Jonavos rajono Garbės pilietis.
• 1932 m. – Teresė Dambrauskaitė, Lietuvos kultūros istorikė.
• 1936 m. – Aldona Virginija Mikšytė-Kunčienė, Lietuvos dainininkė (sopranas).
• 1942 m.:
  • Julius Andrejevas, Lietuvos kompozitorius, pianistas.
  • Stasys Pečiūra, Lietuvos ir Ignalinos rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1945 m. – Jonas Počepavičius, Trakų krašto literatas, žurnalistas, tremtinys.
• 1946 m. – Birutė Teodora Visokavičienė-Poderytė, ekonomistė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja.
• 1954 m.:
  • Ričardas Rotomskis, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
  • Viktoras Butkus, Lietuvos chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, vienas iš biotechnologijų kompanijos „Fermentas“ vadovų.
• 1955 m.:
  • Petras Moroza, Lietuvos pedagogas, Alytaus miesto visuomenės veikėjas.
  • Saulius Lapienis, Vilniaus miesto politinis ir Lietuvos visuomenės veikėjas, matematikas.
• 1957 m. – Dalia Foigt–Norvaišienė, verslo teisės advokatė, vienos seniausių komercinės teisės advokatų kontoros Lietuvoje („Regija Borenius“) steigėja ir vadovė, Vilniaus universiteto (VU) docentė, teisėtyrininkė tarptautininkė, aplinkos teisės specialistė.
• 1964 m. – Kęstutis Budėnas, Lietuvos ir Varėnos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1965 m. – Malda Baumgartė, Lietuvos lengvaatletė, Atlantos parolimpinių žaidynių čempionė.
• 1966 m.:
  • Algis Kaleinikas, Lietuvos ir Kalvarijos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Loreta Burbaitė, Lietuvos bibliotekininkė.
• 1976 m. – Tomas Ražanauskas, Lietuvos futbolininkas, saugas, rungtyniaujantis Vilniaus „Vėtros“ klube.
• 1982 m. – Gabrielius Landsbergis, TS-LKD pirmininkas.

Mirtys

• 1881 m. – Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann, vokiečių filologas, baltistas, Karaliaučiaus universiteto profesorius (g. 1811 m.).
• 1925 m. – Juozas Bakšys, Lietuvos kunigas, visuomenės veikėjas (g. 1884 m.).
• 1950 m. – Vincas Greičius, pedagogas, vargonininkas, chorvedys (g. 1887 m.).
• 1968 m. – Merkelis Račkauskas, literatūros tyrinėtojas, vertėjas, pedagogas, klasikinės filologijos profesorius (g. 1885 m.).
• 1971 m. – Matas Grigonis, Lietuvos vaikų rašytojas, pedagogas, vienas aktyviausių XX a. pradžios lietuvių kultūros veikėjų (g. 1889 m.).
• 1973 m. – Edmundas Laucevičius, Lietuvos kultūros istorikas, senienų kolekcininkas (g. 1906 m.).
• 1977 m. – Vladas Tautkevičius, Lietuvos teatro aktorius (g. 1919 m.).
• 1986 m.:
  • Albinas Andrulionis, lietuvių poetas, prozininkas (g. 1908 m.).
  • Henrikas Guobys, Lietuvos gydytojas reumatologas, medicinos mokslų daktaras (g. 1928 m.).
• 1991 m. – Vincas Jasiukevičius, Lietuvos statybinių medžiagų technologas, technikos mokslų kandidatas (g. 1915 m.).
• 1992 m. – Marija Bankauskaitė, Lietuvos dailininkė keramikė (g. 1933 m.).
• 1995 m. – Liubomiras Kulviecas, Lietuvos fizikas, mokslo istorikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (g. 1928 m.).
• 2000 m. – Algirdas Zenonas Dagys, Lietuvos geologas, paleontologas, pedagogas, visuomenės veikėjas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (g. 1932 m.).
• 2003 m. – Jonas Čeponis, Lietuvos tapytojas (g. 1926 m.).
• 2022 m. – Jonas Algirdas Riepšas, teisininkas, teisėjas, buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas (g. 1937 m.).
• 2026 m. – Pranas Rumšas, Lietuvos matematikas, informatikas (g. 1929 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1598 – Rusijoje į valdžią atėjo Borisas Godunovas;
• 1610 – italų matematikas ir astronomas Galileo Galilėjus, gyvenęs 1564–1642 metais, atrado Jupiterio palydovus Ganimedą, Kalistą, Ijo ir Europą;
• 1782 – Filadelfijoje pradėjo veikti bankas „The Bank of North America“ – pirmasis Kongreso leidimą dirbti gavęs bankas Amerikoje;
• 1785 – Džonas Džefris (John Jeffries) ir Žanas Pjeras Blanšaras (Jean Pierre Blanchard) pirmieji oro balionu perskrido Lamanšo sąsiaurį;
• 1789 – JAV įvyko pirmieji nacionaliniai rinkimai. Prezidentu tapo Džordžas Vašingtonas (George Washington);
• 1830 – Baltimorėje (JAV Merilendo valstija) pradėjo veikti pirmoji pasaulyje geležinkelio stotis;
• 1839 – šiuolaikinės fotografijos gimimo diena;
• 1895 – Korėja paskelbė apie savo nepriklausomybę nuo Kinijos;
• 1914 – JAV į vandenį nuleistas „Alex La Valley“ tapo pirmuoju laivu, kirtusiu Panamos kanalą;
• 1927 – pradėjo veikti telefono ryšys tarp Londono ir Niujorko;
• 1964 – Didžiosios Britanijos valdžia Bahamams suteikė vidaus savivaldą;
• 1979 – Vietnamo armija, padedama Kambodžos sukilėlių, užgrobė sostinę Pnompenį ir nuvertė Pol Poto (Pol Poto) raudonųjų khmerų režimą;
• 1990 – po 800 metų pirmą kartą remontui uždarytas įžymusis pasviręs Pizos bokštas;
• 1999 – JAV senatas pradėjo pirmąją po daugiau kaip 130 metų kadenciją nebaigusio prezidento Bilo Klintono (Bill Clinton) apkaltos ir nušalinimo nuo pareigų procedūrą;
• 2001 – Džordžas Vokeris Bušas išrinktas JAV prezidentu;
• 2002 – Ivas Sen Loranas (Yves Saint Laurent) 65-rių metų pasaulinio garso mados dizaineris paskelbė, jog išeina į pensiją;
• 2004 – Indonezijos Aukščiausiasis teismas patvirtino mirties bausmę, paskirtą Amroziui (Amrozi), kuris buvo nuteistas dėl Balio naktinio klubo sprogdinimo, per kurį žuvo 202 žmonės;
• 2004 – Švedijos užsienio reikalų ministrės Anos Lind (Anna Lindh) žudikas Michailas Michailovičius prisipažino kaltu.

Gimimo dienos

• 1502 m. – Popiežius Grigalius XIII, italų kanonistas, 226-asis Romos katalikų bažnyčios popiežius (1572 m. gegužės 13 d. – 1585 m.) (m. 1585 m.).
• 1745 m. – Johan Christian Fabricius, danų entomologas ir ekonomistas (m. 1808 m.).
• 1768 m. – Žozefas Bonapartas, prancūzų diplomatas, karys ir vyriausiasis Napoleono (Napoleon) brolis. 1808 metais jis tapo Ispanijos karaliumi (m. 1844 m.).
• 1800 m. – Millard Fillmore, 13-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, ėjęs pareigas nuo 1850 iki 1853 metų (m. 1874 m.).
• 1844 m. – Bernadetė Subiru, prancūzė piemenaitė, kuri 1858 metų vasario – birželio mėnesiais, gimtajame Lourdes mieste, pranešė apie 18 Švč. Marijos pasirodymų (m. 1879 m.).
• 1845 m. – Paulas Doisenas, vokiečių filosofas ir indologas, Sanskrito specialistas. Domėjosi Vedanta, ypač Upanišadomis (m. 1919 m.).
• 1916 m. – Paulius Keresas, Estijos šachmatų didmeistris (m. 1975 m.).
• 1925 m. – Džeraldas Darelas, britų zoologas ir rašytojas, daugelio knygų apie laukinius gyvūnus autorius (m. 1995 m.).
• 1935 m.:
  • Kenis Daverinas, amerikiečių džiazo klarnetininkas.
  • Valerijus Kubasovas, kosmonautas.
• 1941 m. – John Ernest Walker, 1997 m. Nobelio chemijos premijos laureatas.
• 1946 m. – Inta Celminia, latvių tapytoja.
• 1948 m. – Ichirou Mizuki, japonų dainininkas, kompozitorius, aktorius ir įgarsintojas (m. 2022 m.).
• 1956 m. – Deividas Karusas, JAV aktorius.
• 1964 m. – Nicolas Cage, žymus amerikiečių aktorius, režisierius ir prodiuseris. 2002 m. buvo antrą kartą nominuotas Oskarui kaip Geriausias pagrindinis aktorius filme „ADAPTACIJA – Adaptation “.
• 1970 m. – João Ricardo Pereira Batalha Santos Ferreira, buvęs futbolininkas, Angolos rinktinės vartininkas.
• 1973 m. – Frédérick „Fred“ Falke, prancūzų house muzikos dj ir prodiuseris.
• 1974 m. – Ibrahimas Kutluajus, Turkijos krepšininkas. Atstovauja šalies nacionalinei rinktinei.
• 1978 m. – Oumar Tchomogo, Benino futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. Buvęs Benino rinktinės žaidėjas. Per savo karjerą rungtyniavo daugiausia įvairiuose Prancūzijos ir Portugalijos klubuose, o paskutinis jo klubas buvo Kataro „Al-Kharitiyath“.
• 1980 m. – Gabriela Bazan, peru aktyvistė.
• 1985 m. – Luisas Hamiltonas, Jungtinės Karalystės Formulės 1 pilotas, kilęs iš Grenados.
• 1987 m. – Sirusho, Armėnijos pop dainininkė.
• 1989 m. – Emilianas Adrianas Insua Zapata, Argentinos futbolininkas, šalies jaunimo (iki 20 m.) rinktinės ir Liverpulio FC klubo saugas.

Mirtys

• 1285 m. – Karolis I Anžu, 1266–1285 m. Neapolio ir Sicilijos karalius (g. 1226 m.).
• 1655 m. – Inocentas X, italų kanonistas praktikas, Romos katalikų bažnyčios Popiežius (1644–1655) (g. 1574 m.).
• 1943 m. – Nikola Tesla, serbų išradėjas, fizikas, mechanikos ir elektros inžinierius. Labiausiai žinomas už savo darbus elektros ir magnetizmo srityse. Teslos patentai ir teoriniai darbai suformavo pagrindą šiuolaikinei kintamosios elektros srovės (AC) sistemai, įskaitant daugiafazę srovės paskirstymo sistemą bei AC variklį, su kuriuo jis padėjo pradėti antrąjį pramonės perversmą (g. 1856 m.).
• 1951 m. – Renė Genonas, prancūzų rašytojas, filosofas, metafizikas. Jo darbai apima tematiką nuo metafizikos ir tradicijų tyrinėjimo iki simbolizmo ir iniciacijos. Rašė prancūzų, vėliau arabų kalbomis (g. 1886 m.).
• 1984 m. – Alfredas Kastleras, prancūzų fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas (g. 1902 m.).
• 1985 m. – Vladimiras Kokinakis, garsus tarybinis lakūnas-bandytojas, aviacijos generolas majoras (1943 m.), dukart Tarybų Sąjungos didvyris (1938 ir 1957 m.), Lenino premijos laureatas (g. 1904 m.).
• 1998 m. – Vladimir Prelog, 1975 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (g. 1906 m.).
• 2002 m. – Levas Zaikovas, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys (g. 1923 m.).
• 2006 m. – Hainrichas Hareris, austrų alpinistas, sportininkas, geografas ir rašytojas (g. 1912 m.).
• 2023 m. – Modeste M'Bami, futbolininkas, buvęs Kamerūno rinktinės ir Prancūzijos Le Havre AC klubo saugas (g. 1982 m.).
• 2024 m. – Francas Bekenbaueris, vokiečių futbolininkas ir treneris (g. 1945 m.).
• 2025 m.:
  • Ayla Erduran, turkų violončelininkė (g. 1934 m.).
  • Žanas Mari Le Penas, Prancūzijos politikas, radikalus dešinysis (g. 1928 m.).

Nuorodos

• Istorijos dūžiai Lrytas.lt, Archyvuota kopija 2022-01-07 iš Wayback Machine projekto.