Kanonistika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Graciano dekreto fragmentas. Dekretistų glosuota ištrauka

Kanonistikakanonų teisės mokslas, bažnytinė teisėtyra, religinės teisėtyros šaka.

Kanonistika kaip bažnytinės teisės mokslas tiria ne tik kanonus, bet ir kitas krikščioniškų Bažnyčių teisės normas. Iš dalies ji yra laikoma teologine disciplina (teologijos studijų srityje).

Šiuolaikinio kanonų teisės mokslo šakos ir kryptys - istorinė kanonistika, klasikinė kanonistika, lyginamoji kanonistika (Romos katalikų, Rytų Bažnyčių, protestantiškoji).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

I tūkstantmetyje krikščionių Bažnyčių susirinkimų ir Popiežių dokumentai, sprendimai buvo kompiliuojami, sudaromi rinkiniai, kurie buvo saugomi privačiai. Kanonistikos pradininkas - Gracianas. Jis surinko bei sistematizavo bažnytinę teisę. 1140 m. paskelbta vad. „Nesuderinamų kanonų harmonija“ ("Decretum Gratiani", Bolonija). Graciano Dekretas tapo scholastikos dėstymo dalyku. Pirmiausia – Bolonijos universitete.

Vėliau buvo buvo renkami (kompiliuojami) bei sisteminami, glosuojami kiti bažnytinės teisės aktai - taip susiformavo dekretistika, dekretalistika. Kanonų teisė, kartu ir kanonistika tapo akademinių teisės studijų dalyku. Kanonistai ir legistai užėmė svarbią vietą politiniame ir visuomeniniame gyvenime.

Dabartis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiuo metu kanonų teisė ir kanonistika pasaulietinėse mokslo įstaigose tiriama teisės istorijos bei lyginamosios teisėtyros srityse. Teologijos studijų įstaigose kanonų teisės dėstoma kaip privalomasis dalykas. Kanonistika studijuojama specialiuose tam įsteigtuose institutuose, katedrose, centruose (teologijos fakultetuose, institutuose), taip pat pasaulietinės teisės įstaigose (teisės fakultetuose). Pagrindiniai kanonistikos centrai – krikščioniškose (katalikiškose) valstybėse kaip Italija, Lenkija, Austrija, Vokietija.

Specializuoti žurnalai - Ephemerides iuris canonici (nuo 1945 m.), Revue de droit canonique (nuo 1951 m.), Ius canonicum (nuo 1961 m.), Roczniki teologiczno-kanoniczne (1949–1991/1992 m.), nuo 1991/1992 m. – Roczniki nauk prawnych[1].

Kanonų teisės mokslas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje veikia VDU Teologijos fakulteto Bažnytinės teisės katedra (VDU, Teologijos fakultetas). Kanonistika studijuojama tik VDU: yra Bažnytinės teisės programa (magistro studijos). Bažnytinė teisė studijuojama katalikiškose seminarijose (Vilniuje, Kaune, Telšiuose, Marijampolėje), kaip pasirenkamasis dalykas dėstoma MRU universitete (prof. Kazimieras Meilius). Anksčiau kanonų teisė (fakultatyvas) buvo dėstoma ir Vilniaus universiteto Teisės fakultete (prof. Pranas Vaičekonis). Kanonistika nagrinėjama lyginant pasaulietinės teisės koncepcijas, paliečiama istorinės teisėtyros darbuose (seminaro darbai, referatai, baigiamieji - bakalauro ir magistro - darbai).

Moksliniai tyrimai Lietuvoje vykdomi atitinkamuose bažnytinės teisės centruose. Mokslo laipsniai kanonistikos srityje Lietuvoje neteikiami (2007 m. duomenimis); kanonų teisės daktaro disertacijos rengiamos Laterano (Roma), Miuncheno (LMU) ir Miunsterio (Vokietija) universitetuose, atitinkamai pagal glaudžius Lietuvos Katalikų Bažnyčios ryšius su užsienio vyskupijomis, o per jas - su mokslo įstaigomis.

Lietuvos kanonistai profesoriai, kanonų teisės daktarai - kun. habil. dr. Vincas Jonas Bartuška (g. 1917); kun. teol. habil. dr. Pranas Vaičekonis (1928-2006), buvęs VDU Katalikų teologijos fakulteto Bažnytinės teisės katedros vedėjas; kun. Petras Malakauskis (1889-1947); kun. Kazimieras Meilius (g. 1958).

Abiejų teisių - kanonų ir romėnų - daktarai (lot. doctor utroque iure, doctor iuris utriusque) - Jonas Juškevičius (g. 1965 m.), MRU Teisės fakulteto docentas; Jurgis Taliatas (g. Eišiškėse) ir Vaclovas Čirka (LDK teisininkai).

Kiti kanonų teisės daktarai - Audrys Juozas Bačkis (g. 1937), Ambraziejus Beinartas, Vytautas Brilius (g. 1956 m.), Algis Genutis (g. 1959 m.), Robertas Pukenis, Bonaventūras Pauliukas, Juozas Prunskis (1907–2003), Robertas Rumšas (g. 1960), Petras Smilgys (g. 1970 m.), VDU Teologijos fakulteto Bažnytinės teisės katedros vedėjas; Juozas Šiurys (g. 1954), Stasys Valiušaitis (g. 1910); Romualdas Zdanys (g. 1967 m.), Panevėžio vyskupijos tribunolo oficiolas, buvęs Vilniaus kunigų seminarijos vicerektorius.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kanonistika (rusų k.)

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Джероза Л. Каноническое право. М., 1996, с. 85–101;
  • Alt V. Methodologia seu modus jus canonicum discendi, scribendi, docendi. R., 1954;
  • Andrieu-Guitrancourt P. Introduction И l’Оtude du droit en gОnОral et du droit canonique contemporain. P., 1963;
  • Escritos de derecho canЧnico. Pamplona, 1973;
  • Pawluk T. Wprowadzenie do studiЧw kanonistycznych. Wwa, 1979;
  • Avack P.A. d’. Trattato di diritto canonico. Mi., 1980;
  • Kuttner S. The History of Ideas and Doctrines of Canon Law in the Middle Ages. L., 1980;
  • Fornes J. La ciencia canЧnica contemporЗnea. Pamplona, 1984;
  • Scienza giuridica del diritto ecclesiale. Tn., 1993;
  • Jimonez Urresti T.I. De la teologТa a la canonТstica. Salamanca, 1993;
  • Sobafski R. La Chiesa e il suo diritto: RealtИ teologica e giuridica del diritto ecclesiale. Tn., 1993; Idem. // EK 8, 600–607.