Halio kometa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Halio kometa
Lspn comet halley.jpg
Atradimas
Atradėjas Edmond Halley
Atrastas 1758 m.
Orbitos charakteristikos
Epocha 2449400.5
(1994 m. vasario 17 d.)
Afelio nuotolis 35,1 av
Perihelio nuotolis 0,586 av
Didysis pusašis 17,8 av
Ekscentricitetas 0,967
Orbitinis periodas 75,32 a
Posvyris 162,3°
Paskutinis
perihelis
1986 m. vasario 9 d.
Sekantis
perihelis
2061 m. liepos 28 d.[1]

Halio kometa – šviesiausia ir viena žinomiausių žinomų periodinių kometų. Pasirodo vidutiniškai kas 75–76 metus.[2][3][4][5] Paskutinį kartą pasirodė 1986 m., kitą kartą danguje ji bus matoma 2061 m.

Gerai matoma plika akimi. Kaip ir kitos periodinės kometos – kurių daugumos periodas yra nuo trijų iki 20 metų – kiekvieno perihelio metu kometa praranda medžiagos dalį garuojant, dėl to kiekvieną kartą mažėja ir ryškumas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Halio kometos pasirodymas 1066 m.

Pirmąkart ji paminėta 240 m. pr. m. e. Jos pasirodymą Jeruzalės istorikas J. Flavijus palaikė ženklu, kad žus miestas ir šventovė. Bet taip atsitiko tik po 70 m. Vėliau, po 1000 metų kometos pasirodymas sutapo su kautynėmis prie Heistingso, kai normandai užkariavo Angliją. 1301 m. dailininkas Džotas di Bondonė, pamatęs kometą, užfiksavo ją kaip Betliejaus žvaigždę.

Pavadinta anglų matematiko ir astronomo Edmond Halley (1656–1742), kuris dėl savo pasiekimų nustatant kometų orbitas 1720 m. buvo paskirtas karališkuoju astronomu ir Grinvičo observatorijos vadovu, vardu. XVII a. kometą stebėjo Kepleris ir Niutonas. Pastarasis įrodė, kad ji juda beveik paraboline orbita. Iki to laiko manyta, kad kometų pasirodymo prognozuoti neįmanoma, tačiau Halley 1705 m. nustatė, kad 1682 m. stebėtas dangaus kūnas buvo toks pats kaip ir ankstesni kometų pasirodymo atvejai, bei teisingai išpranašavo kometos grįžimą 1759 m. Tai 1758 m. patvirtino Johann Georg Palitzsch ir Christian Gärtner.

XX a. per perihelį kometa praskriejo 1910 ir 1986 m. 1986 m. kovo mėn. kometa buvo tiriama penkių tarpplanetinių stočių: „Giotto“ (600 km), „Vega 1“ (8890 km), „Vega 2“ (8030 km), „Sakigake“ (7 mln. km) ir „Suisei“ (151 000 km). „Vega 1“ ir „Vega 2“ perdavė į Žemę apie 1500 Halio kometos vaizdų, įskaitant pirmus kometos branduolio vaizdus.


Commons-logo.svg

Vikiteka

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://ssd.jpl.nasa.gov/horizons.cgi
  2. „JPL Small-Body Database Browser: 1P/Halley“ (1994-01-11 last obs). Jet Propulsion Laboratory. Nuoroda tikrinta 2008-10-13. 
  3. Kronk, Gary W. „1P/Halley“. cometography.com. Suarchyvuotas originalas 2017-11-23. Nuoroda tikrinta 2008-10-13. 
  4. Yeomans, Donald Keith; Rahe, Jürgen; Freitag, Ruth S. (1986). „The History of Comet Halley“. Journal of the Royal Astronomical Society of Canada 80: 70. Bibcode:1986JRASC..80...62Y. 
  5. Yeomans, Donald Keith; Kiang, Tao (1981-12-01). „The long-term motion of comet Halley“. Monthly Notices of the Royal Astronomical Society (anglų) 197 (3): 633–646. Bibcode:1981MNRAS.197..633Y. ISSN 0035-8711. doi:10.1093/mnras/197.3.633.