Algirdas Indrašius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Algirdas Indrašius
Gimė 1937 m. kovo 2 d.
Traidžiūnai, Užpalių valsčius
Mirė 2024 m. vasario 19 d. (86 metai)
Tėvas Jonas Indrašius
Motina Konstancija Šapokaitė
Vaikai Saulius
Veikla dailininkas
Alma mater 1966 m. Vilniaus dailės institutas

Algirdas Jonas Indrašius (1937 m. kovo 2 d. Traidžiūnuose, Užpalių valsčiuje – 2024 m. vasario 19 d.[1]) – Lietuvos dailininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1937 m. Traidžiūnų kaime, tais pačiais metais tėvai persikėlė gyventi į Vyžuonas. 1952 m. baigė Vyžuonų septynmetę mokyklą. 19531957 m. mokėsi Švenčionių pedagoginėje mokykloje.

1957–1960 m. dirbo Švenčionėlių mokykloje-internate. 1960–1966 m. studijavo Vilniaus dailės institute. 1966–1970 m. Telšių taikomosios dailės technikumo dėstytojas. 1969 m. įsidarbino Utenos trikotažo fabrike, vadovavo modeliavimo skyriaus dailininkams, vėliau dirbo apipavidalintuoju. Nuo 1970 m. gyveno Utenoje, nuo 1998 m. Vyžuonose.

2002 m. liepos mėn. Vyžuonų krašto garbės pilietis. 2017 m. vasario 16 d. skirta Utenos rajono Meno ir kultūros premija.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė tapybos, akvarelės, metalo plastikos (pano „Gyvybės medis“ Utenos centrinėje ligoninėje), grafikos kūrinių (ciklas „Lietuva – baimės ir vilties vizija“, 19631965 m.), tarp jų ekslibrisų (popiežiaus Jono Pauliaus II ir kt.); taip pat ąžuolinių dekoratyvinių (Utenoje, Vyžuonose) ir paminklinių (Jūžintų, Utenos kapinėse) skulptūrų.

1963 m. surengė pirmą savo darbų parodą. 1970 m. surengta akvarelės paroda Utenos trikotažo fabrike ir Vyžuonų vidurinėje mokykloje. 1974 m. surengė metalo plastikos parodą Utenos kraštotyros muziejuje. Dalyvavo daugiau kaip 50 tarptautinių parodų, buvo pelnęs per 15 įvairių apdovanojimų Lietuvoje ir užsienyje.

Vyžuonose yra jo sodyba-muziejus su skulptūrų parku „Tūkstantmečio kryžius“ (2000 m.). 2011 m. išleista autoriaus kūrybos darbų monografija. 2017 m. surengta autoriaus jubiliejinė paroda „…einu, kad pasodinčiau medį“. [2][3][4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. IN MEMORIAM. Utenis. 2024-02-23. Nuoroda tikrinta 2024-02-23.
  2. Algirdas Indrašius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 113 psl.
  3. Žymūs Vyžuonų krašto žmonės. vyzuonos.lt. Nuoroda tikrinta 2024-02-23.
  4. Vytautas Indrašius. Indrajos motinėlės vaikai. – 2013. – 293–301 psl.