Algirdas Indrašius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Algirdas Jonas Indrašius (g. 1937 m. kovo 2 d. Vyžuonose) – Lietuvos dailininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1952 m. baigė Vyžuonų septynmetę, 1957 m. – Švenčionių pedagoginę mokyklą, 1966 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 19571960 m. dirbo Švenčionėlių mokykloje – internate,[1] 19661970 m. – Telšių taikomosios dailės technikume. Nuo 1970 m. gyveno Utenoje, nuo 1998 m. gyvena Vyžuonose. Vyžuonų krašto Garbės pilietis (2002 m. liepa). Išleista autoriaus kūrybos darbų monografija (2011). Skirta Utenos rajono Meno ir kultūros premija (2017 02 16), surengta autoriaus jubiliejinė paroda "...Einu, kad pasodinčiau medį" (2017 m. kovo 3 - balandžio 3 d)

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė tapybos, akvarelės, metalo plastikos (pano „Gyvybės medis“ Utenos centrinėje ligoninėje), grafikos kūrinių (ciklas „Lietuva - baimės ir vilties vizija“ 19631965 m., tarp jų ekslibrisų (Popiežiaus Jono Pauliaus II ir kt.); taip pat ąžuolinių dekoratyvinių (Utenoje, Vyžuonose) ir paminklinių (Jūžintų, Utenos kapinėse) skulptūrų.

Surengė 12 individualių parodų Lietuvoje (Vilniuje 1991 m., skirta Sausio 13-ajai atminti ir Lenkijoje 1993 m.), dalyvavo daugiau kaip 50 tarptautinių parodų. Vyžuonose yra jo sodyba – muziejus su skulptūrų („Tūkstantmečio kryžius“ 2000 m., kt.) parku.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jonas Algirdas Indrašius
  2. Algirdas Indrašius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 113 psl.

Vytautas Indrašius "Indrajos motinėlės vaikai" 2013. psl.293 - 301