Gruodžio 6
Išvaizda
Lap – Gruodis – Sausio | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | ||||||
2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 |
9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 |
23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 |
30 | 31 | |||||
2024 |
Gruodžio 6 yra 340-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 341-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 25 dienos.
Informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šventės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Chanucha
Vardadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bilmantas – Bilmantė – Bilminas – Bilminė – Bylenis – Koleta – Mikalojus – Mikas – Mikita – Norvydė
Šią dieną Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1791 – karalius Stanislovas Augustas patenkino vietos didikų prašymą ir Telšiams suteikė Magdeburgo teises;
- 1940 – Vilniaus rotušėje įkurtas Vilniaus valstybinis miesto muziejus, 1941 m. pertvarkytas į Vilniaus valstybinį dailės muziejų;
- 1999 – Seime prasidėjo pirmoji Europos Sąjungos ir Lietuvos jungtinio parlamento komiteto sesija;
- 2009 – Šiauliuose pašventinta švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1520 m. – Barbora Radvilaitė, LDK didikė, antroji Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto (Zigmanto Augusto) žmona, Lenkijos karalienė (nuo 1550 m.) (m. 1551 m.).
- 1866 m. – Jonas Dobkevičius, Lietuvos ekonomistas, politinis ir visuomenės veikėjas (m. 1934 m.).
- 1885 m. – Vilhelmas Žanas Burkevičius, Lietuvos teisininkas, evangelikų liuteronų kunigas (m. 1971 m.).
- 1886 m. – Petras Murnikas, Lietuvos karinis veikėjas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas (m. 1956 m.).
- 1891 m. – Mikelis Ašmys, Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas, publicistas (m. 1918 m.).
- 1893 m. – Antanas Stapulionis, Lietuvos visuomenės ir karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1978 m.).
- 1901 m. – Antanas Mačiuika, Lietuvos teisininkas, karinis veikėjas, aviacijos pulkininkas leitenantas (m. 1940 m.).
- 1906 m. – Veronika Šleivytė, Lietuvos dailininkė, tapytoja, grafikė, fotografė (m. 1998 m.).
- 1907 m. – Viktoras Jauniškis, smuikininkas, chorvedys, pedagogas (m. 1990 m.).
- 1908 m. – Kazimieras Bučas, Lietuvos architektas (m. 1992 m.).
- 1909 m. – Vladimiras Zubovas, Lietuvos architektas, architektūros istorikas (m. 2007 m.).
- 1910 m. – Andrius Kairys, vargonininkas, chorvedys ir pedagogas (m. 1996 m.).
- 1911 m. – Albertas Kublickas, Lietuvos zoologas ichtiologas, biomedicinos mokslų daktaras (m. 2006 m.).
- 1920 m. – Petras Juknevičius, Lietuvos dainininkas (bosas) ir chorvedys.
- 1923 m. – Balys Bratkauskas, lietuvių aktorius, kino ir televizijos režisierius (m. 1983 m.).
- 1924 m. – Kazys Leistrumas, Lietuvos agronomas selekcininkas, biomedicinos mokslų daktaras (m. 2003 m.).
- 1925 m. – Janina Ivaškevičienė, Lietuvos gydytoja fiziologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (m. 2005 m.).
- 1936 m. – Justinas Antanas Dobilas, Lietuvos veterinarijos gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
- 1940 m. – Edvardas Vytautas Strielkūnas, Lietuvos politinis veikėjas.
- 1941 m. – Antanas Kelmelis, choro dirigentas ir pedagogas.
- 1944 m. – Helena Vaicekauskienė, Lietuvos ir Širvintų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1948 m. – Vincas Būda, zoologas, daktaras, Lietuvos entomologų draugijos narys.
- 1950 m.:
- Alfridas Vigelis, Lietuvos ir Šakių rajono ūkio ir politinis veikėjas.
- Irena Ambrazienė, Lietuvos dailininkė, grafikė, keramikė, pedagogė.
- Valentinas Misiūnas, gydytojas, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1953 m. – Leonarda Stančikienė, Lietuvos pedagogė, Šalčininkų rajono savivaldybės politikė.
- 1954 m. – Darius Babilius, Lietuvos ir Jurbarko rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1955 m. – Rimantas Butėnas, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1956 m. – Rimas Radavičius, Lietuvos ir Telšių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1957 m.:
- Giedrius Apuokas, lietuvių diplomatas, Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Armėnijoje.
- Vydas Saltonas, energetikas, Lietuvos ir Skuodo rajono visuomenės, ūkio ir politinis veikėjas. Alternatyvių energetikos rūšių diegimo entuziastas.
- 1962 m. – Zigmas Mozuraitis, Lietuvos pedagogas, Jurbarko raj. visuomenės veikėjas.
- 1984 m. – Aleksas Abromavičius, Lietuvos lengvaatletis, kuris specializuojasi disko metimo rungtyse. Daugkartinis šalies čempionas.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1672 m. – Jonas Kazimieras Vaza, Lenkijos karalius Jonas II Kazimieras ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas I Kazimieras (1648–1668 m.). Zigmanto Vazos sūnus (g. 1609 m.).
- 1796 m. – Mikalojus Tiškevičius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1721 m.).
- 1864 m. – Simonas Daukantas, Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas, vienas iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų (g. 1793 m.).
- 1933 m. – Pranciškus Žadeikis, Lietuvos kunigas, garbės kanauninkas, Skuodo dekanas, rašytojas, vertėjas (g. 1869 m.).
- 1957 m. – Kazimieras Ambrozaitis, Lietuvos visuomenės veikėjas, filosofijos daktaras (g. 1892 m.).
- 1972 m. – Vincas Oškinis, spaudos darbuotojas, vertėjas[1] (g. 1892 m.).
- 1979 m. – Josifas Dubravinas, rusų ir lietuvių teatro aktorius (g. 1900 m.).
- 1991 m. – Ignas Jablonskis, Lietuvos inžinierius, kraštotyrininkas, archeologas, muziejininkas, Kretingos rajono garbės pilietis (g. 1911 m.).
- 1994 m. – Algirdas Ferensas, sovietinės Lietuvos valstybės, partijos ir profesinių sąjungų veikėjas, inžinierius (g. 1928 m.).
- 1997 m. – Petras Abukevičius, lietuvių kino režisierius, operatorius (g. 1928 m.).
- 2001 m. – Pranas Buckus, Lietuvos chemikas organikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (g. 1928 m.).
- 2020 m.:
- Petras Bingelis, choro ir orkestro dirigentas, pedagogas, Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1943 m.).
- Vladislovas Janiūnas, Lietuvos pedagogas, sporto komentatorius (g. 1941 m.).
- 2022 m. – Adolfas Šleževičius, Lietuvos politikas, ministras pirmininkas 1993–1996 m. (g. 1948 m.).[2]
Šią dieną pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1774 – Austrija tapo pirmąja pasaulio šalimi, kur buvo įvesta valstybinė švietimo sistema;
- 1865 – ratifikuota tryliktoji JAV Konstitucijos pataisa, kuria visose valstijose uždrausta vergija;
- 1917 – Suomija paskelbė nepriklausomybę;
- 1921 – pasirašyta sutartis tarp Anglijos ir Airijos, suteikianti Airijai dominijos statusą;
- 1945 – užpatentuota mikrobangų krosnelė.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1285 m. – Ferdinandas IV, Kastilijos karalius, valdė nuo 1295 m. balandžio 25 d. iki mirties. Leono karalius, valdė nuo 1295 m. balandžio 25 d. iki mirties. Galisijos karalius, valdė nuo 1295 m. balandžio 25 d. iki mirties (m. 1312 m.).
- 1802 m. – Polis Emilis Bota, prancūzų archeologas, istorikas, gydytojas. Senovės Mesopotamijos tyrinėjimų pradininkas (m. 1870 m.).
- 1823 m. – Friedrich Max Müller, vokiečių filologas ir orientalistas, vienas indologijos ir lyginamosios religijotyros pradininkų (m. 1900 m.).
- 1883 m. – Ivanas Meščianinovas, rusų kalbininkas, archeologas (m. 1967 m.).
- 1890 m. – Heinrich Zimmer, vokiečių indologas, Pietų Azijos meno specialistas (m. 1943 m.).
- 1898 m. – Karl Gunnar Myrdal, švedų ekonomistas, 1974 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas[3] (m. 1987 m.).
- 1906 m. – Marian Spychalski, lenkų politikas, gynybos viceministras, karininkas (m. 1980 m.).
- 1916 m. – Kristjanas Eldjaurnas, Islandijos politikas, archeologas, meno istorikas (m. 1982 m.).
- 1920 m. – George Hornidge Porter, 1967 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[4] (m. 2002 m.).
- 1931 m. – Viktoras Hausmanis, latvių literatūros ir teatro istorijos tyrinėtojas.
- 1948 m. – Keijo Erikas „Keke“ Rosbergas, suomių lenktynininkas, 1982 m. Formulės 1 pasaulio čempionas.
- 1979 m. – Timothy Joel Cahill, iš Samoa kilęs Australijos futbolininkas, Australijos rinktinės ir Everton klubo saugas.
- 1980 m.:
- Kei Yasuda, japonų dainininkas.
- Steve Lovell, anglų futbolininkas.
- 1982 m. – Alberto Contador Velasco, ispanų dviratininkas.
- 1994 m. – Giannis Antetokounmpo, Graikų krepšininkas žaidžiantis NBA lygoje.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 347 m. – Šventasis Mikalojus, katalikų ir stačiatikių gerbiamas šventasis. Galėjo būti vienas iš Kalėdų Senelio prototipų (g. 270 m.).
- 1352 m. – Klemensas VI, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1342 m. gegužės 7 d. iki mirties, ketvirtasis Avinjono popiežius (g. 1291 m.).
- 1892 m. – Verneris fon Zymensas, vokiečių išradėjas ir pramonininkas, didžiausio pasaulyje elektrotechnikos koncerno steigėjas (g. 1816 m.).
- 1978 m. – Lepas Mikas, estų tapytojas, pedagogas (g. 1911 m.).
- 1988 m. – Roy Orbison, vienas įtakingiausių amerikiečių dainininkų, rokenrolo kūrėjas, kurio karjera truko daugiau nei 4 dešimtmečius (g. 1936 m.).
- 1991 m. – John Richard Nicholas Stone, 1984 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas[5] (g. 1913 m.).
- 1994 m. – Gian Maria Volonte, italų kino aktorius (g. 1933 m.).
- 2020 m. – Tabaré Vázquez, buvęs Urugvajaus prezidentas, politikas, gydytojas onkologas (g. 1940 m.).
- 2021 m. – Masajukis Uemura, NES ir SNES žaidimų konsolių projektuotojas (g. 1943 m.).[6]
- 2022 m. – Ichirou Mizuki, japonų dainininkas, kompozitorius, aktorius ir įgarsintojas (g. 1948 m.).[7]
- 2023 m. – Marisa Pavan, italų aktorė (g. 1932 m.).[8]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Vincas Oškinis. Sūduvos gidas. Mūsų kraštiečiai.
- ↑ Mirė buvęs Lietuvos premjeras Adolfas Šleževičius. LRT. 2022-12-06. Nuoroda tikrinta 2022-12-06.
- ↑ Karl Gunnar Myrdal. Biografija.
- ↑ (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
- ↑ (angl.) Nobelio ekonomikos premijos laureatai
- ↑ „【訃報】 上村雅之先生逝去のお知らせ - 立命館大学ゲーム研究センター : Ritsumeikan Center for Game Studies (RCGS)“ (japonų). 2021-12-09. Nuoroda tikrinta 2021-12-09.
- ↑ „Ichiro Mizuki, ‘king of anime songs,’ dies at 74“. The Japan News. 2022-12-12. Nuoroda tikrinta 2022-12-12.
- ↑ Frémiot, Agnès (2023-12-06). „L'actrice Marisa Pavan est morte à l'âge de 91 ans“ (prancūzų). Nuoroda tikrinta 2023-12-06.