Grafas (titulas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kilmingųjų titulai
Monarchai imperatorius | kaizeris

caras
karalius | konungas
didysis kunigaikštis

Tituluoti
kilmingieji
kunigaikštis | princas | hercogas | jarlas

markgrafas | markizas
landgrafas
grafas | erlas
vikontas
baronas | freiheras
baronetas

Neapibrėžtos
padėties tituluoti
kilmingieji
burggrafas | bojarinas
šatelenas | edleris |

Grafas (vok. Graf) – Vakarų Europoje ankstyvaisiais viduramžiais (VI–VIII a.) – valstybės pareigūnas, turintis administracinę, teisminę ir karinę valdžią tam tikroje srityje. Feodalizmo išsivystymo laikais – feodalo titulas, atitinkantis kunigaikščio rangą, grafystės valdovas. Vėlyvojo feodalizmo laikais bajorų (dvarininkų) luomo paveldimas titulas.

Vokietijoje[taisyti | redaguoti kodą]

Grafo titulas ypač paplito viduramžiais Vokietijoje, kur atsirado nemažai titulų, besibaigiančių -graf:

  • Burggraf – burggrafas, pilies valdytojas,
  • Wildgraf – neapgyvendintų miškų teritorijos valdytojas.
  • Markgraf – markgrafas, pasienio srities markos valdytojas.

Grafo titulą suteikdavo Šventosios Romos imperijos imperatorius. XVI a. grafo garbės titulas suteikiamas užsieniečiams bajorams.

Nuo 1919 m., panaikinus Vokietijos imperiją ir paskelbus respubliką, grafo titulas liko garbės titulu. Jis įrašomas jį turinčio asmens dokumentuose, o valstybės tarnautojai privalo kreiptis į asmenį nurodydami titulą.

Rusijoje[taisyti | redaguoti kodą]

Grafo titulą Rusijoje įvedė Petras I. Pirmajam 1706 m. šis titulas suteiktas Šeremetjevui. XIX a. pabaigoje Rusijoje buvo apie 300 grafų giminių. Grafo titulą komunistinė Rusijos valdžia dekretu panaikino 1917 m. lapkričio 11 d.

Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje grafų titulus turėjo Radvilos, Tiškevičiai, Šilingai.

Už dalyvavimą 1863 m. sukilime daugeliui Lietuvoje ir Lenkijoje gyvenusių kilmingųjų šeimų titulai buvo atimami arba pažeminami.