Petras Gintalas (1945)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Petras Gintalas (g. 1945 m. balandžio 23 d. Telšiuose) – Lietuvos skulptorius, medalininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1951 m. pradėjo mokytis Žemaitės vidurinėje mokykloje. 1952 m. šeima apsigyveno Palangoje. 1963 m. baigė Palangos vidurinę mokyklą. 1969 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 19681970 m. Sąjunginio techninės estetikos instituto Vilniaus filialo dizaineris. Nuo 1986 m. Telšių aukštesniosios taikomosios dailės mokyklos (nuo 2003 m. Žemaitijos kolegijos Telšių menų ir pedagogikos fakultetas), nuo 1998 m. – ir Vilniaus dailės akademijos Telšių taikomosios dailės skyriaus (nuo 2003 m. Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultetas) dėstytojas, nuo 1999 m. šio skyriaus direktorius, nuo 2003 m. dekanas, nuo 2002 m. docentas. Nuo 2009 m. VDA Telšių fakulteto profesorius.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė apie 100 medalių („Žemaitė“ 1986 m., „Kristijonas Donelaitis“, „Paulius Galaunė“, abu 1989 m., „Jonas Basanavičius1993 m.), proginių monetų projektų („Lilehameris-1994“, 1993 m., „Pasaulio lietuvių dainų šventė“, „M. K. Čiurlioniui – 120“, abu 1994 m., „Baltijos keliui-10“, „Kęstutis – Didysis Lietuvos kunigaikštis“, abu 1998 m.), plakečių (ciklas „Telšių mitai“ 1985 m.), kompozicijų iš metalo (viešbutyje „Draugystė“ Vilniuje, su R. Mizgiriu, 1976 m., „Knyga“, Centriniame knygyne Klaipėdoje 1983 m.). Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, Žemaičių muziejus Alka, K. Donelaičio memorialinis muziejus, Britų muziejus.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Irena Dobrovolskaitė. Petras Gintalas (1945). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 682 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]