Vasario 21

Vasario 21 diena – 52-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 313 dienų (keliamaisiais metais – 314).

Informacija

Šventės

• Tarptautinė gimtosios kalbos diena. Pradėta minėti 1999 m. Pasirinkta siekiant paminėti 1952 m. Bangladeše (tuometinis rytų Pakistanas) vykusį sąjūdį už bengalų kalbą.
• Tarptautinė gido diena

Vardadieniai

• Eleonora – Feliksas – Kęstutis – Žemyna
• Kęstas – Kęsvilas – Leonora – Lionė – Nora

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1883 – Mažojoje Lietuvoje pradėtas leisti pirmasis Didžiajai Lietuvai skirtas nelegalus pasaulietinis žurnalas „Aušra“, leistas iki 1886 m.
• 1991 – Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria pareikalauta, kad Baltijos valstybių nepriklausomybės klausimą TSRS spręstų derybomis greitai, be sąlygų ir be karinio ar ekonominio spaudimo.
• 2000 – Vilniuje pasirašyta Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti bei Krašto apsaugos ministerijos bendradarbiavimo sutartis.
• 2001 – Vilniaus arkivyskupas metropolitas Audrys Juozas Bačkis paskirtas Šventosios Romos Bažnyčios kardinolu.
• 2003 – Garsiam operos solistui Sergejui Larinui įteiktas Lietuvos operos bičiulių draugijos „Kipro“ apdovanojimas. Šis apdovanojimas įteikiamas nuo 1997 m.
• 2004 – pradėjo veikti interneto portalas Bernardinai.lt.

Gimimo dienos

• 1848 m. – Antanas Giedraitis, kunigaikštis, Lietuvos mokslininkas, pirmasis lietuvių geologas, Lietuvos kvartero darinių tyrinėjimų pradininkas ir pagrindėjas, nuoseklus poliglacializmo šalininkas (m. 1909 m.).
• 1850 m. – Matas Slačiauskas, knygnešys, lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1924 m.).
• 1871 m. – Jonas Garalevičius, Lietuvos muzikos instrumentų meistras, aviacijos konstruktorius (m. 1943 m.).
• 1882 m. – Mykolas Sleževičius, tarpukario politikas, teisininkas, advokatas, valstybės ir visuomenės veikėjas (m. 1939 m.).
• 1914 m. – Valerijus Grešnovas, Lietuvos treneris, pedagogas (m. 1987 m.).
• 1921 m. – Juzė Andriuškevičienė, Lietuvos gydytoja psichiatrė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• 1924 m. – Alfonsas Čeponis, tarybinis partizanas-pogrindininkas, Tarybų Sąjungos didvyris (m. 1944 m.).
• 1928 m. – Ona Benedikta Kadytė, Lietuvos zoologė, biomedicinos mokslų daktarė.
• 1930 m. – Emilija Liegutė, lietuvių prozininkė, dramaturgė (m. 2022 m.).
• 1931 m. – Tamara Arnastauskienė, Lietuvos veterinarijos gydytoja, biomedicinos mokslų daktarė.
• 1937 m. – Algimantas Keina, Lietuvos kunigas, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui, sąjūdžio tikinčiųjų teisėms ginti dalyvis (m. 2013 m.).
• 1938 m. – Stanislava Zuzana Juonienė, sovietinė veikėja, istorikė, istorijos mokslų kandidatė.
• 1939 m. – Nijolė Ambrazaitytė, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarė.
• 1941 m. – Povilas Varanauskas, technikos mokslų daktaras, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos alstybės atstatymo signataras. Lietuvos Valstybinės premijos laureatas (1974 m.).
• 1942 m.:
  • Algimantas Balilionis, Lietuvos futbolo treneris (m. 2023 m.).
  • Augustas Dravininkas, Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Martinas Gusiatinas, Lietuvos verslo vadybininkas, Klaipėdos miesto savivaldybės politinis veikėjas.
• 1944 m.:
  • Emilija Macienė, pedagogė, Lietuvos ir Telšių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Stanislovas Kalanta, Lietuvos statybos inžinierius, technologijos mokslų daktaras.
• 1947 m. – Petras Dirgėla, lietuvių rašytojas.
• 1949 m. – Vytas Milius, teisininkas, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, buvęs šio teismo pirmininkas.
• 1950 m. – Eugenijus Žemaitis, gydytojas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1951 m. – Vladimiras Gavriušinas, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1952 m. – Irena Stanevičienė-Abarytė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1953 m. – Danutė Jurčiukonienė, Lietuvos ir Alytaus rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1954 m. – Ilona Vaškevičiūtė, Lietuvos archeologė, pedagogė, humanitarinių mokslų daktarė.
• 1956 m.:
  • Juozas Gražulis, Lietuvos kunigas, pulkininkas leitenantas (m. 2010 m.).
  • Kęstutis Čerkesas, Lietuvos ir Šiaulių politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1959 m. – Ričardas Bartkevičius, lietuvių dailininkas, tapytojas, pedagogas, vienas iš žymiausių lietuvių neoekspresionizmo atstovų.
• 1963 m. – Leonas Strazdauskas, inžinierius, Šiaulių miesto politinis veikėjas.
• 1965 m. – Saulius Gegieckas, ekonomistas, vadybininkas, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1968 m.:
  • Arminas Lydeka, politologas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Artūras Zuokas, žurnalistas, verslininkas, politikas. Buvęs Vilniaus meras. Liberalų ir centro sąjungos narys.
• 1969 m. – Evaldas Jurkevičius, Lietuvos edukologas, politinis veikėjas.
• 1970 m. – Ėrika Striškienė, Lietuvos archeologė, istorikė.
• 1975 m. – Igoris Morinas, Lietuvos futbolininkas, šiuo metu žaidžiantis Vilniaus „Žalgiris“, kairiojo krašto saugo pozicijoje.
• 1981 m. – Paulius Počiuipa, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis NKL, Tauragės „Bremenos Karšuvos“ komandoje.
• 1982 m. – Marius Kižys, lietuvių futbolininkas, žaidžiantis saugo pozicijoje.
• 1985 m. – Tomas Klimas, lietuvių krepšininkas, Mažeikių „Mažeikiai“ krepšinio komandos žaidėjas. Pirmasis treneris: Algimantas Giedra.
• 1989 m. – Dainius Klivickas, Lietuvos krepšininkas, rugtyniaujantis Panevėžio „Techase“ centro puolėjo pozicijoje.

Mirtys

• 1708 m. – Mykolas Merlinas, lietuvių raštijos darbuotojas, lietuvių kalbos norminimo pradininkas (g. 1641 m.).
• 1863 m. – Henrikas Markonis, italų kilmės architektas, Lenkijos romantizmo architektūros atstovas (g. 1792 m.).
• 1938 m. – Vincas Jonas Markevičius, ūkininkas, vienas žymiausių Lietuvos knygnešių (g. 1866 m.).
• 1941 m. – Jonas Janulevičius, vienas aktyviausių Lietuvos darbininkų judėjimo vadovų (g. 1874 m.).
• 1943 m. – Jurgis Gegužis, Lietuvos knygnešys, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1877 m.).
• 1986 m. – Vytautas Četkauskas, vargonininkas, chorvedys, muzikos mokytojas (g. 1910 m.).
• 1995 m. – Antanas Mockus, lietuvių tautosakininkas, pedagogas, kultūros veikėjas (g. 1918 m.).
• 2006 m.:
  • Paulius Kazimieras Marcinkus, katalikų arkivyskupas bei Vatikano banko direktorius 1971–1989 (g. 1922 m.).
  • Pranas Kupčikas, lietuvių muzikos instrumentų meistras (g. 1913 m.).
  • Saulius Pakalniškis, Lietuvos zoologas, entomologas dipterologas (dvisparnių tyrinėtojas) (g. 1958 m.).
• 2022 m. – Bernardas Vasiliauskas, Lietuvos vargonininkas, pianistas, vargonų restauratorius (g. 1938 m.).
• 2024 m. – Vladas Kensgaila, aviacijos sportininkas, aviakonstruktorius, Lietuvos ir Panevėžio miesto politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1933 m.).
• 2025 m.:
  • Tatjana Maceinienė, lietuvių prozininkė, eseistė, vertėja (g. 1941 m.).
  • Antanas Šimkūnas, Lietuvos žurnalistas, redaktorius, kraštotyrininkas (g. 1931 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1431 – prasidėjo Žanos d’Ark teismas;
• 1613 – Rusijos caru tapo pirmasis Romanovų dinastijos valdovas – Michailas Romanovas;
• 1842 – amerikietis Džonas Grinau užpatentavo siuvamąją mašiną;
• 1848 – Karlas Marksas ir Frydrichas Engelsas publikavo „Komunistų manifestas“;
• 1885 – atidengtas Vašingtono monumentas;
• 1940 – prasidėjo „mirties stovyklos“ Osvencimo statyba;
• 1947 – išradėjas Edvinas Herbertas Landas (Edwin Herbert Land) Niujorke pristatė pirmąjį momentinį fotoaparatą – „Polaroid“;
• 1953 – Francis Crick ir James D. Watson atskleidė DNR molekulės struktūrą;
• 1960 – Kubos lyderis Fidelis Kastro nacionaliavo visus verslus Kuboje;
• 1972 – Tarybų Sąjungos nepilotuojamas kosminis aparatas „Luna 20“ nusileido Mėnulyje;
• 1973 – Izraelio naikintuvai virš Sinajaus dykumos numušė Libijos oro linijų orlaivį; žuvo 108 keleiviai.
• 2007 – Italijoje atsistatydino visas Romano Prodi ministrų kabinetas

Gimimo dienos

• 1728 m. – Petras III, Rusijos imperatorius 1761–1762 m., pirmasis Šlezvigo-Holnšteino Romanovų šeimos atstovas Rusijos soste. Nuo 1745 m. – Holšteino hercogas (m. 1762 m.).
• 1745 m. – Levinas Augustas Gotlybas Benigsenas, Rusijos imperijos karinis veikėjas, kavalerijos generolas (m. 1826 m.).
• 1779 m. – Frydrichas Karlas fon Savinji, vokiečių teisėtyrininkas, teisės filosofas, juristas (Karūnos sindikas). Davė pradžią Istorinės teisės mokyklai. Savigny laikomas ir vienu iš modernios tarptautinės privatinės teisės pagrindėjų (m. 1861 m.).
• 1791 m. – Karlas Černis, austrų pianistas, kompozitorius, fortepijono mokytojas. Geriausiai žinomi jo parašyti etiudai (m. 1857 m.).
• 1836 m. – Leo Delibas, prancūzų kompozitorius, Prancūzijos instituto narys (m. 1891 m.).
• 1893 m. – Andrés Torres Segovia, ispanų gitaristas (m. 1987 m.).
• 1895 m. – Karlas Peteris Henrikas Damas, danų biochemikas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1976 m.).
• 1924 m. – Robertas Mugabė (Robert Mugabe), Zimbabvės prezidentas;
• 1933 m. – Eunice Kathleen Waymon, penkiolika kartų Grammy apdovanojimams nominuota amerikiečių atlikėja, dainų autorė, aranžuotoja ir žmogaus teisių judėjimo veikėja (m. 2003 m.).
• 1937 m. – Norvegijos karalius Haroldas V.
• 1939 m. – Jonas Baldvinas Hannibalssonas, Islandijos ekonomistas, politikas, diplomatas.
• 1940 m. – Džonas Robertas Luisas, Jungtinių Valstijų politikas bei buvęs Amerikos pilietinių teisių judėjimo lyderis (m. 2020 m.).
• 1943 m. – Paulas Kirchhofas, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas mokestininkas ir konstitucionalistas, Heidelbergo universiteto profesorius, nuo 1987 m. iki 1999 m. Vokietijos Konstitucinio Teismo (VFR KT) teisėjas.
• 1980 m. – Jigme Khesar Namgyel Wangchuck, penktasis Butano karalius. Jis oficialiai karūnuotas buvo 2008 m. lapkričio 6 d., o eiti pareigas – gruodžio 14 d.
• 1984 m.:
  • David Odonkor, futbolininkas, Vokietijos rinktinės ir Sevilijos „Real Betis“ klubo saugas.
  • Erazem Lorbek, Slovėnijos krepšininkas, žaidžiantis Eurolygos Barselonos „Barcelona“ klube.
• 1985 m. – Georgios Samaras, futbolininkas, Graikijos rinktinės ir Glasgow Celtic klubo puolėjas.
• 1987 m. – Ešlė Mišelė Gryn, JAV aktorė. Labiausiai žinoma dėl Alisos Kalen (Alice Cullen) vaidmens 2008 m. filme „Twilight“ ir „New Moon“ (liet. Saulėlydis, Jaunatis).
• 1989 m. – Corbin Blue, JAV dainininkas ir aktorius.

Mirtys

• 1333 m. – Manuelis II Megas Komninas, Komninų dinastijos vienuoliktasis Trapezundo imperatorius, valdė 1332 m. (g. 1323 m.).
• 1513 m. – Julijus II, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1503 m. lapkričio 1 d. iki mirties (g. 1443 m.).
• 1677 m. – Benediktas Spinoza, naujųjų amžių filosofas, proto religijos pagrindėjas (g. 1632 m.).
• 1730 m. – Benediktas XIII, 245 Romos katalikų Popiežius (g. 1649 m.).
• 1821 m. – Georg Friedrich von Martens, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas bei teoretikas, Gėtingeno universiteto profesorius, diplomatas (g. 1756 m.).
• 1879 m. – Širas Ali, Afganistano emyras (g. apie 1825 m.).
• 1926 m. – Heikė Kamerlingas Onesas, olandų fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas (g. 1853 m.).
• 1941 m. – Frederick Grant Banting, 1923 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1891 m.).
• 1965 m. – Malkolmas X, afroamerikiečių musulmonų dvasininkas, oratorius, žmogaus teisių aktyvistas. Jo gerbėjai laikė jį drąsiu kovotoju už afroamerikiečių teises, žmogumi, kuris griežčiausiais terminais apkaltino „baltųjų Ameriką” nusikaltimais prieš juodaodžius amerikiečius. Malkolmo X priešininkai kaltino jį rasizmo, juodaodžių viršenybės, antisemitizmo ir smurto propagavimu. Malkolmas X yra laikomas vienu iš įtakingiausių afroamerikiečių istorijoje. (g. 1925 m.).
• 1968 m. – Howard Walter Florey, 1945 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1898 m.).
• 1984 m. – Michailas Šolochovas, rusų rašytojas, Nobelio premijos laureatas (g. 1905).
• 1999 m. – Gertrude Belle Elion, 1988 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1918 m.).

Nuorodos

• Istorijos dūžiai vasario 21-ąją: žmonės, likimai, atradimai (Lrytas.lt)