Vasario 21
Išvaizda
Sausio – Vasaris – Kov | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | 4 | |||
5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 |
12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 |
19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 |
26 | 27 | 28 | 29 | |||
2024 |
Vasario 21 yra 52-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 313 dienų (keliamaisiais metais – 314).
Informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šventės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Tarptautinė gimtosios kalbos diena. Pradėta minėti 1999 m. Pasirinkta siekiant paminėti 1952 m. Bangladeše (tuometinis rytų Pakistanas) vykusį sąjūdį už bengalų kalbą.
Vardadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Eleonora – Feliksas – Kęstas – Kęsvilas – Kęstutis – Leonora – Lionė – Nora – Žemyna
Šią dieną Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1883 – Mažojoje Lietuvoje pradėtas leisti pirmasis Didžiajai Lietuvai skirtas nelegalus pasaulietinis žurnalas „Aušra“. Žurnalas leistas iki 1886 m.;
- 1991 – Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria pareikalauta, kad Baltijos valstybių nepriklausomybės klausimą TSRS spręstų derybomis greitai, be sąlygų ir be karinio ar ekonominio spaudimo;
- 2000 – Vilniuje pasirašyta Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti bei Krašto apsaugos ministerijos bendradarbiavimo sutartis;
- 2001 – Vilniaus arkivyskupas metropolitas Audrys Juozas Bačkis paskirtas Šventosios Romos Bažnyčios Kardinolu;
- 2003 – Garsiam operos solistui Sergejui Larinui įteiktas Lietuvos operos bičiulių draugijos „Kipro“ apdovanojimas. Šis apdovanojimas įteikiamas nuo 1997 metų;
- 2004 – pradėjo veikti interneto portalas Bernardinai.lt.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1848 m. – Antanas Giedraitis, kunigaikštis, Lietuvos mokslininkas, pirmasis lietuvių geologas, Lietuvos kvartero darinių tyrinėjimų pradininkas ir pagrindėjas, nuoseklus poliglacializmo šalininkas (m. 1909 m.).
- 1850 m. – Matas Slačiauskas, knygnešys, lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1924 m.).
- 1871 m. – Jonas Garalevičius, Lietuvos muzikos instrumentų meistras, aviacijos konstruktorius (m. 1943 m.).
- 1882 m. – Mykolas Sleževičius, tarpukario politikas, teisininkas, advokatas, valstybės ir visuomenės veikėjas (m. 1939 m.).
- 1914 m. – Valerijus Grešnovas, Lietuvos treneris, pedagogas (m. 1987 m.).
- 1921 m. – Juzė Andriuškevičienė, Lietuvos gydytoja psichiatrė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
- 1924 m. – Alfonsas Čeponis, tarybinis partizanas-pogrindininkas, Tarybų Sąjungos didvyris (m. 1944 m.).
- 1928 m. – Ona Benedikta Kadytė, Lietuvos zoologė, biomedicinos mokslų daktarė.
- 1930 m. – Emilija Liegutė, lietuvių prozininkė, dramaturgė (m. 2022 m.).
- 1931 m. – Tamara Arnastauskienė, Lietuvos veterinarijos gydytoja, biomedicinos mokslų daktarė.
- 1937 m. – Algimantas Keina, Lietuvos kunigas, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui, sąjūdžio tikinčiųjų teisėms ginti dalyvis (m. 2013 m.).
- 1938 m. – Stanislava Zuzana Juonienė, sovietinė veikėja, istorikė, istorijos mokslų kandidatė.
- 1939 m. – Nijolė Ambrazaitytė, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarė.
- 1941 m. – Povilas Varanauskas, technikos mokslų daktaras, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos alstybės atstatymo signataras. Lietuvos Valstybinės premijos laureatas (1974 m.).
- 1942 m.:
- Algimantas Balilionis, Lietuvos futbolo treneris (m. 2023 m.).
- Augustas Dravininkas, Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- Martinas Gusiatinas, Lietuvos verslo vadybininkas, Klaipėdos miesto savivaldybės politinis veikėjas.
- 1944 m.:
- Emilija Macienė, pedagogė, Lietuvos ir Telšių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- Stanislovas Kalanta, Lietuvos statybos inžinierius, technologijos mokslų daktaras.
- 1945 m. - Algimantas Juozas Raižys, architektas.
- 1947 m. – Petras Dirgėla, lietuvių rašytojas.
- 1949 m. – Vytas Milius, teisininkas, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, buvęs šio teismo pirmininkas.
- 1950 m. – Eugenijus Žemaitis, gydytojas, Lietuvos politinis veikėjas.
- 1951 m. – Vladimiras Gavriušinas, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
- 1952 m. – Irena Stanevičienė-Abarytė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
- 1953 m. – Danutė Jurčiukonienė, Lietuvos ir Alytaus rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1954 m. – Ilona Vaškevičiūtė, Lietuvos archeologė, pedagogė, humanitarinių mokslų daktarė.
- 1956 m.:
- Juozas Gražulis, Lietuvos kunigas, pulkininkas leitenantas (m. 2010 m.).
- Kęstutis Čerkesas, Lietuvos ir Šiaulių politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1963 m. – Leonas Strazdauskas, inžinierius, Šiaulių miesto politinis veikėjas.
- 1965 m. – Saulius Gegieckas, ekonomistas, vadybininkas, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1968 m.:
- Arminas Lydeka, politologas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
- Artūras Zuokas, žurnalistas, verslininkas, politikas. Buvęs Vilniaus meras. Liberalų ir centro sąjungos narys.
- 1969 m. – Evaldas Jurkevičius, Lietuvos edukologas, politinis veikėjas.
- 1970 m. – Ėrika Striškienė, Lietuvos archeologė, istorikė.
- 1975 m. – Igoris Morinas, Lietuvos futbolininkas, šiuo metu žaidžiantis Vilniaus „Žalgiris“, kairiojo krašto saugo pozicijoje.
- 1981 m. – Paulius Počiuipa, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis NKL, Tauragės „Bremenos Karšuvos“ komandoje.
- 1982 m. – Marius Kižys, lietuvių futbolininkas, žaidžiantis saugo pozicijoje.
- 1985 m. – Tomas Klimas, lietuvių krepšininkas, Mažeikių „Mažeikiai“ krepšinio komandos žaidėjas. Pirmasis treneris: Algimantas Giedra.
- 1989 m. – Dainius Klivickas, Lietuvos krepšininkas, rugtyniaujantis Panevėžio „Techase“ centro puolėjo pozicijoje.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1708 m. – Mykolas Merlinas, lietuvių raštijos darbuotojas, lietuvių kalbos norminimo pradininkas (g. 1641 m.).
- 1863 m. – Henrikas Markonis, italų kilmės architektas, Lenkijos romantizmo architektūros atstovas (g. 1792 m.).
- 1938 m. – Vincas Jonas Markevičius, ūkininkas, vienas žymiausių Lietuvos knygnešių (g. 1866 m.).
- 1941 m. – Jonas Janulevičius, vienas aktyviausių Lietuvos darbininkų judėjimo vadovų (g. 1874 m.).
- 1943 m. – Jurgis Gegužis, Lietuvos knygnešys, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1877 m.).
- 1986 m. – Vytautas Četkauskas, vargonininkas, chorvedys, muzikos mokytojas (g. 1910 m.).
- 1995 m. – Antanas Mockus, lietuvių tautosakininkas, pedagogas, kultūros veikėjas (g. 1918 m.).
- 2006 m.:
- Paulius Kazimieras Marcinkus, katalikų arkivyskupas bei Vatikano banko direktorius 1971–1989 (g. 1922 m.).
- Pranas Kupčikas, lietuvių muzikos instrumentų meistras (g. 1913 m.).
- Saulius Pakalniškis, Lietuvos zoologas, entomologas dipterologas (dvisparnių tyrinėtojas) (g. 1958 m.).
- 2022 m. – Bernardas Vasiliauskas, Lietuvos vargonininkas, pianistas, vargonų restauratorius (g. 1938 m.).[1]
- 2024 m. – Vladas Kensgaila, aviacijos sportininkas, aviakonstruktorius, Lietuvos ir Panevėžio miesto politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1933 m.).[2]
Šią dieną pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1431 – prasidėjo Žanos d’Ark teismas;
- 1613 – Rusijos caru tapo pirmasis Romanovų dinastijos valdovas – Michailas Romanovas;
- 1842 – amerikietis Džonas Grinau užpatentavo siuvamąją mašiną;
- 1848 – Karlas Marksas ir Frydrichas Engelsas publikavo „Komunistų manifestas“;
- 1885 – atidengtas Vašingtono monumentas;
- 1940 – prasidėjo „mirties stovyklos“ Osvencimo statyba;
- 1947 – išradėjas Edvinas Herbertas Landas (Edwin Herbert Land) Niujorke pristatė pirmąjį momentinį fotoaparatą – „Polaroid“;
- 1953 – Francis Crick ir James D. Watson atskleidė DNR molekulės struktūrą;
- 1960 – Kubos lyderis Fidelis Kastro nacionaliavo visus verslus Kuboje;
- 1972 – Tarybų Sąjungos nepilotuojamas kosminis aparatas „Luna 20“ nusileido Mėnulyje;
- 1973 – Izraelio naikintuvai virš Sinajaus dykumos numušė Libijos oro linijų orlaivį; žuvo 108 keleiviai.
- 2007 – Italijoje atsistatydino visas Romano Prodi ministrų kabinetas
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1728 m. – Petras III, Rusijos imperatorius 1761–1762 m., pirmasis Šlezvigo-Holnšteino Romanovų šeimos atstovas Rusijos soste. Nuo 1745 m. – Holšteino hercogas (m. 1762 m.).
- 1745 m. – Levinas Augustas Gotlybas Benigsenas, Rusijos imperijos karinis veikėjas, kavalerijos generolas (m. 1826 m.).
- 1779 m. – Frydrichas Karlas fon Savinji, vokiečių teisėtyrininkas, teisės filosofas, juristas (Karūnos sindikas). Davė pradžią Istorinės teisės mokyklai. Savigny laikomas ir vienu iš modernios tarptautinės privatinės teisės pagrindėjų (m. 1861 m.).
- 1791 m. – Karlas Černis, austrų pianistas, kompozitorius, fortepijono mokytojas. Geriausiai žinomi jo parašyti etiudai (m. 1857 m.).
- 1836 m. – Leo Delibas, prancūzų kompozitorius, Prancūzijos instituto narys (m. 1891 m.).
- 1893 m. – Andrés Torres Segovia, ispanų gitaristas[3] (m. 1987 m.).
- 1895 m. – Karlas Peteris Henrikas Damas, danų biochemikas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1976 m.).
- 1933 m. – Eunice Kathleen Waymon, penkiolika kartų Grammy apdovanojimams nominuota amerikiečių atlikėja, dainų autorė, aranžuotoja ir žmogaus teisių judėjimo veikėja (m. 2003 m.).
- 1939 m. – Jonas Baldvinas Hannibalssonas, Islandijos ekonomistas, politikas, diplomatas.
- 1940 m. – Džonas Robertas Luisas, Jungtinių Valstijų politikas bei buvęs Amerikos pilietinių teisių judėjimo lyderis (m. 2020 m.).
- 1943 m. – Paulas Kirchhofas, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas mokestininkas ir konstitucionalistas, Heidelbergo universiteto profesorius, nuo 1987 m. iki 1999 m. Vokietijos Konstitucinio Teismo (VFR KT) teisėjas.
- 1980 m. – Jigme Khesar Namgyel Wangchuck, penktasis Butano karalius. Jis oficialiai karūnuotas buvo 2008 m. lapkričio 6 d., o eiti pareigas – gruodžio 14 d.
- 1984 m.:
- David Odonkor, futbolininkas, Vokietijos rinktinės ir Sevilijos „Real Betis“ klubo saugas.
- Erazem Lorbek, Slovėnijos krepšininkas, žaidžiantis Eurolygos Barselonos „Barcelona“ klube.
- 1985 m. – Georgios Samaras, futbolininkas, Graikijos rinktinės ir Glasgow Celtic klubo puolėjas.
- 1987 m. – Ešlė Mišelė Gryn, JAV aktorė. Labiausiai žinoma dėl Alisos Kalen (Alice Cullen) vaidmens 2008 m. filme „Twilight“ ir „New Moon“ (liet. Saulėlydis, Jaunatis).
- 1989 m. – Corbin Blue, JAV dainininkas ir aktorius.
Neaprašyti
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1924 – Robertas Mugabė (Robert Mugabe), Zimbabvės prezidentas;
- 1937 – Norvegijos karalius Haroldas V.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1333 m. – Manuelis II Megas Komninas, Komninų dinastijos vienuoliktasis Trapezundo imperatorius, valdė 1332 m.[4] (g. 1323 m.).
- 1513 m. – Julijus II, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1503 m. lapkričio 1 d. iki mirties (g. 1443 m.).
- 1677 m. – Benediktas Spinoza, naujųjų amžių filosofas, proto religijos pagrindėjas (g. 1632 m.).
- 1730 m. – Benediktas XIII, 245 Romos katalikų Popiežius (g. 1649 m.).
- 1821 m. – Georg Friedrich von Martens, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas bei teoretikas, Gėtingeno universiteto profesorius, diplomatas (g. 1756 m.).
- 1879 m. – Širas Ali, Afganistano emyras (g. apie 1825 m.).[5]
- 1926 m. – Heikė Kamerlingas Onesas, olandų fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas (g. 1853 m.).
- 1941 m. – Frederick Grant Banting, 1923 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[6] (g. 1891 m.).
- 1965 m. – Malkolmas X, afroamerikiečių musulmonų dvasininkas, oratorius, žmogaus teisių aktyvistas[7][8][9][10]. Jo gerbėjai laikė jį drąsiu kovotoju už afroamerikiečių teises, žmogumi, kuris griežčiausiais terminais apkaltino „baltųjų Ameriką” nusikaltimais prieš juodaodžius amerikiečius[11]. Malkolmo X priešininkai kaltino jį rasizmo, juodaodžių viršenybės, antisemitizmo ir smurto propagavimu[12][13][14][15][16]. Malkolmas X yra laikomas vienu iš įtakingiausių afroamerikiečių istorijoje.[17][18][19] (g. 1925 m.).
- 1968 m. – Howard Walter Florey, 1945 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[6] (g. 1898 m.).
- 1999 m. – Gertrude Belle Elion, 1988 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[6] (g. 1918 m.).
Neaprašyti
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1984 – Michail Aleksandrovich Sholokhov, rusų rašytojas, Nobelio premijos laureatas (g. 1905).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Mirė vienas žymiausių Lietuvos vargonininkų Bernardas Vasiliauskas. lrt.lt. 2022-02-21. Nuoroda tikrinta 2022-02-22.
- ↑ Mirė žymus Lietuvos aviatorius, „Lituanicos“ replikos kūrėjas Vladas Kensgaila. LRT. 2024-02-21. Nuoroda tikrinta 2024-02-21.
- ↑ Andrés Torres Segovia. Biografija.
- ↑ Manuelis II Megas Komninas Archyvuota kopija 2011-08-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Enciklopedija Britannica
- ↑ 6,0 6,1 6,2 (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ Baldwin, Lewis V.; Al-Hadid, Amiri YaSin (2002). Between Cross and Crescent: Christian and Muslim Perspectives on Malcolm and Martin. Gainesville, Fla.: University Press of Florida. p. 135. ISBN 0-8130-2457-9.
- ↑ Dyson, pp. 13–14.
- ↑ Khan, Ali (1994). „Lessons from Malcolm X: Freedom by Any Means Necessary“. Howard Law Journal. 38: 80. Nuoroda tikrinta August 2, 2009.
- ↑ Morris, Jerome E. (Summer 2001). „Malcolm X's Critique of the Education of Black People“. The Western Journal of Black Studies. 25 (2). Suarchyvuota iš originalo 2012-07-13. Nuoroda tikrinta August 2, 2009.
- ↑ Cone, James H. (1991). Martin & Malcolm & America: A Dream or a Nightmare. Maryknoll, N.Y.: Orbis Books. ISBN 0-88344-721-5 – pp. 99–100, 251–252, 310–311.
- ↑ Kihss, Peter (1965 m. vasario 22 d). „Malcolm X Shot to Death at Rally Here“. The New York Times. Nuoroda tikrinta August 1, 2008.
- ↑ Evanzz, Karl (1992). The Judas Factor: The Plot to Kill Malcolm X. New York: Thunder’s Mouth Press. ISBN 1-56025-049-6.
- ↑ Lomax, When the Word Is Given, p. 172.
- ↑ Rickford, Russell J. (2003). Betty Shabazz: A Remarkable Story of Survival and Faith Before and After Malcolm X. Naperville, Ill.: Sourcebooks. ISBN 1-4022-0171-0.
- ↑ „The Black Supremacists“. Time (magazine). 1959 m. rugpjūčio 10 d. Suarchyvuotas originalas 2010-04-12. Nuoroda tikrinta July 28, 2009.
- ↑ Asante, Molefi Kete (2002). 100 Greatest African Americans: A Biographical Encyclopedia. Amhert, N.Y.: Prometheus Books. p. 333. ISBN 1-57392-963-8.
- ↑ Marable, Manning; Nishani Frazier, John Campbell McMillian (2003). Freedom on My Mind: The Columbia Documentary History of the African American Experience. New York: Columbia University Press. p. 251. ISBN 0-231-10890-7.
- ↑ Salley, Columbus (1999). The Black 100: A Ranking of the Most Influential African-Americans, Past and Present. New York: Citadel Press. p. 88. ISBN 0-8065-2048-5.