Pereiti prie turinio

Juozas Petrulis (1904)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Juozas Petrulis
Gimė 1904 m. balandžio 23 d.
Rudikuose, Kupiškio valsčius
Mirė 1975 m. balandžio 25 d. (71 metai)
Vilniuje
Palaidotas (-a) Saltoniškių kapinėse
Tėvai
Veikla Lietuvos kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius
Organizacijos Šiaulių Aušros muziejus
Alma mater Vytauto Didžiojo universitetas
Žymūs apdovanojimai

1965 m. Lietuvos nusipelnęs kultūros veikėjas

Juozas Petrulis (1904 m. balandžio 23 d. Ridikuose, Kupiškio valsčius – 1975 m. balandžio 25 d. Vilniuje) – Lietuvos kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius.

Mokėsi Biržų gimnazijoje, baigė Kauno Vytauto Didžiojo universitetą.

Kraštotyra J. Petrulis susidomėjo apie 1921 m. 19381944 m. Šiaulių „Aušros“ muziejaus darbuotojas. Dirbdamas Šiauliuose, dalyvavo muziejaus etnografinėse ekspedicijose, sukaupė daug aprašomosios medžiagos etnografijos fondams. Prisidėjo prie žurnalo „Gimtasai kraštas“ redagavimo ir leidimo, skelbė jame savo straipsnius. Antrojo pasaulinio karo metu gelbėjo Šiaulių geto žydus. 19471958 m. Lietuvos istorijos muziejaus direktorius, restauracijos skyriaus vedėjas. 19581975 m. – Lietuvos dailės muziejaus dailininkas restauratorius.

Juozo Petrulio kapas Saltoniškių kapinėse

Restauravo D. Poškos Baublius, A. Baranausko klėtelę Anykščiuose.

Lietuvoje populiarino esperanto kalbą. 1964 m. Lietuvos kraštotyros draugijos garbės narys.[1]

Jo rankraštinį archyvą (1731 vnt.) saugo Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.[2]

1980 m. „Jad Vašem“ J. Petrulį pripažino Pasaulio teisuoliu už indėlį gelbėjant žydus Holokausto metu.[3]

  • Tarptautinės esperanto kalbos vadovėlis, 1957 m.
  • 1965 m. Lietuvos nusipelnęs kultūros veikėjas
  • 1980 m. Pasaulio teisuolis