Anglikonų bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kenterberio katedra

Anglikonų bažnyčia – ankstyvoji protestantizmo atšaka, susikūrusi XVI a. pirmoje pusėje Anglijoje. Anglijoje bažnyčia yra valstybinė, čia yra dvi arkivyskupijos, bažnyčios vadovas – Jungtinės Karalystės valdovo skiriamas Kenterberio arkivyskupas. Įvairių šalių (Anglijos, Airijos, Velso, Škotijos, JAV, Kanados, Australijos) autonomiškos bažnyčios pavaldžios Kenterberio arkivyskupui.

Bažnyčią įkūrė Anglijos karalius Henrikas VIII, 1534 m. Supremato aktu atsiskirdamas nuo Romos katalikų bažnyčios ir įkurdamas savarankišką, tam pritarė ir Anglijos parlamentas. 1535 m. karalius tapo bažnyčios aukščiausiuoju vadovu, buvo pradėti naikinti vienuolynai, išleisti tikėjimo išpažinimo dokumentai (Confessions of Faith) – Dešimt straipsnių (1536 m.), Vyskupų knyga (1536 m.), Šeši straipsniai (1539 m.), Karaliaus knyga (1543 m.).

1548 m. bažnyčia reformuota, atsisakyta mišių, šventųjų paveikslų, celibato, sukurtas Apeigynas. XVII a. pirmoje pusėje, valdant Karoliui I, bažnyčia žlugo, bet 1661 m. vėl atkurta.

Nuo 1867 m. veikia Anglikonų sąjunga, kuriai priklauso įvairių šalių bažnyčios.

Kryptys[taisyti | redaguoti kodą]

Anglikonų bažnyčios kryptys:

  • Aukštoji bažnyčia (High Church Party), artima katalikybei,
  • Plačioji bažnyčia (Society for the Promoting Proparation of the Gospel), liberali, ekumeninė (įk. 1701 m.),
  • Žemoji bažnyčia (Low Church Party), evangelinė.
Commons-logo.svg Vikiteka: Anglikonų bažnyčia – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka