Talmudas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Babilonijos Talmudo knygų rinkinys

Talmudas (hebr.תלמוד ‏‎ Talmud) – daugiatomis judaizmo religinių raštų rinkinys, vėlyvosios antikos rabinų diskusijų apie žydų įstatymus ir papročius, moralę, istoriją ir kt. sąvadas. Tai centrinis rabiniškojo judaizmo tekstas, judėjų religinio įstatymo pagrindas, savo reikšme nusileidžiantis tik Tanachui.

Talmudą sudaro Mišna (apie 200 m. e. m.), pirmasis rašytinis judėjų Sakytinio Įstatymo kompendiumas, ir Gemara (apie 500 m. e. m.) – Mišnos aiškinimas, kurio tekstas dažnai nukrypsta į kitas temas arba virsta plačiu Tanacho komentaru.

Žodžiai „Talmudas“ ir „Gemara“ dažnai vartojami sinonimiškai. Visas Talmudas taip pat tradiciškai vadinamas Šas – tai hebrajiškų žodžių šiša sedarim santrumpa, reiškianti šešias Mišnos dalis.

Mišna[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal žydų tradicijas, Talmudą, Mišną (משנה, „kartojimas“) surinko rabinas Judah haNasi apie 200 m. e. a. Tradicinę Mišną sudaro 6 knygos:

  1. Pirmoji knyga: Zeraim („Sėklos“). Ją sudaro 11 skyrių. Aprašoma malda, šventinimai, dešimtinės mokėjimas ir žemdirbystės įstatymai.
  2. Antroji knyga: Moed („Šventės“). Ją sudaro 12 skyrių. Aprašomi Šabato ir švenčių įstatymai.
  3. Trečioji knyga: Nashim („Moterys“). Ją sudaro 7 skyriai. Aprašomi vedybų, išsiskyrimo, priesaikos ir nazariečių įstatymai.
  4. Ketvirtoji knyga: Nezikin („Nuostoliai“). Ją sudaro 10 skyrių. Aprašomi civiliniai ir kriminaliniai įstatymai, teismų funkcijos ir teismo priesaikos.
  5. Penktoji knyga: Kodashim („Šventieji dalykai“). Ją sudaro 11 skyrių. Aprašomi aukojimų, šventyklos ir košerinės mitybos įstatymai.
  6. Šeštoji knyga: Tohorot („Švarumas“). Ją sudaro 12 skyrių. Aprašomi švarumo įstatymai ir ritualai.

Gemara[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Turėdami Mišną, kitus 3 šimtmečius Palestinos ir Babilono rabinai ją skaitydami analizavo, aptarinėjo bei papildė savo mintimis. Po rabinų diskusijų surašymo, apie 500 m. atsirado pilnasis Talmudas, sukaupęs Mišnos ir Gemaros (גמרא ver. „pabaigtas“) komentarų knygas.

Papildomas tekstas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiais laikais Talmudas spausdinamas ir su šiais papildomais tekstais:

  • Rabino Raši komentarai ir paaiškinimai, palengvinantys teksto supratimą.
  • Tosefot – viduramžiais (XII–XIII a.) surašyti komentarai.
  • Įvairūs kiti komentarai ir susijusios ištraukos iš Rabinų knygų.

Talmudo versijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra dvi baigtinio Talmudo versijos:

  • Jeruzalės Talmudas (Talmud Jerušalmi), baigtas Palestinoje IV a.
  • Babilono Talmudas (Talmud Bavli), baigtas Babilono rabinų akademijose VI a.

Talmude surašytos rabinų interpretacijos apie Toros knygos įstatymus, žydų gyvenimo taisykles, papročius ir rabinų filosofiją.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]