Jurgis Bobelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Jurgis Bobelis (1895 m. balandžio 23 d. Kalvarija – 1954 m. kovo 28 d. Čikaga) – Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sūnus gydytojas Kazys Bobelis. 1917 m. baigė Peterhofo Antrąją karo mokyklą, 1924 m. baigė Lietuvos universiteto Teisių fakultetą, 1925 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus.

Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. Nuo 1918 m. gruodžio mėn. Lietuvos kariuomenės savanoris. 1919 m. mokomosios kuopos vadas. 1919 m. spalio mėn. – 1926 m. tarnavo Generaliniame štabe. 1926 m. pulkininkas. 19261927 m. Aštuntojo pėstininkų pulko vadas. 19271936 m. ypatingųjų reikalų karininkas prie krašto apsaugos ministro, 19331936 m. Krašto apsaugos ministerijos įstatymų redakcinės komisijos pirmininkas. Dėstė Karo mokykloje, Aukštuosiuose karininkų kursuose, Aukštojoje policijos mokykloje.

19371940 m. Kauno miesto ir Kauno apskrities karo komendantas. Vadovavo vienai iš pagrindinių kariuomenės įstaigų, atsakingų už Kauno fortus ir įgulas, už 1926 m. gruodžio 20 d. Prezidento Antano Smetonos paskelbtos karo padėties varžymų įgyvendinimą, susirinkimų, eisenų, streikų, gandų bei kaino kėlimų draudimą, komendanto valandos gerbimą, bendrai už prezidento vienvaldystės palaikymą ir tautininkų priešų išaiškinimą, suvaldymą ir baudimą. Griežtai bausdavo tuos, kurie įžeisdavo Vokietijos vyriausybę, ir taip pat tuos, kurie sąmoningai kurstydavo lietuvius prieš žydus. [1]

1940-1941 m. sovietų okupacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

TSRS okupavus Lietuvą, 1940 m. birželio 25 d. atleistas iš Kauno komendanto pareigų. 1940 m. birželio mėn. ypatingųjų reikalų karininkas, nuo 1940 m. rugsėjo mėn. Raudonosios armijos 29-ojo teritorinio šaulių korpuso 179-osios šaulių divizijos kadrų skyriaus viršininkas. 1940 m. pasiųstas į Frunzės karo akademiją Maskvoje. 1941 m. pradžioje ten suimtas, kalintas Rygoje.

1941 m. birželio sukilimas ir Holokaustas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilus TSRS – Vokietijos karui pabėgo iš susprogdinto kalėjimo, traukiniu nusigavo iki Šiaulių ir pėsčias pasiekė Kauną. 1941 m. birželio 23 d. Kauno miesto ir apskrities komendantas. Birželio 28 d. kvietė visus taurius lietuvius į Tautinio darbo apsaugos bataliono prie Kauno karo komendatūros. Jurgis Bobelis paskyrė Andrių Butkūną vadovauti batalionui. Liepos 4 d. ir 6 d. batalionas Kauno VII forte sušaudė atitinkamai 463 ir 2514 žydų. Jurgis Bobelis įsteigė Kauno getą. [2]

1941 m. liepos 24 d., po voldemarininkų pučo, kapitonas Stasys Kviecinskas pasiskelbė Voldemarininkų organizacijos tarybos paskirtu Kauno komendantu vietoj Jurgio Bobelio, o bataliono vadu paskyrė Kazį Šimkų vietoj Andriaus Butkūno. Po pučo žymiai paspartėjo žydų žudymas Lietuvos provincijoje. [2]

19421944 m. Vyriausiasis butų valdybos viršininkas, vertėsi ir advokato praktika.

Išeivijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1945 m. Fronteno (Vokietija) lietuvių komiteto pirmininkas. 19471948 m. Liudvigsburge JAV kariuomenės Vakarų Vokietijoje štabo vertimų skyriaus viršininkas. 1948 m. atvyko į JAV. 19491953 m. Čikagoje Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos pirmininkas.[3]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Jonas Vaičenonis. Karo komendatūrų veikla Lietuvoje 1927-1940 m.“. Nuoroda tikrinta 2012 m. spalio 17 d.. 
  2. 2,0 2,1 „Stasys Knezys. Kauno karo komendantūros Tautinio darbo batalionas 1941 m.“. Nuoroda tikrinta 2012 m. spalio 17 d.. 
  3. Vytautas Zabielskas. Jurgis Bobelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 302 psl.