Gegužės 27

Gegužės 27 yra 147-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 148-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 218 dienų.

Informacija

Šventės

• Lag Ba’Omer šventė judaizme;
• Bolivija – Motinos diena (Día de la Madre);
• Švedija – Motinos diena (Mors Dag);
• Nigerija – Vaikų diena.

Vardadieniai

Augustinas – Genadijus – Virgaudas – Žymantė – Brunonas – Leonora

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1831 – 1831 m. sukilimas: Antano Gelgaudo vadovaujama sukilėlių kariuomenė prie Raigardo sumušė rusų dalinį;
• 1917 – Peterburge susirinko Rusijos lietuvių Seimas;
• 1942 – Lietuvos generalinėje srityje vokiečiai įvykdė visuotinį gyventojų surašymą;
• 1945 – Vilniuje surengta pirmoji Lietuvoje komunistinė talka;
• 1966 – parodytas pirmasis Vilniaus Jaunimo teatro spektaklis „Romeo ir Džiuljeta“;
• 1989 – Klaipėdos krašto lietuviai susibūrė į lietuvninkų bendriją „Mažoji Lietuva“;
• 2001 – Vilniuje prasidėjo NATO Parlamentinės Asamblėjos sesija.

Gimimo dienos

• 1784 m. – Leonas Borovskis, Lietuvos filologas (m. 1846 m.).
• 1902 m.:
  • Stasys Santvaras, poetas, publicistas, dramaturgas, lietuviškų operų libretų autorius, operos solistas (m. 1991 m.).
  • Česlovas Kontrimas, Lietuvos tapytojas akvarelininkas, grafikas (m. 1989 m.).
• 1914 m. – Jonas Domininkas Grigaitis, OP, Lietuvos kunigas. Dominikonas, vienas Dominikonų ordino Lietuvoje atkūrėjų.
• 1915 m. – Jonas Krutulis, vargonininkas ir chorvedys.
• 1920 m. – Vaclovas Blėdis, Lietuvos teatro ir kino aktorius, teatro režisierius (m. 1999 m.).
• 1926 m. – Aldona Stempužienė, JAV lietuvių dainininkė, operos solistė (m. 2023 m.).
• 1928 m. – Alfonsas Kondratas, Lietuvos geologas, fizinių mokslų daktaras (m. 2001 m.).
• 1936 m. – Algis Balaišis, Lietuvos karinis veikėjas, pasienio apsaugos kariuomenės istorikas, pulkininkas leitenantas.
• 1938 m. – Eleonora Matulaitė, Lietuvos aktorė.
• 1939 m. – Leonardas Pranas Aleksiejūnas, Lietuvos imtynininkas, žurnalistas (m. 2024 m.).
• 1941 m. – Vaclovas Raila, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1942 m. – Ričardas Čiukas, Lietuvos inžinierius medžiagotyrininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1944 m.:
  • Leonas Radžiukynas, Lietuvos politinis veikėjas.
  • Vytautas Pakalniškis, teisininkas, teisėtyrininkas civilistas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1948 m.:
  • Augis Kepežinskas, Lietuvos scenografas, kino dailininkas.
  • Bronislovas Kęstutis Pranckevičius, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Jadvyga Matijoškaitė, Lietuvos ir Varėnos rajono politinė veikėja.
• 1951 m.:
  • Pranas Petrošius, agronomas, Lietuvos ir Tauragės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vilius Kavaliauskas, Lietuvos žurnalistas, kolekcininkas.
• 1953 m. – Audronė Kaušpėdienė, Lietuvos architektė.
• 1956 m.:
  • Aušra Jurgutienė, Lietuvos literatūros tyrinėtoja, humanitarinių mokslų daktarė.
  • Rimantas Daugelavičius, Lietuvos biochemikas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1958 m. – Sigitas Mičiulis, Lietuvos ir Tauragės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1959 m. – Algis Žėkas, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1960 m. – Egidijus Vilimas, pedagogas, Lietuvos ir Rokiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1962 m.:
  • Angelė Jurevičienė, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Evaldas Balčiūnas, Šiaulių politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1963 m. – Eduardas Rozentalis, Lietuvos šachmatų didmeistris.
• 1975 m. – Edgaras Montvidas-Prudkauskas, Lietuvos dainininkas (tenoras).
• 1981 m. – Vaidotas Valiukevičius, Lietuvos dainininkas, grupės „The Roop“ vokalistas.

Mirtys

• 1748 m. – Teodoras Tiškevičius Logoiskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas (g. 1680 m.).
• 1891 m. – Juozapas Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas. Rusijos imperijos karinis veikėjas (g. 1835 m.).
• 1945 m. – Aleksandras Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas. Rusijos imperijos ir Lietuvos visuomenės bei karinis veikėjas, IV Rusijos Valstybės Dūmos narys (g. 1864 m.).
• 1955 m. – Lidija Dauguvietytė-Malko, Lietuvos pianistė, pedagogė (g. 1883 m.).
• 1973 m. – Anatolijus Rozenbliumas, statybos inžinierius, statybinių konstrukcijų projektuotojas, profesorius (g. 1902 m.).
• 1987 m. – Jonas Kalvelis, Lietuvos fotografas (g. 1925 m.).
• 1989 m. – Česlovas Kontrimas, Lietuvos tapytojas akvarelininkas, grafikas (g. 1902 m.).
• 1997 m. – Vladas Raila, JAV lietuvių spaudos darbuotojas, literatas, teatralas (g. 1904 m.).
• 2000 m. – Jonas Dainauskas, Lietuvos spaudos darbuotojas, istorikas (g. 1904 m.).
• 2020 m. – Elegijus Bukaitis, Lietuvos baleto artistas, baletmeisteris choreografas (g. 1941 m.).
• 2023 m.:
  • Stanislovas Kavaliauskas, renginių vedėjas (g. 1949 m.).
  • Zita Kelmickaitė, lietuvių etnomuzikologė, laidų ir renginių vedėja, politikė (g. 1951 m.)

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1703 – Petras I įkūrė Sankt Peterburgo miestą, kurį vėliau paskelbė naująja Rusijos sostine;
• 1844 – Samuelis Morzė užbaigė pirmąją telegrafo liniją;
• 1895 – anglų išradėjas Birtas Akresas užpatentavo kino projektorių;
• 1905 – prasidėjo Cušimos mūšis, dar žinomas kaip „Cušimos sąsiaurio mūšis“, kuris buvo paskutinis ir lemtingiausias Rusijos-Japonijos karo mūšis ir tęsėsi iki gegužės 28 dienos;
• 1930 – amerikietis išradėjas Ričardas Driu užpatentavo lipnią juostelę;
• 1933 – Austrijoje uždrausta komunistų partija;
• 1994 – Aleksandras Solženicynas, rašytojas po 20 metų emigracijos grįžo gyventi į Rusiją.

Gimimo dienos

• 1623 m. – Viljamas Petis, vienas iš žymiausių merkantilistų, pirmasis profesionalus ekonomistas (m. 1687 m.).
• 1818 m. – Amelija Blumer, kovotoja už Amerikos moterų teises (m. 1894 m.).
• 1877 m. – Isadora Duncan, JAV šokėja. Ji buvo klasikinio baleto priešininkė, norėjusi atgaivinti Antikos šokio meną (m. 1927 m.).
• 1889 m. – Emilis Melderis, latvių skulptorius (m. 1979 m.).
• 1894 m.:
  • Luisas-Ferdinandas Selinas, prancūzų rašytojas ir gydytojas. Jis laikomas vienu įtakingiausių XX amžiaus rašytojų, priartinusiu literatūrą prie šnekamosios kalbos leksikos ir intonacijų (m. 1961 m.).
  • Samuelis Dašielis Hametas, JAV detektyvų autorius. Jis parašė garsųjį romaną „Maltos sakalas“ (m. 1961 m.).
• 1897 m. – Džonas Daglas Kokroftas, anglų fizikas, seras, Nobelio fizikos premijos laureatas (m. 1967 m.).
• 1903 m. – Rafaelis Pasijas, Suomijos politinis veikėjas, leidėjas (m. 1980 m.).
• 1914 m. – Janas Boguslavas Lesniodorskis, Lenkijos istorikas (m. 1985 m.).
• 1918 m. – Yasuhiro Nakasone, Japonijos ministras pirmininkas (1982–1987 m.).
• 1922 m. – Christopher Frank Carandini Lee, Jungtinės Karalystės aktorius, Saturno apdovanojimo laureatas.
• 1923 m. – Henris Kisindžeris, amerikiečių politikas, vaidinęs svarbų vaidmenį JAV užsienio politikoje respublikonų vyriausybėse 1968–1972 m. (m. 2023 m.).
• 1930 m. – Džonas Simonsas Bartas, amerikiečių rašytojas.
• 1934 m. – Michailas Liubimovas, Rusijos žvalgybos dimisijos pulkininkas, parašęs keletą romanų apie šnipinėjimą.
• 1980 m. – Niels 't Hooft, olandų rašytoja.
• 1981 m. – Johanas Elmanderis, Švedijos futbolininkas (puolėjas), žaidžiantis Bolton Wanderers klube ir Švedijos futbolo rinktinėje. Su rinktine žaidė 2006-ųjų pasaulio futbolo čempionate ir 2008-ųjų Europos futbolo čempionate. J.Elmanderio broliai Peteris ir Patrikas taip pat futbolininkai, abu žaidžia Švedijoje.
• 1985 m. – María Gimena de los Milagros Accardi, Argentinos aktorė, modelis ir dainininkė. Ji geriausiai žinoma iš jaunimo muilo operų: „Rebelde Way“, „Alma Pirata“ ir „Casi Ángeles“ bei iš pagrindinio vaidmens filme „Cartas para Jenny“.
• 1987 m. – Žervaisas Jao Kuasis, geriau žinomas kaip Gervinho – Dramblio Kaulo Kranto futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo arba atakuojančio saugo pozicijoje. Yra šalies nacionalinės rinktinės narys ir Prancūzijos klubo Lille OSC žaidėjas.

Mirtys

• 866 m. – Ordonas I, Astūrijos (Leono) karalius, valdė nuo 850 m. sausio 1 d. iki mirties. Gimė Ovjede (g. 831 m.).
• 1564 m. – Jonas Kalvinas, vienas iš žymiausių Reformacijos veikėjų, kalvinizmo pradininkas (g. 1509 m.).
• 1707 m. – Françoise-Athénaïs, marquise de Montespan, Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV mokytoja (g. 1641 m.).
• 1840 m. – Nikolo Paganinis, XIX a. italų smuikininkas, altininkas, gitaristas ir kompozitorius. Jis buvo žymiausias to meto smuikininkas virtuozas ir laikomas vienu iš šiuolaikinės smuiko technikos pradininkų (g. 1782 m.).
• 1910 m. – Robertas Kochas, vokiečių bakteriologas, atradęs tuberkuliozę, cholerą ir juodligę sukeliančias bakterijas, 1905 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1843 m.).
• 1926 m. – Srečko Kosovelis, slovėnų poetas, kritikas ir publicistas (g. 1904 m.).
• 1973 m. – Konstantinas Daikoviciu, rumunų archeologas, istorikas (g. 1898 m.).
• 1983 m. – Lilita Berzinia, latvių aktorė (g. 1903 m.).
• 1987 m. – John Howard Northrop, amerikiečių chemikas, 1946 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (g. 1891 m.).
• 2004 m. – Franz Klein, vokiečių teisininkas, teisėjas, teisėtyrininkas mokestininkas, Vokietijos Federalinio Finansų Teismo (BFH) pirmininkas (g. 1929 m.).
• 2009 m. – Clive William John Granger, 2003 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas (g. 1934 m.).
• 2022 m. – Andželas Rafaelis Sodanas, Italijos kardinolas, 2005–2019 m. buvęs Kardinolų kolegijos dekanu, perėmęs šias pareigas iš popiežiumi išrinkto Jozefo Racingerio (g. 1927 m.).
• 2023 m. – Ilja Kabakovas, rusų ir JAV grafikas, tapytojas konceptualistas, instaliacijų kūrėjas (g. 1933 m.).