Pliateriai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Pliateriai (Plater)
Pliaterių herbas
Pliaterių herbas
Pradininkas Humpertas iš Broelio
Titulas Grafas
Laikotarpis XII-XX a.
Šalys Vestfalija, Livonija, LDK
Dvarai Liksna, Bebrenė, Kraslava, Šlosbergas, Dusetos, Antazavė, Senasis Daugėliškis, Deguliai, Kurtuvėnai, Plinkšės, Bartkuškis, Pajūralis, Šateikiai, Švėkšna, Vepriai
Atšakos Broel Plater, Zyberg Plater

Pliateriai (vok. Plater, Plaeter) – Lietuvos bajorų magnatų giminė, turinti grafų titulą ir atskirą herbą (Herb Plater). Devizas lotynų kalba: Melior mors macula (Geriau mirtis negu negarbė). Susiskirsčiusi į dvi šakas: Broel Plater ir Zyberg Plater. Herbas – aukso spalvos skydas, per kurį skersai eina trys raudonos juostos. Tokia pat juosta eina nuo dešiniojo skydo krašto iki kairiojo apačios.

Genealogija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Giminė kilusi iš Šveicarijos Broel apylinkių ir Vestfalijos (Vokietija), kur 1180 m. pirmakart paminėtas Humpertus von dem Broel genannt Plaeter (Broel, pramintas Plater) laikomas visu Platerių protėviu. Į Lietuvą Pliateriai atėjo per Livoniją.

Giminės atstovai turėjo įvairias, bet panašias pavardes: Vokietijoje – Plater-Syberg, Plater -Sieberg, Plater-Zyberk, Zyberg – Plater, Lenkijoje – Broel Plater, Plater Broel bei Plaeter, Belgijoje – Plater Zyberk, Lietuvoje – Pliateris, Latvijoje – Plāters, Plioteris, vėliau Платер-Зиберг. Šaknies balsio kitimas salygotas vokiškos rašybos ypatybe – ae atitinka ä, tariama kaip tarpinis garsas tarp ia ir io .

Livonijoje šios giminės atstovai įsikūrė XIII a. Jų proprosenelis buvo Livonijos ordino riteris Hereboldas Pliateris (von dem Broele gennant Plater). Vienas Pliaterių 1292 m. buvo Livonijos maršalas, jo sūnus – Dinaburgo (Daugpilis) komturas, Liksnos dvaro šeimininkas. Livonijai tampant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalimi, Henrikas Pliateris buvo Livonijos delegacijos narys, o jo brolis Vilimas (Vilhelmas) Pliateris dalyvavo Žygimanto Augusto ir Stepono Batoro karuose su Maskva. Daugelis Lietuvos kariuomenėje tarnavusių Pliaterių už tarnybą gavo žemės ir įsikūrė Lietuvoje. Septyni iš jų 16951795 m. buvo Lietuvos senatoriai, keli Abiejų Tautų Respublikos Seimų atstovai. Jie turėjo dvarus Rytų Lietuvoje ir Žemaitijoje. Tačiau Pliateriai daugiau garsėjo ne savo turtais, o patriotizmu ir ypatingu garbes suvokimu.

Pliateriai ir jų dvarai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Liksnos dvaras – pagrindinis Pliaterių dvaras. Jo šeimininkais buvo:

Abromiškių dvaro savininkų Broel-Pliaterių lenta Sabališkių koplyčioje
Neišlikusio Dusetų dvaro vieta

Dusetų dvaras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dvarą (dabar Didžiadvario kaimo teritorija) Pliateriai nusipirko 1636 m. (kitais šaltiniais – dvaras ir žemės giminei perėjo 1669 m. mirus paskutiniam Radvilų šakos atstovui Boguslavui Radvilai).

Mūriniai dviejų aukštų rūmai pastatyti apie 1780 m. ir išstovėjo maždaug iki 1865 m., po to neprižiūrimi palaipsniui sunyko.

Numalšinus 1831 m. sukilimą, Dusetų dvaras iš Pliaterių atimtas, rūmai apiplėšti ir sunyko.

Bartkuškio dvaras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dvaras perėjo Pliaterių valdymui, kai ankstesnio dvarininko Tado Žabo (lenk. Tadeusz Żaba) duktė Apolinarija Žaba XVIII a. ištekėjo už Pliaterių giminės atstovo.

1841 m. ta pati Apolinarija pardavė dvarą Ignacijui ir Idalijai Pliateriams, kurie ir pastatė išlikusį dvarą (rūmus, oficiną, arklidę, parką) tarp 1845 ir 1855 m.

Po to dvaras buvo perleistas Gustavui Pliateriui, kuris 1913 m. dvarą pardavė advokatui iš Varšuvos, pasiuntiniui I-oje Rusijos Dūmoje, Aleksandrui Lednickiui (lenk. Aleksandr Lednicki, 1866–1934).

Kurtuvėnų dvaro vieta

Kurtuvėnų dvaras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1862 m. Henrikas Zyberk Pliateris įsigijo Kurtuvėnų žemes. Vietoje senųjų dvaro rūmų pastatyti nauji. Pertvarkytas ir juos supęs parkas.
    • Liudvikas Pliateris – Henriko sūnus. Vedė Teresę Zamoiską. Sumaniai vadovavo dvarui, rūpinosi miestelio gerove. Buvo įrengta apie 400 tvenkinių, veikė aktyvus kultūros centras.

19011903 m. dvare gyveno ir grafų vaikus mokė Povilas Višinskis.

Per Pirmąjį pasaulinį karą dvaras nukentėjo nuo gaisro.

1940 m. tarybų valdžia dvarą nacionalizavo.

Plinkšių dvaras apie 1939 m.

Plinkšių dvaras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1717 m. šį dvarą Pliateriai išlošė kortomis.

Po Pirmojo pasaulinio karo dvaro rūmus nupirko Lietuvos valdžia ir juose įkūrė žemės ūkio mokyklą.

Šateikių dvaras

Šateikių dvaras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1717 m. Andrius Broel-Pliateris dvarą nusipirko iš Sapiegų ir Pliateriai Šateikius valdė iki 1940 m.

1845 m. Šateikių Bukantės dvarelyje gimė Julija Beniuševičiūtė Žymantienė – Žemaitė.

Genovaitės vila Švėkšnos dvare

Švėkšnos dvaras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kiti Pliateriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pliaterių herbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka