Saulė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Saulė
Pusiaujo skersmuo 1 392 530 km

(109,16 Žemės
pusiaujo skersmens)

Ašigalinis skersmuo 1 392 386 km
Matomasis kampinis skersmuo perigėjuje 0,542
apogėjuje 0,524
Paplokštumas 0,00010
Masė 1,9891·1030 kg
(332 959,5 Žemės masės)
Vid. tankis 1,41 g/cm³
Laisvojo kritimo pagreitis
(prie paviršiaus)
273,98 m/s²
Pabėgimo (II kosminis) greitis 617,7 km/s
Apsisisukimo apie ašį žvaigžd. periodas pusiaujyje 25 d.
ašigalinėse srityse 30 d.
Pusiaujo plokštumos posvyris
į ekliptikos plokštumą
7,25o
Paviršiaus efektinė t-ra 5780 K
Regimasis vizualinis ryškis -26,7
Absoliutinis vizualinis ryškis 4,79
Šviesis (spinduliavimo galia) 3,84·1026 W
Skriejimo aplink Galaktikos
centrą periodas
230 mln. m.
Skriejimo aplink Galaktikos
centrą greitis
220 km/s
Nuotolis nuo Žemės vidutinis 149,6 mln. km
didžiausias 152,1 mln. km
mažiausias 147,1 mln. km

Saulė – žvaigždė, kurios sistemoje yra ir Žemė, ryškiausias mūsų dangaus objektas. Žemė ir kitos Saulės sistemos planetos, tiek sudarytos iš kietos medžiagos, tiek dujų milžinai, skrieja aplink Saulę. Kiti kūnai, skriejantys aplink Saulę dėl jos gravitacinės traukos, yra asteroidai, kometos ir kometoidai, transneptūniniai objektai ir dulkės.

Išskyrus nedideles išimtis (branduolinė energija), Saulė yra vienintelis energijos šaltinis Žemei, ir beveik visos gyvybės rūšys priklauso nuo fotosintezės, kuri galima tik dėl Saulės energijos. Žemę pasiekia tik 47 proc. saulės energijos, 19 proc. sulaiko atmosfera, likę 34 proc. grįžta atgal į kosmosą.

Fizinės ir kitos charakteristikos[taisyti | redaguoti kodą]

Saulė yra G2 spektrinės klasės pagrindinės sekos žvaigždė. G2 spektrinė klasė yra geltonųjų nykštukių tipas, o tai reiškia, kad ji yra mažesnė ir už vidutines žvaigždes, ir net šimtus kartų mažesnė už žydrąsias ar raudonąsias milžines. Tokio tipo žvaigždžių gyvavimo ciklas yra apie 10 milijardų metų, o Saulei šiuo metu yra apie 4,57 mlrd.[1] metų.

Saulė maždaug 220 km/s greičiu skrieja aplink mūsų (Paukščių Tako) galaktikos centrą, nuo kurio nutolusi maždaug 28 000 šm.

Saulė – nevienalytis karštos plazmos rutulys, kurį sudaro šios dalys:

  • šerdis (seniau vadinta branduoliu) – 0,35 R_\odot;, kurios tankis yra 1,5 x 105 kg/m³ vyksta protonų ciklo termobranduolinės reakcijos, kurios vandenilį paverčia heliu. 3,8 × 1038 protonų (vandenilio branduolių) paverčiami heliu kiekvieną sekundę. Ši reakcija išskiria energiją, kuri Saulės paviršių palieka elektromagnetinio spinduliavimo ir neutrinų forma;
  • spinduliavimo sluoksnis – 0,5 R_\odot;, kur energija perduodama spinduliavimo būdu;
  • išorinis sluoksnis – 0,15 R_\odot;, kur energija perduodama konvekcijos būdu – dėl to Saulės paviršius atrodo nusėtas įvairaus dydžio granulėmis.

\odot – tai simbolinis Saulės žymėjimas, R_\odot reiškia Saulės spindulį.

Viršutinis Saulės atmosferos sluoksnis vadinamas Saulės vainiku, kuriame galima stebėti įdomius reiškinius – Saulės dėmes, chromosferinius žybsnius, protuberantus, Saulės fakelus ir su jais susijusius chromosferos darinius flokulus.

Spinduliavimo metu Saulė netenka ~4,5 mln. tonų per 1 s, maždaug tiek pat prarandama ir dėl Saulės vėjo veiklos (žr. taip pat Saulės spinduliuotė).

Iš Saulės sklindanti šviesa Žemę pasiekia per 8,3 min.

Saulės judėjimas žiūrint iš žemės[taisyti | redaguoti kodą]

Saulėlydis Baltijos jūroje

Nors Žemė skrieja aplink Saulę, stebėtojas, esantis Žemėje, mato priešingą vaizdą – dangaus skliaute Saulė juda iš vieno žvaigždyno į kitą ir taip per metus apeina visus Zodiako žvaigždynus. Kadangi Žemės pusiaujas yra pasviręs į orbitos aplink Saulę plokštumą 23° 27′ kampu, šis Saulės kelias dangaus skliautu nesutampa su dangaus pusiauju ir yra pasviręs lygiai tokiu pačiu kampu. Šis Saulės kelias vadinamas ekliptika. Ekliptika kerta dangaus pusiaują dviejuose taškuose: pavasario lygiadienio taške (kovo 21 d.) ir rudens lygiadienio taške (rugsėjo 23 d.) – tuo metu dienos ir nakties ilgumas būna vienodas. Saulės kelias eina per 13 žvaigždynų (Žuvys, Avinas, Tauras, Dvyniai, Vėžys, Liūtas, Mergelė, Svarstyklės, Skorpionas, Gyvatnešis, Šaulys, Ožiaragis, Vandenis), iš kurių 12 vadinami Zodiako žvaigždynais (Gyvatnešis – ne Zodiako žvaigždynas).

Dėl Žemės susiplojimo svyruoja jos sukimosi ašis – ji keliauja dangaus skliautu prieš laikrodžio rodyklę ir per 26000 metų nubrėžia 23,5° spindulio apskritimą. Šis svyravimas vadinamas precesija. Dėl šio reiškinio nuolat reikia patikslinti žvaigždžių koordinates, kinta Zodiakas.

Kartais, judėdami savomis orbitomis, trys dangaus kūnai – Saulė, Mėnulis ir Žemė, – išsirikiuoja vienoje linijoje. Tuomet stebėtojas iš Žemės mato reiškinį, vadinamą saulės užtemimu. Mėnulis uždengia Saulės diską, o tuo metu Žemė patenka į Mėnulio šešėlį. Per metus įvairiose Žemės vietose būna 2-5 Saulės užtemimai: daliniai arba visiški.

Saulė kultūros istorijoje[taisyti | redaguoti kodą]

Kadangi nuo Saulės priklauso visa Žemės gyvybė, nuo seno žmonija teikė jai ypatingą reikšmę. Daugelis ankstyvųjų kultūrų Saulę garbino kaip dievybę. Reguliarus kasdienis ir kasmetinis Saulės sugrįžimas buvo laukiamas su baime arba bandomas užsitikrinti įvairiais kultiniais ir maginiais ritualais. Ypatingą baimę keldavo Saulės užtemimai

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • A. Ažusienis, A. Pučinskas, V. Straižys Astronomija, Vilnius, 2003, 608p., ISBN 9986-435-10-2
  • Dažniausiai klausiami klausimai apie Saulę – www.arzinai.lt

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Bonanno, A.; Schlattl, H.; Patern, L.. „The age of the Sun and the relativistic corrections in the EOS“. Astronomy and Astrophysics, 390, 1115-1118 (2002). 

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Saulė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikicitatos

Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose


Saulės sistemos objektai
Solar system.png
SaulėMerkurijusVeneraŽemėMarsasJupiterisSaturnasUranasNeptūnas
MėnulisNykštukinės planetosKometosAsteroidai