Paryžius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Paryžius
pranc. Paris
   Grandes Armes de Paris.svg      Flag of Paris.svg   
Tour Eiffel, École militaire, Champ-de-Mars, Palais de Chaillot, La Défense - 03.jpg
Paryžiaus panorama: Eifelio bokštas ir tolumoje La Défense verslo rajonas

Paryžius
48°51′24″N 2°21′03″E / 48.85667°N 2.35083°E / 48.85667; 2.35083 (Paryžius)Koordinatės: 48°51′24″N 2°21′03″E / 48.85667°N 2.35083°E / 48.85667; 2.35083 (Paryžius)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Prancūzijos vėliava Prancūzija
Regionas: Il de Fransas
Departamentas: Paryžius
Įkūrimo data: 250–247 m. pr. m. e.
Meras: Bertrand Delanoë (PS)
Gyventojų (2012): 2 240 621
Plotas: 105,4 km²
Tankumas (2012): 21 258 žm./km²
Altitudė: 65 m
Pašto kodas: 75001–75020 ir 75116
Tinklalapis: www.paris.fr
Commons-logo.svg Vikiteka: ParyžiusVikiteka
Kirčiavimas: Parỹžius (sen. Lutècija)

Paryžius (pranc. Paris) – Prancūzijos sostinė, didžiausias miestas ir departamentas. 2,2 mln. gyventojų (2009 m.), aire urbaine (su priemiesčiais Versaliu, Sen Deni, Ivri, Dransi, Aržantejumi ir kt.) – apie 11 mln. ir yra didžiausia Eurozonos metropolinė zona.[1]

Miestas pastatytas Senos upės vingyje, abiejuose upės krantuose. Miestas visame pasaulyje gerai žinomas dėl gausybės istorinių paminklų bei savo unikalios kultūros. Paryžius yra Il de Franso regiono pagrindinis miestas.

Pramonė: mašinų gamyba (automobiliai, lėktuvai), elektrotechnika, poligrafija, maisto perdirbimo, chemijos, lengvoji, madų prekės ir galanterija.

Paryžiuje reziduoja daug tarptautinių organizacijų (žinomiausia – UNESCO). Labai išvystytas turizmo sektorius. Daug aukštųjų mokyklų: universitetų (žymiausias – Sorbonos), kolegijų, institutų, akademijų. Nacionalinė biblioteka įkurta dar 1480 metais.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Antika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestą įkūrė galų gentis Parisii apie 250–247 metais prieš mūsų erą Senos saloje (kuri dabar vadinama pranc. Île de la Cité). Pirma kartą rašytiniuose šaltiniuose Lutetia paminėta 53 m. pr. m. e. šeštojoje Julijaus Cezario knygoje apie Galų karą (De bello Gallico). Apie 52 m. pr. m. e. romėnai užėmė miestą. Romėnų miestas įsikūrė kairiajame Senos krante. Romėnų laikais buvo žinomas kaip Civitas Parisiorum arba Parisia.

III-IV a. miestas jau vadinamas Parisii, o dabartiniu vardu imtas vadinti nuo V amžiaus, kai 486 metais Frankų karalius Chlodvigas I po pergalės prieš romėnus čia perkėlė savo valstybės sostinę.

Paryžius 1493 m.

Viduramžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po Romos imperijos žlugimo, visų pirma mieste atsirado religinė architektūra. Tuo tarpu Frankų karaliai norėjo užimti buvusius romėnų rūmus, esančius Senos saloje (pranc. Île de la Cité). Per daugelį metų rūmai buvo perstatyti ir išplėsti, dabar jie vadinami Palais de la Cité.

VI a. apgyvendintas dešinysis Senos krantas, čia pastatyta Šventojo Gervazo bažnyčia. 885 metais kairįjį upės krantą visiškai sunaikino vikingai. Nuo X a. Paryžius – frankų valstybės sostinė.

Miesto rūmai, šiandieninis Luvras, yra įvairių statybų, kurias įsakydavo pradėti Viduramžių, Renesanso, Baroko ir Antrosiosios imperijos laikų karaliai, rezultatas. Svarbus tuometinio Prancūzijos prezidento Fransua Miterando inicityva 1981 metais įrengtas Luvro požemis, kuris buvo trūkstama infrastruktūros dalis į Luvrą atsikėlusiam muziejui.

Bastilijos šturmas 1789 m. liepos 14 d.

Naujieji laikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Religinių konfliktų metu, nuo 1562 m. iki 1598 m., miestas buvo valdomas katalikų. Per Šventojo Baltramiejaus naktį 1572 m. rugpjūčio 24 d. Paryžiuje buvo nužudyta tūkstančiai hugenotų.

Didžioji Prancūzijos revoliucija prasidėjo 1789 m. liepos 14 d. Bastilijos šturmu Paryžiuje (dabar tai Prancūzijos nacionalinė šventė). Paryžius gavo departamento teises pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais. Departamento ribos pertvarkytos 1968 m. sausio 1 d. pagal 1964 m. liepos 10 d. įstatymą, patvirtintą 1965 m. vasario 25 d. dekretu. Nuo 1968 m. turi ir miesto savivaldybės, ir departamento teises.

Politinė sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Generalinę tarybą sudaro 163 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai. Paryžiuje yra įsikūrusi vyriausybė. Eliziejaus rūmuose reziduoja Prezidentas, Matinjone – Ministras Pirmininkas.

Paryžiaus panorama nuo Eifelio bokšto
Paryžiaus panorama nuo Eifelio bokšto

Apskritys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paryžius yra suskirstytas į 20 apskričių, kurių kiekviena suskirstyta į 4 kvartalus.

  • Luvras (Louvre)
  • Bursa (Bourse)
  • Templis (Temple)
  • Otel de Vilis (l’Hôtel de Ville)
Paryžiaus apskritys
  • Panteonas (Panthéon)
  • Liuksemburgas (Luxembourg)
  • Burbonų rūmai (Palais Bourbon)
  • Eliziejus (l’Elysée)
  • Opera (l’Opéra)
  • Antrepotas (l’Entrepôt)
  • Popinkūras (Popincourt)
  • Reilis (Reuilly)
  • Gobelenas (Gobelins)
  • Observatorija (l’Observatoire)
  • Vožiraras (Vaugirard)
  • Pasi (Passy)
  • Batinjolis-Monso (Batignolles-Monceaux)
  • Monmartras (Butte-Montmartre)
  • Šomonas (Buttes-Chaumont)
  • Menilmontanas (Ménilmontant)

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miesto plotas nuo 2013 metų yra 105,4 km². Paryžius išsidėstęs viduryje Paryžiaus žemumos, vidutinis aukštis yra 65 m. virš jūros lygio. Aplink miestą yra du miškai, kurie skirti gyventojams atsipalaiduoti. Per miestą teka upė Sena, kuri Paryžių skiria į dvi dalis ir jungia su Burgundija, bei išteka Lamanšo sąsiauryje. Upė buvo svarbiausias miesto įkurimo ir vystymosi faktorius. Paryžiuje yra 3 svarbios upės Senos salos: Île de la Cité, Île Saint-Louis, Île des Cygnes.

Paryžiaus departamentas ribojasi su Prancūzijos „Mažosios karūnos“, sostinės regionu, kurį sudaro Aukštutinė Sena, Sena-Sen Deni ir Marnos slėnis. „Didžiąją karūną“ sudaro Uazos slėnis, Ivlinas, Esonas bei Sena ir Marna.

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal Köppen'o klimato klasifikaciją - Paryžiaus klimatas vidutinių platumų, jūrinis. Vidutinė metinė temperatūra yra 10,8°C. Vidutiniškai per metus iškrenta 649,6 mm kritulių.

Šilčiausias mėnuo yra liepa, kurios vidutinė temperatūra yra 18,4°C, šalčiausias mėnuo yra sausis, kurio vidutinė temperatūra yra 3,5°C. Daugiausia kritulių iškrenta gegužę, per kurią iškrenta vidutiniškai 65 mm kritulių, o mažiausiai kritulių iškrenta rugpjūtį – vidutiniškai 43,0 mm.

Nuo 1873 m. Paryžiuje reguliariai yra atliekami meteorologiniai matavimai. Iki šiol žemiausia užfiksuota temperatūra buvo 1879 m. gruodžio 10 d. -23,9°C. Šilumos rekordas užfiksuotas 1947 m. liepos 28 d.40,4°C.

Nuvola apps kweather.svg Paryžiaus (Parc Montsouris), 1981–2010 m. klimatas Weather-rain-thunderstorm.svg
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Rekordinė aukščiausia °C 16,1 21,4 25,7 30,2 34,8 37,6 40,4 39,5 36,2 28,9 21,4 17,1 17,1
Vidutinė aukščiausia °C 7,2 8,3 12,2 15,6 19,6 22,7 25,2 25,0 21,1 16,3 10,8 7,5 16,0
Vidutinė žemiausia °C 2,7 2,8 5,3 7,3 10,9 13,8 15,8 15,7 12,7 9,6 5,8 3,4 8,9
Rekordinė žemiausia °C -14,6 -14,7 -9,1 -3,5 -0,1 3,1 6,0 6,3 1,8 -3,1 -14,0 -23,9 -23,9
Krituliai mm 51,0 41,2 47,6 51,8 63,2 49,6 62,3 52,7 47,6 61,5 51,1 57,8 637
Duomenys: [2] 2009-01-06

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiojo Paryžiaus
gyventojai pagal gimimo šalį:
Populiacija
(2011 m.)
Prancūzijos vėliava Prancūzija 9 112 301
Alžyro vėliava Alžyras 285 703
Portugalijos vėliava Portugalija 240 445
Maroko vėliava Marokas 224 787
Tuniso vėliava Tunisas 107 549
Gvadelupos vėliava Gvadelupa 80 265
Martinikos vėliava Martinika 74 565
Turkijos vėliava Turkija 68 703
Kinijos vėliava Kinija 59 734
Italijos vėliava Italija 55 443
Malio vėliava Malis 54 525
Ispanijos vėliava Ispanija 46 486
Dramblio Kaulo Kranto vėliava Dramblio Kaulo Krantas 45 870
Senegalo vėliava Senegalas 44 356
Kongo DR vėliava Kongo Demokratinė Respublika 41 497
Lenkijos vėliava Lenkija 39 307
Kamerūno vėliava Kamerūnas 36 538
Vietnamo vėliava Vietnamas 36 008
Rumunijos vėliava Rumunija 35 495
Šri Lankos vėliava Šri Lanka 34 702
Kongo Respublikos vėliava Kongo Respublika 32 718
Kambodžos vėliava Kambodža 32 270
Haičio vėliava Haitis 32 017
Reunjono vėliava Reunionas 30 824
Serbijos vėliava Serbija 27 373
Vokietijos vėliava Vokietija 23 334
Indijos vėliava Indija 23 232
Libano vėliava Libanas 19 769
Mauricijaus vėliava Mauricijus 19 646
Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė 19 583
Madagaskaro vėliava Madagaskaras 17 723
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos 17 596
Rusijos vėliava Rusija 15 483
Pakistano vėliava Pakistanas 15 312
Belgijos vėliava Belgija 15 146
Jungtinių Tautų vėliava Jungtinės Tautos (Iš kitų šalių) 785 821
Miestas iš Eifelio bokšto

Antikoje ir Viduramžiais, dėl daugybės karų, epidemijų ir bado, gyventojų skaičius tarpais sumažėdavo. Tik XIX amžiuje dėl Industrializacijos gyventojų skaičius stipriai išaugo. 1846 m. Paryžiuje gyveno milijonas žmonių, iki 1876 m. gyventojų skaičius padvigubėjo. 1921 m. Paryžiaus gyventojų skaičius pasiekė didžiausią istorijoje gyventojų skaičių, mieste gyveno beveik 3 milijonai gyventojų. Dabar mieste gyvena daugiau nei 2 milijonai žmonių. Paryžiaus aglomeracijoje, gyventojų skaičius augo sparčiai. 1921 m. aglomeracijoje gyveno 4,85 mln. gyventojų, o 2006 m. jau 11,6 mln. gyventojų.

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1796 m. ir 2005 m.
1796 m. 1851 m.sur. 1896 m.sur. 1901 m.sur. 1911 m.sur. 1921 m.sur.
556 304 1 053 262 2 536 834 2 714 068 2 888 110 2 906 472
1936 m.sur. 1946 m.sur. 1975 m.sur. 1990 m. 1999 m.sur. 2005 m.
2 829 753 2 725 374 2 299 830 2 152 423 2 125 246 2 153 600


Kultūra ir miesto įžymybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Luvro stiklinė piramidė

XVII amžiuje madas ir taisykles Europai diktavo Paryžius, kuris išlaiko mados ir meno sostinės reputaciją iki šių dienų.

Renginiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mieste įvyko net 6 Pasaulinės parodos (daugiau nei kur kitur): 1855, 1867, 1878, 1889, 1900 ir 1937 m. Nuo 1898 m. kas antrus metus rengiama Paryžiaus automobilių paroda, o nuo 1909 m. nelyginiais metais – didžiausia ir seniausia aviacijos paroda pasaulyje.

Operos, muziejai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mieste daug teatrų (Didžioji opera, Bastilijos opera, Prancūzijos komedija ir kt.), Žoržo Pompidu Nacionalinis meno ir kultūros centras, daug muziejų: Luvras, Orsė muziejus, Gimė, Žmogaus muziejus, Istorijos muziejus ir kt.

Statiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Geriausiai žinomi Paryžiaus pastatai – Eifelio bokštas, Triumfo arka (18061837 m.), Luvras (pradėtas statyti 1546), Dievo Motinos katedra. Žymiausia gatvė – Eliziejaus laukai. Nors miesto architektūra formavosi daugelį amžių ir ji įtakota daugelio stilių, tačiau meninis vientisumas yra išlaikytas.

Daug bažnyčių (žymiausia – Dievo Motinos arba Notre-Dame), administracinių pastatų, paminklų. Saint-Germain-des-Pres bažnyčioje 1672 m. palaidota Lietuvos-Lenkijos karaliaus Jono Kazimiero širdis. Koplyčią-mauzoliejų, puošia skulptoriaus J. Thibault bareljefas, vaizduojantis lietuvių ir lenkų mūšį prieš kazokus.[3]

Ant Teisingumo rūmų (pranc. Palais de Justice) bokšto (pranc. Tour de l'Horloge) įrengtas pirmasis miesto laikrodis, tai buvo padaryta Prancūzijos valdovo Henriko Valua įsakymu. Prieš tai jis karaliavo Abiejų Tautų valstybėje, todėl virš laikrodžio esantis herbas apjungia Prancūzijos, Lietuvos ir Lenkijos valstybinius simbolius.[4]

Transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai svarbus transporto mazgas, turintis Šarlio de Golio, Buržė, Orli tarptautinius oro uostus. Uostas, pro kurį iš Paryžiaus keliauja daugiausia prekių, yra Havras. Yra metropolitenas. Miesto transporto sistemą sudaro 3 tarptautiniai oro uostai, vandens transportas, automagistraliniai automobilų keliai, geležinkelis, viešasis transportas (autobusai, tramvajai, metro).

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paryžiuje vyksta daug garsių sporto renginių, tokių kaip: Tour de France tradiciškai pasibaigia Paryžiuje, Paryžiaus maratonas, Prancūzijos atvirasis teniso čempionatas, Meeting Gaz de France lengvosios atletikos varžybos, Trophée Lalique dailiojo čiuožimo rungtynės ir Šešių tautų regbio turnyras.

1900 m. Paryžiuje vyko II vasaros olimpinės žaidynės, o 1924 m. – VIII vasaros olimpinės žaidynės.

Futbolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paryžiuje įsikūrę daug futbolo klubų:

Mieste 1938 m. vyko III pasaulio futbolo čempionatas, 1960 m. – I Europos futbolo čempionatas, 1984 m. – VII Europos futbolo čempionatas, o 1998 m. – XVI pasaulio futbolo čempionatas.

Regbis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mieste 2007 m. vyko VI pasaulio regbio čempionatas, kurio finalas buvo žaidžiamas Stade de France.

Miestų partnerystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paryžius turi vieną pagrindinį miestą partnerį ir kitus miestus partnerius.

  • Broliškas miestas – Roma, Italija. Šių dviejų miestų draugystę puikiai parodo jų šūkis – prancūziškai: Seule Paris est digne de Rome; seule Rome est digne de Paris; itališkai: Solo Parigi è degna di Roma; solo Roma è degna di Parigi; lietuviškai: Tik Paryžius vertas Romos; tik Roma verta Paryžiaus.

Miestai partneriai:

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Portal
Vikisritis: Prancūzija

Bendros nuorodos: