Balandžio 9
Išvaizda
Kov – Balandis – Geg | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 |
8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 |
15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 |
22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 |
29 | 30 | |||||
2024 |
Balandžio 9 yra 99-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 100-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 266 dienos.
Informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šventės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Irakas – Sadamo Huseino nuvertimo diena (nacionalinė šventė).
Vardadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Aurimas – Dalė – Dalia – Dalius – Gitana – Gitanas – Kleopas – Maja – Paladijus
Šią dieną Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1869 m. – Juozas Naujalis, vargonininkas, kompozitorius, pedagogas ir choro dirigentas (m. 1934 m.).
- 1878 m. – Konstantinas Kurnatauskas, Lietuvos evangelikų reformatų kunigas, generalinis superintendentas, filosofijos daktaras (m. 1966 m.).
- 1879 m. – Vladas Požela, teisininkas, advokatas, knygnešys, Lietuvos politinis veikėjas (m. 1960 m.).
- 1882 m. – Juozas Tūbelis, politikos ir visuomenės veikėjas, Lietuvos Vyriausybės ir Lietuvos banko vadovas, žemės ūkio specialistas, spaudos darbuotojas (m. 1939 m.).
- 1899 m. – Juozas Matutis, muzikos pedagogas ir chorvedys (m. 1977 m.).
- 1904 m. – Vytautas Augustaitis, Lietuvos kūno kultūros ir sporto veikėjas, pedagogas (m. 1958 m.).
- 1912 m. – Juozas Sodaitis, vargonininkas ir chorvedys (m. 1997 m.).
- 1921 m. – Bronius Babkauskas, lietuvių aktorius (m. 1975 m.).
- 1922 m. – Kazimieras Vasiliauskas, žymus lietuvių katalikų dvasininkas (m. 2001 m.).
- 1926 m. – Domas Butėnas, Lietuvos istorikas archyvistas, humanitarinių mokslų daktaras.
- 1928 m. – Andriejus Dručkus, mokytojas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos tarybos ir valdybos pirmininko pavaduotojas, Obelių visuomeninio istorijos muziejaus įkūrėjas ir vedėjas (m. 2018 m.).
- 1930 m. – Simas Kudirka, lietuvių pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis (m. 2023 m.).
- 1931 m. – Benjaminas Kiburys, Lietuvos agronomas, poetas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
- 1935 m. – Kazimieras Rimantas Balėnas, Lietuvos architektas (m. 2007 m.).
- 1947 m. – Algis Matulionis, Lietuvos teatro ir kino aktorius ir režisierius.
- 1949 m. – Nijolė Šatienė, Lietuvos ir Biržų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1950 m.:
- Romas Dalinkevičius, Lietuvos tapytojas monumentalistas (m. 2001 m.).
- Ryta Juškevičienė, Lietuvos politinė veikėja.
- 1951 m.:
- Ingrida Kilšauskaitė-Navickienė, Lietuvos aktorė.
- Marija Čirienė, Lietuvos ir Panevėžio miesto politinė bei visuomenės veikėja.
- 1954 m. – Rimantas Astrauskas, lietuvių etnomuzikologas, humanitarinių mokslų daktaras.
- 1956 m. – Vladimir Avin, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1957 m. – Kęstutis Balašaitis, Lietuvos ir Tauragės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1958 m.:
- Valerija Balsytė, Lietuvos dainininkė (sopranas), pedagogė.
- Gema Umbrasienė, Lietuvos ir Panevėžio miesto savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja (m. 2024 m.).
- 1960 m. – Petras Garnys, Lietuvos televizijos žurnalistas, redaktorius (m. 2020 m.).
- 1961 m. – Arūnas Matelis, lietuvių kino režisierius ir prodiuseris.
- 1962 m. – Jevgenijus Kupreščenko, lietuvių juvelyras, tautodailininkas.
- 1964 m. – Daina Bilevičiūtė, Lietuvos dainininkė ir vokalo mokytoja.
- 1965 m. – Valdas Petrauskas, gydytojas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1967 m. – Ramunė Visockytė, žurnalistė, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1968 m. – Jurgita Vaitiekūnienė, pedagogė, Lietuvos ir Pasvalio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1978 m. – Jolanta Vyšniauskienė, Lietuvos choro dirigentė ir pedagogė.
- 1987 m. – Laurynas Vertelis, Lietuvos futbolininkas, žaidžiantis vartininko pozicijoje.
Neaprašyti
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1912 – Algirdas Kaulėnas, dramaturgas.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1831 m. – Ipolitas Labanauskas, Vilniaus krašto teisėjas, 1831 m. sukilimo dalyvis.
- 1905 m. – Steponas Žiupsnys, knygnešys, visuomenės veikėjas, revoliucinio judėjimo dalyvis (g. 1870 m.).
- 1919 m. – Antanas Vileišis, visuomenės veikėjas, gydytojas, Jono ir Petro Vileišių, kurie taip pat buvo aktyvūs visuomenės veikėjai, brolis (g. 1856 m.).
- 1947 m. – Kazimieras Antanavičius, Lietuvos partizanų vadas. Lietuvos kariuomenės kapitonas (g. 1908 m.).
- 1956 m. – Juozas Žemaitis, vargonininkas ir chorvedys (g. 1902 m.).
- 1964 m. – Steponas Kolupaila, Lietuvos geodezininkas, hidrologas, technikos mokslų daktaras, Lietuvos upių hidrologijos pradininkas (g. 1892 m.).
- 1984 m. – Potencija Pinkauskaitė, Lietuvos aktorė (g. 1897 m.).
- 1994 m. – Albertas Mateika, vargonininkas ir chorvedys (g. 1910 m.).
- 2004 m. – Paulius Jurkus, Lietuvos rašytojas, žurnalistas, beletristas, redaktorius, meno kritikas, dailininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas (g. 1916 m.).
- 2007 m. – Kostas Andrijauskas, pedagogas, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1941 m.).
- 2020 m. – Raimundas Lukšas, lietuvių aktorius (g. 1963 m.).
Šią dieną pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1241 – įvyko Legnicos mūšis, dar vadinamas Valštato mūšiu, kuriame jungtinės lenkų ir vokiečių pajėgos, palaikomos popiežiaus atsiųstų riterių ordinų, bandė sustabdyti mongolų invaziją į Europą;
- 1912 m. buvo įkurta Vokietijos aviacijos įmonė Deutsche Bristol Werke Flugzeug-Gesellschaft mbH, 1914 m. pakeiusi pavadinimą į Halberstädter Flugzeugwerke.
- 1940 – siekdama apsaugoti Švedijos rūdos tiekimą per Norvegijos Narviko uostą Vokietija okupavo Daniją ir užpuolė Norvegiją.
- 1986 – TSRS lyderis Michailas Gorbačiovas pirmą kartą viešai paminėjo „perestroikos“ terminą, kalbėdamas Toljatyje;
- 1989 – Gruzijos sostinėje Tbilisyje priešais parlamentą susirinkę demonstrantai reikalavo Gruzijos nepriklausomybės. Sovietų kariuomenė demonstraciją išvaikė su ypatingu brutalumu. 16 žmonių žuvo užmušti desantiniais kastuvėliais arba apnuodyti nuodingomis dujomis. Daugiau nei 100 žmonių buvo sunkiai sužeisti.
- 1991 – Gruzija paskelbia nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
- 2003 – JAV pajėgos įžengė į Irako sostinę Bagdadą.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1821 m. – Šarlis Bodleras, vienas žymiausių XIX a. prancūzų poetų, kritikas, vertėjas (m. 1867 m.).
- 1865 m. – Erichas Ludendorfas, vienas svarbiausių Vokietijos karo vadų per Pirmąjį pasaulinį karą[1] (m. 1937 m.).
- 1872 m. – Leonas Bliumas, teisininkas, Prancūzijos politinis veikėjas, 1936–1937 m., 1938 m. ir 1947–1948 m. Prancūzijos ministras pirmininkas (m. 1950 m.).
- 1883 m. – Muhamedas Nadiras, Afganistano karalius (m. 1933 m.).[2]
- 1891 m. – Janis Ezerinis, latvių rašytojas, žurnalistas (m. 1924 m.).
- 1903 m. – Gregoris Pinkusas, amerikiečių mokslininkas biologas, vienas iš pagrindinių kontraceptinių tablečių išradėjų (m. 1967 m.).
- 1908 m. – Victor Vasarely, vengrų – prancūzų dailininkas (m. 1997 m.).
- 1917 m. – Johanesas Bobrovskis, vokiečių rašytojas (m. 1965 m.).
- 1926 m. – Hugh Hefneris, erotinio žurnalo „Playboy“ vyriausiasis redaktorius.
- 1933 m.:
- Gian Maria Volonte, italų kino aktorius (m. 1994 m.).
- Žanas Polis Belmondo, vienas žinomiausių visų laikų prancūzų kino aktorių, prisidėjęs prie Prancūzų naujosios bangos meno judėjimo (m. 2021 m.).
- 1936 m. – Valeri Džina Solanas, žinoma kaip radikalios pakraipos amerikiečių feministė, išgarsėjusi 1968 m. šūviu sužalodama menininką Endi Varholą (Andy Warhol). Ji yra parašiusi SCUM Manifestą, kuriuo kviečia kurti vien moterišką visuomenę (m. 1988 m.).
- 1942 m. – Petar Nadoveza, buvęs Kroatijos futbolininkas, rungtyniavęs Jugoslavijos rinktinėje (m. 2023 m.).
- 1961 m. – Ričardas Hipas, SQLite autorius.
- 1971 m. – Žakas Vilnevas, Kanados automobilių lenktynininkas. Žymaus Formulės 1 piloto Gilles Villeneuve sūnus.
- 1972 m. – Alenas Bersė, šveicarų politikas, buvęs Šveicarijos konfederacijos prezidentas.
- 1973 m. – Gašperas Okornas, Slovėnijos krepšinio treneris.
- 1974 m. – Jenna Jameson, viena žinomiausių pornografinių filmų aktorių, vadinama „Porno karaliene“.
- 1978 m. – Dmitrijus Biakovas, futbolininkas, Kazachijos rinktinės ir FC Almaty klubo saugas.
- 1980 m. – Jerkas Lekas, futbolininkas, Kroatijos rinktinės ir AS Monaco klubo saugas.
- 1983 m. – Intars Kirhners, Latvijos futbolininkas, gynėjas. Žaidžia Metalurgs komandoje.
- 1987 m. – Jesse Arthur McCartney, amerikiečių pop dainininkas[3].
- 1988 m. – Oskaras Cibulskis, Latvijos ledo ritulio gynėjas.
Neaprašyti
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1977 – Gerard Way, amerikiečių dainininkas (My Chemical Romance);
- 1978 – Rachel Stevens, Didžiosios Britanijos dainininkė;
- 1987 – Jesse McCartney, amerikiečių dainininkas, aktorius.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1024 m. – Benediktas VIII, popiežius nuo 1012 m. gegužės 18 d. iki mirties.
- 1553 m. – Fransua Rablė, prancūzų rašytojas, antikinės literatūros bei kalbų žinovas, medicinos daktaras, Renesanso atstovas (g. 1494 m.).
- 1626 m. – Francis Bacon, anglų filosofas, istorikas, valstybės veikėjas, empirizmo pradininkas (g. 1561 m.).
- 1959 m. – Frank Lloyd Wright, žymus amerikiečių architektas, padaręs ypatingai didelę įtaką moderniosios architektūros radai (g. 1867 m.).
- 2000 m. – Rabah Bitat, laikinai ėjęs Alžyro Liaudies Demokratinės respublikos prezidento pareigas, šias pareigas ėjo nuo 1978 m. gruodžio 27 d. iki mirties (g. 1925 m.).
- 2005 m. – Andrea Dworkin, amerikiečių femininstė[4] (g. 1946 m.).
- 2021 m. – Princas Filipas, karalienės Elžbietos II vyras (g. 1921 m.).[5]