Sausio 5

Sausio 5 diena – 5-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 360 dienų (keliamaisiais metais – 361).

Informacija

Vardadieniai

• Gaudentas – Simas – Simonas – Telesforas – Vytautas – Vytautė
• Bytautas – Edvardas – Emilijonas – Gaudenta – Tolminė

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1919 – Raudonoji armija išstūmė lenkų legionierius iš Vilniaus krašto ir, perėmę valdžią, pradėjo formuoti Lietuvos-Baltarusijos Socialistinę Respubliką. Vilniuje įsikūrė komunistinė V. Mickevičiaus-Kapsuko valdžia;
• 1935 – Kaune įsteigta Lietuvos Respublikos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga;
• 1994:
  • Kazys Lozoraitis paskirtas Lietuvos ambasadoriumi prie Maltos ordino;
  • Lietuva pripažino Čekijos nepriklausomybę;
• 2002 – popiežius Jonas Paulius II naujuoju Telšių vyskupu paskyrė Lietuvos vyskupų konferencijos generalinį sekretorių vyskupą Joną Borutą.

Gimimo dienos

• 1880 m. – Bronius Kazys Balutis, Lietuvos diplomatas (m. 1967 m.).
• 1884 m. – Antanas Skeltys, kunigas, vienas pirmųjų saleziečių Lietuvoje (m. 1960 m.).
• 1885 m. – Teodoras Kučinskas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, publicistas, teisės daktaras (m. 1966 m.).
• 1887 m. – Rufas Balčiūnas, vargonininkas ir chorvedys (m. 1984 m.).
• 1888 m. – Jonas Kriščiūnas, Lietuvos agronomas, bitininkas (m. 1973 m.).
• 1908 m. – Stasys Yla, Lietuvos kunigas, rašytojas, Lietuvos katalikų mokslų akademijos akademikas (m. 1983 m.).
• 1913 m. – Pranas Gailiūnas, Lietuvos kalbininkas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 1977 m.).
• 1919 m. – Antanas Bunga, lietuvių kunigas, prelatas, lietuvių katalikų sielovados Vokietijoje vadovas (m. 2001 m.).
• 1920 m. – Izidorius Mockus, ginkluoto antisovietinio pogrindžio dalyvis, partizanų Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Rolando būrio vadas (m. 1950 m.)
• 1921 m.:
  • Antanas Vadopalas, agronomijos profesorius, habilituotas daktaras (m. 2005 m.).
  • Vaclovas Rackevičius, vargonininkas, pedagogas ir choro dirigentas (m. 1973 m.).
• 1923 m. – Aharonas Amiras, žydų rašytojas, poetas, vertėjas (m. 2008 m.).
• 1929 m. – Edmundas Simanaitis, Lietuvos ir Jonavos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1930 m. – Bronys Savukynas, lietuvių filologas, kalbininkas, vertėjas ir žurnalistas, ilgametis „Kultūros barų“ vyriausiasis redaktorius (1992–2008 m.). Vienas „Lietuvių vardų kilmės žodyno“ sudarytojų (m. 2008 m.).
• 1931 m.:
  • Kazys Napaleonas Kitkauskas, Lietuvos architektas restauratorius, inžinierius statybininkas, kultūros ir visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras.
  • Leonardas Sauka, Lietuvos tautosakininkas (m. 2022 m.).
• 1934 m.:
  • Bronius Gražys, Lietuvos teatro aktorius, režisierius.
  • Boleslovas Povilas Dačiulis, Lietuvos filologas, poetas, radijo žurnalistas, redaktorius (m. 2020 m.).
• 1936 m. – Jurgis Bučas, Lietuvos architektas (m. 2025 m.).
• 1937 m.:
  • Vytautas Bareikis, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, karštųjų elektronų fliuktuacijų puslaidininkiuose bei jų dariniuose tyrimų mokyklos, pelniusios platų tarptautinį pripažinimą, kūrėjas ir vadovas (m. 1995 m.).
  • Vasilijus Jemeljanovas, Lietuvos žurnalistas, spaudos, politinis ir visuomenės veikėjas (m. 2024 m.).
  • Kajatonas Šliogeris, Lietuvos ir Telšių rajono savivaldybės kultūros, politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2025 m.).
• 1942 m. – Vytautas Kindurys, Lietuvos ekonomistas, socialinių mokslų daktaras.
• 1945 m. – Marytė Morkūnienė, Lietuvos ir Trakų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1947 m. – Regimantas Midvikis, Lietuvos skulptorius.
• 1949 m. – Torkilas Ronne, Danijos pilietis, gyvenantis Švedijoje, verslininkas, Šiaulių miesto Garbės pilietis.
• 1952 m. – Petras Katauskas, Lietuvos fotografas.
• 1953 m. – Pranas Žiliukas, inžinierius, Kauno technologijos universiteto profesorius.
• 1954 m.:
  • Kristina Jonušienė, Lietuvos ir Tauragės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Nijolė Požarskienė-Kuncaitytė, teisininkė, prokurorė, Klaipėdos politinė veikėja.
• 1955 m. – Algirdas Žebrauskas, architektas.
• 1958 m. – Rimantas Miknys, Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos istorijos instituto direktorius.
• 1961 m. – Vilius Baldišis, Lietuvos bankininkas, politikas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
• 1963 m. – Dalia Drobnienė, Lietuvos ir Šilutės rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1965 m. – Gintarė Bukauskienė-Jakelaitytė, choro dirigentė, vargonininkė ir dainininkė.
• 1967 m.:
  • Kęstutis Slavinskas, pedagogas, Lietuvos ir Biržų rajono politinis veikėjas.
  • Ramūnas Cvirka, Lietuvos krepšinio žaidėjas ir treneris.
• 1983 m. – Gytis Sirutavičius, Lietuvos krepšininkas rungtyniaujantis Vengrijos Šalgotarjano „Wamsler SE“ komandoje.
• 1984 m. – Egidijus Majus, Lietuvos futbolininkas. Žaidžia centro gynėjo pozicijoje.

Mirtys

• 1690 m. – Marcijonas Aleksandras Oginskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karinis ir politinis veikėjas, Aleksandro Oginskio sūnus (g. 1632 m.).
• 1920 m. – Motiejus Kaziliauskas, Lietuvos knygnešys, kunigas (g. 1843 m.).
• 1933 m. – Juliusas Klosas, lenkų architektas, Vilniaus (tuometinio Stepono Batoro) universiteto profesorius (g. 1881 m.).
• 1947 m. – Domininkas Keliauninkas, JAV lietuvių spaudos darbuotojas (g. 1866 m.).
• 1964 m. – Faustas Kirša, lietuvių poetas (g. 1891 m.).
• 1971 m. – Vladas Litefskis, Lietuvos biologas, pedagogas, gamtos mokslų daktaras (g. 1909 m.).
• 1977 m. – Jonas Kaupaitis, futbolo žaidėjas ir treneris (g. 1929 m.).
• 1983 m. – Kazimieras Lukša, Lietuvos ekonomistas (g. 1906 m.).
• 1987 m. – Rytas Babickas, matematikos inžinierius, smuikininkas ir chorvedys (g. 1930 m.).
• 1994 m. – Ona Bluzmienė-Vaškaitė, Lietuvos tautosakos pateikėja (g. 1905 m.).
• 1995 m. – Kazys Vitkus, lietuvių teatro ir kino aktorius, J. Miltinio mokinys, Panevėžio dramos teatro fotografas ir metraštininkas: rinko publikacijas apie Panevėžio dramos teatrą, fotografavo spektaklius (g. 1921 m.).
• 1999 m. – Dalia Zita Sabalienė, pedagogė, filologė, Šiaulių miesto visuomenės veikėja (g. 1939 m.).
• 2003 m. – Chackelis Kibarskis, Lietuvos gydytojas terapeutas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1903 m.).
• 2005 m. – Jonas Meškelevičius, lietuvių skulptorius, gyvenęs ir kūręs Užupyje, Vilniuje (g. 1950 m.).
• 2009 m. – Gražutė Šlapelytė-Sirutienė, Lietuvos pedagogė, kalbininkė, JAV lietuvių visuomenės veikėja (g. 1909 m.).
• 2025 m. – Mina Levitan-Babenskienė, Lietuvos dailininkė tekstilininkė (g. 1932 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1896 – vokiečių fizikas Vilhelmas Rentgenas surengė pirmąją rentgeno spindulių demonstraciją;
• 1919 – Rozos Liuksemburg ir Karlo Lybknechto vadovaujami spartakistai Berlyne pamėgino paimti valdžią į savo rankas ir užgrobė kelis vyriausybinius pastatus;
• 1919 – įkurta Vokietijos darbininkų partija, vėliau tapusi nacistine nacionalsocialistų partija;
• 1925 – Vajomingo gubernatorės pareigas pradėjo eiti Neli Teilor Ros – pirmoji JAV valstijos gubernatorė moteris;
• 1933 – San Franciske prasidėjo vieno iš žymiausių pasaulyje tiltų – Aukso Vartų tilto – statyba;
• 1953 – Samuelio Beketo pjesės En attendant Godot („Godo belaukiant“) premjera Paryžiuje;
• 1964 – viešėdamas Šventojoje žemėje, popiežius Paulius VI Jeruzalėje susitiko su patriarchu Atenagoru I . Tai buvo pirmasis Romos katalikų ir Stačiatikių bažnyčių vadovų susitikimas nuo XV a.;
• 1968 – Čekoslovakijos komunistų partijos pirmuoju sekretoriumi tapo Aleksandras Dubčekas. Jis mėgino liberalizuoti šalį, sukurti čia „socializmą žmogišku veidu“, tačiau reformoms galą padarė sovietų vadovaujama Varšuvos pakto valstybių karinė invazija;
• 1972 – JAV prezidentas Ričardas Niksonas pasirašė potvarkį, kuriuo nurodė Nacionalinei aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimo valdybai (NASA) pradėti rengtis žmogaus valdomų daugkartinio naudojimo erdvėlaivių kūrimui;
• 1973 – JAV prieš įlaipinant keleivius į lėktuvą, pradėtas jų tikrinimas elektroniniais metalo detektoriais;
• 1996 – atsistatydino Vakaruose gerbtas, tačiau daug priešų Rusijoje turėjęs Rusijos užsienio reikalų ministras Andrejus Kozyrevas;
• 2003 – po beveik savaitės kosminėje orbitoje į Žemę sėkmingai sugrįžo Kinijos ketvirtasis automatinis kosminis aparatas, kurio paleidimu ši valstybė ruošėsi pirmosios savo raketos su žmogumi startui.

Gimimo dienos

• 1425 m. – Henrikas IV, Astūrijos princas, nuo 1425 m. sausio 5 d. iki 1454 m. liepos 20 d. Kastilijos ir Leono karalius, valdė nuo 1454 m. liepos 20 d. iki mirties. Barselonos grafas nuo 1462 m. iki 1463 m. (m. 1474 m.).
• 1592 m. – Džahanšachas, 1628–1658 m. Indijos Didžiųjų Mogolų imperijos imperatorius (m. 1666 m.).
• 1767 m. – Žanas Baptistas Sėjus, prancūzų ekonomistas ir prekybininkas (m. 1832 m.).
• 1846 m. – Rudolf Christoph Eucken, vokiečių filosofas ir Nobelio literatūros premijos laureatas (m. 1926 m.).
• 1855 m. – Kingas Kempas Džiletas, amerikiečių išradėjas, pirmasis užpatentavęs skutimosi peiliukus (m. 1932 m.).
• 1874 m. – Joseph Erlanger, 1944 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1965 m.).
• 1876 m. – Konradas Adenaueris, vokiečių politikas, pirmasis Vokietijos Federacinės Respublikos kancleris, Kelno meras (m. 1967 m.).
• 1897 m. – Filipas Džesapas, amerikiečių teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas, Kolumbijos universiteto profesorius, diplomatas, Tarptautinio Teisingumo Teismo (ICJ) teisėjas (1961–1970) (m. 1986 m.).
• 1921 m. – Frydrichas Diurenmatas, žymus šveicarų dramaturgas, publicistas, dailininkas ekspresionistas. Rašė vokiečių kalba (m. 1990 m.).
• 1928 m. – Volteris Mondeilas, Jungtinių Amerikos Valstijų politikas, 1977–1981 metais, vadovaujant Džimiui Karteriui, ėjęs 42-ojo JAV viceprezidento pareigas (m. 2021 m.).
• 1931 m. – Robertas Diuvalis, amerikiečių aktorius, režisierius, prodiuseris, Oskaro, Auksinio gaublio ir BAFTA premijų laureatas (m. 2026 m.).
• 1932 m.:
  • Raisa Gorbačiova, tarybinė ir rusų visuomenės veikėja, buvusio TSRS prezidento M. Gorbačiovo žmona (m. 1999 m.).
  • Umberto Eko, italų kalbotyrininkas, rašytojas, filosofas.
• 1938 m. – Jonas Karolis I, Ispanijos karalius nuo 1975 iki 2014 m.
• 1941 m. – Hajao Mijadzakis, įžymus daugybės animacinių pilnametražių filmų režisierius, vienas iš animacijos studijos Studio Ghibli įkūrėjų.
• 1944 m. – Rutger Hauer, vienas žinomiausių Nyderlandų kino aktorių (m. 2019 m.).
• 1950 m. – Kšyštofas Vielickis, lenkų alpinistas. Jis yra penktasis žmogus įkopęs į visas keturiolika aukštesnių nei 8000 m pasaulio viršūnių. Vielickis taip pat tapo pirmuoju žmogumi žiemą įkopusiu į Everestą (1980 m. vasario 17 d.), Kančendžangą (1986 m. sausio 11 d.) bei Lotsę (1988 m. gruodžio 31 d.).
• 1953 m. – George John Tenet, amerikiečių saugumo tarnautojas, buvęs CIA direktorius.
• 1956 m. – Frankas Valteris Šteinmajeris, vokiečių teisininkas, politikas, Vokietijos užsienio reikalų ministras, Bundestago narys.
• 1966 m. – Hektoras Valteris Baldasi, tarptautinės kategorijos futbolo arbitras iš Argentinos. Teisėjo karjerą 1998 m. pradėjo Argentinos Primera divizione, o nuo 2000 m. pradėjo teisėjauti tarptautinėse varžybose.
• 1968 m. – Peter René Baumann, šveicarų muzikos atlikėjas, dainų autorius, muzikos prodiuseris.
• 1969 m. – Marilyn Manson, dainininkas, žinomas dėl savo ekstravagantiško stiliaus.
• 1970 m. – Vladimiras Genadijevičius Čiaginas, autosporto lenktynininkas iš Rusijos. Čiaginas penkis kartus yra laimėjęs Dakaro ralį sunkvežimių kategorijoje. Šis jo rezultatas yra antras ralio istorijoje po čeko Karelo Lopraiso.
• 1972 m. – Sakis Rouvas, graikų dainininkas, dainų kūrėjas, modelis ir aktorius. Išgarsėjo du kartus Graikijai atstovavęs Eurovizijoje ir 2006 m. pats vedęs konkursą.
• 1982 m.:
  • Jaroslav Plašil, futbolininkas, Čekijos rinktinės ir CA Osasuna klubo saugas.
  • Sabrina Garciarena, Argentinos aktorė ir modelis.
• 1987 m. – Kristin Elizabeth Cavallari, vienas iš MTV Laguna Beach: The Real Orange County vedėjų.
• 1989 m. – Krištianas Nemetas, vengrų futbolininkas žaidžiantis Liverpool FC komandoje.

Mirtys

• 1066 m. – Eduardas Išpažinėjas, Anglijos karalius nuo 1042 metų. 1161 m. jis buvo paskelbtas šventuoju (g. 1002 m.).
• 1489 m. – Martynas Vethauzenas, VOkiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras (g. 1435 m.).
• 1589 m. – Kotryna Mediči, 1547–1559 m. Prancūzijos karalienė (g. 1519 m.).
• 1762 m. – Jelizaveta Romanova, Rusijos imperatorė 1741–1762 m (g. 1709 m.).
• 1933 m. – Kelvinas Kūlidžas, trisdešimtasis JAV prezidentas, valdęs nuo 1923 iki 1929 m (g. 1872 m.).
• 1970 m. – Maksas Bornas, vokiečių fizikas ir matematikas, 1954 m. Nobelio fizikos premijos laureatas (g. 1882 m.).
• 1981 m. – Harold Clayton Urey, JAV chemikas, 1934 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (g. 1893 m.).
• 1986 m. – Ilmari Salminenas, suomių ilgų nuotolių bėgikas, olimpinis ir Europos čempionas, pasaulio rekordininkas (g. 1902 m.).
• 1988 m. – Pitas Maravičius, profesionalus amerikiečių krepšininkas, laikomas vienu iš geriausių ir taikliausių krepšininkų NBA istorijoje (g. 1947 m.).
• 1998 m. – Salvatore Phillip „Sonny“ Bono, amerikiečių įrašų prodiuseris, dainininkas, aktorius ir politikas, kurio karjera truko daugiau nei tris dešimtmečius (g. 1935 m.).
• 2009 m. – Adolf Merckle, vokiečių verslininkas, investuotojas, teisininkas, vienas turtingiausių Vokietijos žmonių (2006 m. įtrauktas į Turtingiausių Vokietijos žmonių sąraše užėmė 3 vietą; Forbes sąraše – 65 vietą) (g. 1934 m.).
• 2014 m. – Eusébio, laikomas geriausiu visų laikų Portugalijos futbolininku, jis taip patenka ir tarp geriausių visų laikų pasaulio futbolininkų, jo vedama Portugalijos komanda iškovojo didžiausią pergalę Pasaulio čempionatų istorijoje – užėmė trečiąją vietą. Eusebio žaidė puolėjo pozicijoje (g. 1942 m.).
• 2025 m.:
  • Robertas Hiubneris, Vokietijos šachmatų didmeistris (1971 m.) (g. 1948 m.).
  • Kostas Simitis, Graikijos teisėtyrininkas (civilistas), profesorius, publicistas, politinis veikėjas (g. 1936 m.).

Nuorodos

• Istorijos dūžiai. Lrytas.lt, Archyvuota kopija 2022-01-05 iš Wayback Machine projekto.