Lapkričio 1

Lapkričio 1 yra 305-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 306-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 60 dienų.

Informacija

Šventės

• Lietuva – Visų šventųjų diena

Vardadieniai

Andrius – Milvydas – Milvydė – Žygaudas

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1338 – pirmąkart minimi Balninkai;
• 1918 – Vilniuje įvyko pirma pirmosios Lietuvoje skautiškos draugovės sueiga;
• 1945 – Kaune pradėtas leisti dienraštis „Kauno diena“.

Gimimo dienos

• 1526 m. – Kotryna Jogailaitė, jauniausia Zigmanto Senojo ir Bonos Sforcos duktė. Ji buvo Švedijos karaliaus Jono III žmona ir Zigmanto Vazos motina (m. 1583 m.).
• 1876 m. – Juozapas Čaplikas, kunigas, tautosakos rinkėjas ir skelbėjas, knygnešys. Palaidotas Akmenyje (Varėnos r.) (m. 1961 m.).
• 1879 m. – Antanas Verbyla, knygnešys (m. 1941 m.).
• 1902 m. – Juozas Tysliava, lietuvių poetas, vertėjas, žurnalistas, leidėjas (m. 1961 m.).
• 1906 m.:
  • Bronius Daunoras, Lietuvos žurnalistas (m. 1985 m.).
  • Juozas Stankūnas, vargonininkas, dirigentas, pedagogas, kompozitorius (m. 1996 m.).
• 1908 m. – Zigmas Leškevičius, valtornininkas, pedagogas, chorvedys (m. 1990 m.).
• 1913 m.:
  • Jonas Zdanius, smuikininkas, choro ir orkestro dirigentas, kompozitorius, kultūros veikėjas (m. 1975 m.).
  • Juozas Vaišnys, Lietuvos kunigas, žurnalistas, kalbininkas, skautų veikėjas (m. 2001 m.).
• 1918 m. – Valerijus Charazovas, TSKP veikėjas (m. 2013 m.).
• 1920 m. – Vytautas Juozas Bieliauskas, lietuvių psichologas, filosofas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas.
• 1925 m. – Juozas Degutis, Lietuvos chemikas organikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. 2003 m.).
• 1927 m. – Alfonsas Matulis, Lietuvos gydytojas reumatologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 2017 m.).
• 1928 m.:
  • Bronius Juralevičius, Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras.
  • Vytautas Juodkazis, Lietuvos mokslininkas geologas, profesorius, akademikas.
• 1929 m. – Vitalis Morkūnas, Lietuvos etnologas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 2014 m.).
• 1930 m. – Vytautas Jurkštas, Lietuvos architektas, architektūros mokslų kandidatas (m. 1984 m.).
• 1933 m. – Steponas Kazimieraitis, Lietuvos dailininkas vitražistas (m. 1995 m.).
• 1935 m. – Bronius Grigelionis, Lietuvos matematikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Lietuvių katalikų mokslų akademijos akademikas (m. 2014 m.).
• 1936 m. – Vytolis Kučinskas, sociologas, edukologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, profesorius.
• 1938 m. – Raminta Elena Kuprevičienė, Lietuvos dailininkė, popieriaus restauratorė.
• 1940 m. – Gintautas Misevičius, Lietuvos matematikas, fizinių mokslų daktaras.
• 1941 m. – Antanas Ignatavičius, Lietuvos kultūros, politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2005 m.).
• 1942 m. – Irena Ramaneckienė, Lietuvos kalbininkė, pedagogė, socialinių mokslų daktarė.
• 1945 m.:
  • Aleksandra Jacovskytė, Jacovskaja, Lietuvos scenografe, grafikė.
  • Petras Aleksas Virkštis, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1947 m. – Rimantas Valentinas Ropolas, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1954 m.:
  • Danguolė Rutkauskienė, KTU e. mokymosi technologijų centro direktorė, socialinių mokslų daktarė, docentė.
  • Jonas Kazlauskas, Lietuvos krepšininkas, krepšinio treneris.
  • Ričardas Bartusevičius, Lietuvos muzikantas, dainų autorius, grojęs bosine gitara, vienas iš grupės „Hiperbolė“ įkūrėjų. Dalyvavo įrašant visas „Hiperbolės“ dainas, taip pat nemažą dalį jų sukūrė pats („Sugrįžk“, „Vandens ženklai“, „Laužai“, „Kai nieko neturi“ ir kt.). 1979 m. baigė Statybos ekonomiką.
• 1955 m.:
  • Henrikas Šiaudinis, Lietuvos ir Ignalinos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Virginija Kirvelienė, Lietuvos dailininkė tekstilininkė.
• 1958 m. – Vida Tamkevičienė, gydytoja, Lietuvos ir Plungės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1959 m. – Aurelija Rapševičienė, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1962 m. – Anthony Kiedis, lietuvių-graikų kilmės pagrindinis grupės Red Hot Chili Peppers narys, vokalistas.
• 1976 m. – Tomas Staniulis, jaunosios kartos Lietuvos prozininkas.
• 1979 m.:
  • Darjušas Lavrinovičius, lenkų kilmės Lietuvos krepšininkas. Karjerą pradėjo 1996 m. rungtyniaudamas Alytaus „Alitos“ klube.
  • Kšištofas Lavrinovičius, lenkų kilmės Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis Lietuvos rinktinėje.
• 1982 m. – Karolis Jasaitis, Lietuvos futbolininkas rungtyniauja kaip atraminis arba centro saugas, šiuo metu žaidžia Tauragės „Tauro“ klube.
• 1990 m. – Paulius Marčiukaitis, Lietuvos teisininkas, PHP programuotojas, žaidimų kūrėjas.

Mirtys

• 1549 m. – Johanesas Brysmanas, vokiečių protestantų teologas, daktaras, bažnyčios reformatorius, Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Livonijos pamokslininkas, pranciškonas (g. 1488 m.).
• 1880 m. – Antanas Juška, Lietuvos kunigas, tautosakininkas, leksikografas (g. 1819 m.).
• 1919 m. – Tadas Daugirdas, archeologas, dailininkas. 1885 m. Lenkų mokslų akademijos Krokuvoje narys korespondentas (g. 1852 m.).
• 1937 m. – Kazys Ūdra, valstietis, knygnešys. Palaidotas Vadaktėlių kapinėse (Naujamiestyje, Panevėžio raj.) (g. 1857 m.).
• 1951 m. – Viktoras Kamantauskas, Lietuvos kalbininkas, vertėjas (g. 1899 m.).
• 1961 m. – Vaidotas Spudas, lietuvių poetas. Gyveno ir dirbo Biržuose, Medeikiuose (g. 1935 m.).
• 1962 m. – Zigmas Skirgaila, vargonininkas, chorvedys, pedagogas, kompozitorius (g. 1882 m.).
• 1965 m. – Henrikas Ernestas Blazas, Lietuvos žurnalistas, redaktorius (g. 1904 m.).
• 1974 m. – Marianas Gumovskis, Lenkijos numizmatas, muziejininkas (g. 1881 m.).
• 1984 m. – Vaclovas Kosciuška, Lietuvos tapytojas, grafikas (g. 1911 m.).
• 1987 m.:
  • Vladas Balsys, muzikos pedagogas ir chorvedys (g. 1924 m.).
  • Vladas Mikalauskas, Lietuvos geologas, geologijos ir mineralogijos mokslų kandidatas (g. 1928 m.).
• 1990 m.:
  • Dainius Makauskas, Lietuvos alpinistas, farmacininkas (g. 1939 m.).
  • Stanislovas Gruodis, SJ, Lietuvos kunigas, teologijos daktaras (g. 1896 m.).
• 1997 m. – Karolis Jackus, Lietuvos tautodailininkas tapytojas (g. 1909 m.).
• 2005 m. – Aldona Skirutytė, Lietuvos dailininkė grafikė (g. 1932 m.).
• 2019 m.: 
  • Mečislovas Jučas, Lietuvos istorikas, habilituotas istorijos mokslų daktaras. (g. 1926 m.).
  • Alfonsas Motuzas (1955), Lietuvos muzikologas, etnologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. (g. 1955 m.).
  • Vytautas Zabiela, teisininkas, buvęs Seimo narys (g. 1930 m.).
• 2020 m. – Algirdas Gumuliauskas, Lietuvos statybos inžinierius, technologijos mokslų daktaras (g. 1928 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1755 – Lisaboną ištiko žemės drebėjimas, per kurį žuvo apie 60 tūkst. žmonių.
• 1814 – Prasidėjo Vienos kongresas, apsprendęs Europos sandarą po Napoleono karų.
• 1993 – įsigaliojo Mastrichto sutartis dėl ES įkūrimo.
• 2007 – įvyko 14 MTV Europos muzikos apdovanojimų ceremonija.

Gimimo dienos

• 1778 m. – Gustavas IV Adolfas, 1792–1809 m. Švedijos karalius (m. 1837 m.).
• 1846 m. – Fricis Brivzemniekas, latvių poetas, folklorininkas (m. 1907 m.).
• 1868 m. – Dmitrijus Daugėla, baltarusių istorikas, archyvaras, istorinių šaltinių tyrėjas (m. 1942 m.).
• 1902 m. – Eugen Jochum, vokiečių dirigentas (m. 1987 m.).
• 1931 m. – Šunsukė Kikučis, japonų kompozitorius, sukūręs daug muzikos televizijos serialams, animė ir kitų žanrų filmams (m. 2021 m.).
• 1935 m. – Edward Wadie Said, palestiniečių kilmės amerikietis, literatūros teoretikas ir kritikas bei aktyvistas, kovojęs už palestiniečių teises (m. 2003 m.).
• 1942 m.:
  • Laris Flintas, Larry Flynt Publications, leidžiančios virš dvidešimt žurnalų, savininkas ir vadovas (m. 2021 m.).
  • Marta Kubišova, Čekijos dainininkė, triskart laimėjusi prestižinį žurnalo Mladý svět skaitytojų apklausos prizą Zlatý slavík ('Auksinė lakštingala').
• 1943 m. – Alfio Rubén Basile, buvęs Argentinos futbolininkas ir nacionalinės rinktinės treneris.
• 1944 m.:
  • Oskaras Temaru, buvęs Prancūzijos Polinezijos (autonomiškos Prancūzijos teritorijos) prezidentas.
  • Rafikas Hariris, Libano ministras pirmininkas, žuvo susprogdinus bombą automobilyje. Pasikėsinimo metu žuvo dar 16 žmonių ir 120 m. buvo sužeista (m. 2005 m.).
• 1951 m. – Frits Martinus de los Santos Goedgedrag, dabartinis Nyderlandų Antilų gubernatorius.
• 1952 m. – Zmago Sagadinas, Slovėnijos krepšinio treneris, buvęs Vilniaus „Lietuvos Ryto“ komandos vyriausiasis treneris.
• 1973 m. – Aishwarya Rai, indų aktorė ir Mis Pasaulis 1994 nugalėtoja. Prieš pradėdama aktorės karjerą dirbo modeliu.
• 1977 m.:
  • Jake Voskuhl, JAV krepšininkas, šiuo metu esantis laisvuoju agentu.
  • Michael James „Mike" Batiste, JAV krepšininkas Atėnų „Panathinaikos“ komandoje.
• 1978 m.:
  • Abdeslamas Ouadas, futbolininkas, Maroko rinktinės ir AS Nancy Lorraine klubo gynėjas.
  • Sonja Elen Kisa, profesionali vertėja (iš anglų, prancūzų ir esperanto kalbų), geriausiai žinoma kaip dirbtinės kalbos tokipona, kuri parenta daoizmu, kūrėja.
• 1979 m. – Luis Manuel Ferreira Delgado, futbolininkas, En Avant de Guingamp klubo gynėjas, buvęs Angolos rinktinės žaidėjas.
• 1983 m.:
  • Jelena Tomašević, Serbijos dainininkė.
  • Vaclavas Sverkošius, futbolininkas, Čekijos rinktinės ir FC Sochaux klubo puolėjas.
• 1984 m. – Hosni Abd Rabo, futbolininkas, Egipto rinktinės ir Dubajaus Al-Ahli klubo saugas. 2005–2007 m. sezone priklausė prancūzų RC Strasbourg tačiau sudėtyje neįsitvirtino ir buvo paskolintas Egipto Al-Ismaily, į kurį vėliau grįžo pilnai.
• 1986 m. – Ksenija Balta, Estijos lengvaatletė, kuri specializuojasi šuolio į tolį rungtyje. Sportininkė anksčiau varžėsi ir kitose rungtyse.

Mirtys

• 1700 m. – Karolis II Pamišėlis, 1665–1700 m. paskutinis Habsburgų dinastijos Ispanijos karalius (g. 1661 m.).
• 1893 m. – Janas Mateika, lenkų dailininkas, žymus savo istorinės tematikos ir bataliniais paveikslais (g. 1838 m.).
• 1894 m. – Imperatorius Aleksandras III, Rusijos imperatorius, Lenkijos Karalius ir Suomijos didysis kunigaikštis nuo 1881 m. kovo 13 d. iki savo mirties 1894 m. lapkričio 1 d (g. 1845 m.).
• 1903 m. – Christian Matthias Theodor Mommsen, vokiečių istorikas, teisėtyrininkas romanistas, laikomas svarbiausiu XIX a. senovės tyrinėtoju. Jo darbas apie Senovės Romos istoriją tebėra laikomas vienu pamatinių šios srities tyrimų (g. 1817 m.).
• 1940 m. – Alvilis Augstkalnis, latvių kalbininkas lituanistas (g. 1907 m.).
• 1987 m. – René Lévesque, kanadiečių politikas (g. 1922 m.).
• 1993 m. – Severo Ochoa de Albornoz, 1959 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1905 m.).
• 2022 m. – Maksas Mavenas, JAV iliuzionistas, dažnai pasirodydavęs JAV TV programose, bei „mėgęs skaityti“ žmonių mintis (g. 1950 m.).