Sąrašas:Nobelio fiziologijos ir medicinos premija
(Nukreipta iš puslapio Nobelio fiziologijos ir medicinos premija)
- Punktuoto sąrašo elementas
Nobelio fiziologijos ir medicinos premija yra Nobelio premijos nominacija, skiriama už pasiekimus fiziologijos ir medicinos srityse. Premiją nuo 1901 m. skiria Švedijos Karolio institutas.[1]
| Metai | Autorius | Šalis | Pastabos |
|---|---|---|---|
| 1901 m. | Emil Adolf von Behring (1854–1917) |  Vokietija | “už darbą apie serumo terapiją ir jos pritaikymą gydant difteriją, kas medicinos mokslui atvėrė naujus kelius ir į gydytojų rankas įdėjo pergalingą ginklą prieš ligas ir mirtis, “ |
| 1902 m. | Ronald Ross (1857–1932) |  Jungtinė Karalystė | „už darbą apie maliariją, kuriame atskleidė, kaip užkratas patenka į organizmą ir kartu padėjo pamatus sėkmingam šios ligos ir būdų kaip su ja kovoti tyrimui“ |
| 1903 m. | Niels Ryberg Finsen (1860–1904) |  Danija | „už įnašą į ligų gydymą, pirmiausia lupus vulgaris, su koncentruota silpna radiacija“ |
| 1904 m. | Ivan Petrovich Pavlov (1849–1936) |  Rusija | „pripažįstant jo darbus apie virškinimo fiziologiją, dėl kurių žinios apie esminius to procesus transformavosi ir išsiplėtė“ |
| 1905 m. | Robert Koch (1843–1910) | Vokietija | „už tyrimus ir atradimus apie tuberkuliozę“ |
| 1906 m. | Camillo Golgi (1843–1926), Santiago Ramón y Cajal (1852–1934) |  Italija,  Ispanija | „pripažįstant jų darbus apie nervų sistemos struktūrą“ |
| 1907 m. | Charles Louis Alphonse Laveran (1845–1922) | .svg){kind=small} Prancūzija | „už jo darbą apie vienaląsčių organizmų vaidmenį sukeliant ligas“ |
| 1908 m. | Ilya Ilyich Mechnikov (1845–1916), Paul Ehrlich (1854–1915) | Rusija, Vokietija | „pripažįstant jų veiklą imuninės sistemos srityje“ |
| 1909 m. | Emil Theodor Kocher (1841–1917) |  Šveicarija | „už skydliaukės tyrimus fiziologijos, patologijos ir chirurgijos srityse“ |
| 1910 m. | Albrecht Kossel (1853–1927) | Vokietija | „už įnašą į mūsų žinias apie ląstelės chemiją, savo darbu apie baltymus, įskaitant ir nukleino rūgštį“ |
| 1911 m. | Allvar Gullstrand (1862–1930) |  Švedija | „už darbą apie akies dioptrijas“ |
| 1912 m. | Alexis Carrel (1873–1944) | Prancūzija | „už darbą apie kraujagyslių susiuvimą ir kraujo kūnelių bei organų transplantaciją“ |
| 1913 m. | Charles Robert Richet (1850–1935) | Prancūzija | „už darbą apie anafilaksinį šoką“ |
| 1914 m. | Robert Bárány (1876–1936) |  Austrija | „už darbą apie vestibuliarinio aparato fiziologiją ir patologiją“ |
| 1915 m. | Pervesta į Fiziologijos ir medicinos premijos fondą | ||
| 1916 m. | Pervesta į Fiziologijos ir medicinos premijos fondą | ||
| 1917 m. | Pervesta į Fiziologijos ir medicinos premijos fondą | ||
| 1918 m. | Pervesta į Fiziologijos ir medicinos premijos fondą | ||
| 1919 m. | Jules Bordet (1870–1961) |  Belgija | „už atradimus susijusius su imunine sistema“ |
| 1920 m. | Schack August Steenberg Krogh (1874–1949) | Danija | „už kapiliarų motorinių neuronų reguliavimo mechanizmo atradimą“ |
| 1921 m. | Pervesta į Fiziologijos ir medicinos premijos fondą | ||
| 1922 m. | Archibald Vivian Hill (1886–1977), Otto Fritz Meyerhof (1884–1951) | Jungtinė Karalystė, Vokietija | „už šilumos raumenyse gamybos atskleidimą“, „už tai, kad atrado ryšį tarp deguonies vartojimo ir pieno rūgšties išsiskyrimo raumenyse“ |
| 1923 m. | Frederick Grant Banting (1891–1941), John James Richard Macleod (1876–1935) |  Kanada | „už insulino atradimą“ |
| 1924 m. | Willem Einthoven (1860–1927) |  Nyderlandai | „už elektrokardiografijos aparato sukūrimą“ |
| 1925 m. | Pervesta į Fiziologijos ir medicinos premijos fondą | ||
| 1926 m. | Johannes Andreas Grib Fibiger (1867–1928) | Danija | „už apvaliosios kirmėlės Gongylonema neoplasticum atradimą“ |
| 1927 m. | Julius Wagner-Jauregg (1857–1940) | Austrija | „už skiepų nuo maliarijos, gydant paralyžių, svarbos atskleidimą“ |
| 1928 m. | Charles Jules Henri Nicolle (1866–1936) | Prancūzija | „už darbus apie šiltinę“ |
| 1929 m. | Christiaan Eijkman (1858–1930), Frederick Gowland Hopkins (1861–1947) | Nyderlandai, Jungtinė Karalystė | „už įnašą atrandant vitaminus“, „už augimą stimuliuojančių vitaminų atradimą“ |
| 1930 m. | Karl Landsteiner (1868–1943) | Austrija | „už kraujo grupių atradimą“ |
| 1931 m. | Otto Heinrich Warburg (1883–1970) | Vokietija | „už kvėpavimo fermento prigimties ir veikimo būdo atradimą“ |
| 1932 m. | Charles Scott Sherrington (1857–1952), Edgar Douglas Adrian (1889–1977) | Jungtinė Karalystė | „už neuronų funkcijos atradimą“ |
| 1933 m. | Thomas Hunt Morgan (1866–1945) |  JAV | „už chromosomų vaidmens paveldėjime atskleidimą“ |
| 1934 m. | George Hoyt Whipple (1878–1976), George Richards Minot (1885–1950), William Parry Murphy (1892–1987) | JAV | „už atradimus apie kepenų terapiją sergant anemija“ |
| 1935 m. | Hans Spemann (1869–1941) | Vokietija | „už rengėjo efekto embriono vystimęsi atradimą“ |
| 1936 m. | Henry Hallett Dale (1875–1968), Otto Loewi (1873–1961) | Jungtinė Karalystė, Austrija | „už jų atradimus, susijusius su chemine nervinių impulsų transmisija“ |
| 1937 m. | Albert von Szent-Györgyi Nagyrapolt (1893–1986) |  Vengrija | „už atradimus apie biologinio deginimo procesus, siejant su vitaminu C ir fumaro rūgšties katalize. |
| 1938 m. | Corneille Jean François Heymans (1892–1968) | Belgija | “už sinusų ir aortos mechanizmų vaidmens respiracijos reguliavime atradimą“ |
| 1939 m. | Gerhard Domagk (1895–1964) | Vokietija | „už prontosilio antibakterinių efektų atradimą“ |
| 1940 m. | 1/3 pervesta į Pagrindinį fondą ir 2/3 į Fiziologijos ir medicinos premijos fondą. | ||
| 1941 m. | 1/3 pervesta į Pagrindinį fondą ir 2/3 į Fiziologijos ir medicinos premijos fondą. | ||
| 1942 m. | 1/3 pervesta į Pagrindinį fondą ir 2/3 į Fiziologijos ir medicinos premijos fondą. | ||
| 1943 m. | Henrik Carl Peter Dam (1895–1976), Edward Adelbert Doisy (1893–1986) | Danija, JAV | „už vitamino K atradimą“, „už vitamino K cheminės prigimties atskleidimą“ |
| 1944 m. | Joseph Erlanger (1874–1965), Herbert Spencer Gasser (1888–1963) | JAV | „už jų atradimus, susijusius su stipriai diferencijuotomis nervų skaidulų funkcijomis“ |
| 1945 m. | Alexander Fleming (1881–1955), Ernst Boris Chain (1906–1979), Howard Walter Florey (1898–1968) | Jungtinė Karalystė, Jungtinė Karalystė,  Australija | „už penicilino ir jo gydomųjų funkcijų sergant infekcinėmis ligomis atradimą“ |
| 1946 m. | Hermann Joseph Muller (1890–1967) | JAV | „už mutacijų, sukeltų švitinimo rentgeno spinduliais, atradimą“ |
| 1947 m. | Carl Ferdinand Cori (1896–1984), ♀ Gerty Theresa Cori (mergautin ♀ Radnitz; 1896–1957), Bernardo Alberto Houssay (1887–1971) „ | JAV,  Argentina | “už glikogeno katalizinio virsmo atskleidimą„, „už hipofizės priešakinėje skiltyje esančių hormonų vaidmens cukraus metabolizme atradimą“ |
| 1948 m. | Paul Hermann Müller (1899–1965) | Šveicarija | „už DDT kaip kontaktinio nuodo prieš kai kuriuos artropodus atradimą“ |
| 1949 m. | Walter Rudolf Hess (1881–1973), Antonio Caetano de Abreu Freire Egas Moniz (1874–1955) | Šveicarija,  Portugalija | „už vidurinių smegenų funkcinės organizacijos kaip vidaus organų aktyvumo koordinatoriaus atskleidimą“, „už lobotomijos gydomąjją vertę gydant kai kurias psichozes“ |
| 1950 m. | Edward Calvin Kendall (1886–1972), Tadeus Reichstein (1897–1996), Philip Showalter Hench (1896–1965) | JAV, Šveicarija, JAV | „už antinksčių žievės hormonų, jų struktūros ir biologinių efektų atradimą“ |
| 1951 m. | Max Theiler (1899–1972) |  Pietų Afrikos Respublika | „už atradimus, susijusius su geltonuoju drugiu ir kovos su juo būdais“ |
| 1952 m. | Selman Abraham Waksman (1888–1973) | JAV | „už streptomycino, pirmo efektyviai prieš tuberkuliozę veikiančio antibiotiko, atradimą“ |
| 1953 m. | Hans Adolf Krebs (1900–1981), Fritz Albert Lipmann (1899–1986) | Jungtinė Karalystė, JAV | „už krebso ciklo atradimą“, „už kofaktoriaus A ir jo svarbos tarpininkaujant metabolizme atradimą“ |
| 1954 m. | John Franklin Enders (1897–1985), Thomas Huckle Weller (1915–), Frederick Chapman Robbins (1916–2003) | JAV | „už poliomielito viruso gebėjimo augti ant įvairių audinių atradimą“ |
| 1955 m. | Axel Hugo Theodor Theorell (1903–1982) | Švedija | „už oksiduojančių fermentų prigimties ir veikimo būso atradimą“ |
| 1956 m. | André Frédéric Cournand (1895–1988), Werner Forssmann (1904–1979), Dickinson W. Richards (1895–1973) | JAV, Vokietija, JAV | „už atradimus apie širdies kateterizavimą ir patologinius kraujotakos sistemos pokyčius“ |
| 1957 m. | Daniel Bovet (1907–1992) | Italija | „už atradimą, susijusį su sintetiniais junginiais, kurie stabdo kai kurių kūno substancijų aktyvumą ir ypač jų poveikiu kraujagyslių sistemai bei griaučių raumenims“ |
| 1958 m. | George Wells Beadle (1903–1989), Edward Lawrie Tatum (1909–1979), Joshua Lederberg (1925–) | JAV | už atradimą, kad genai veikia reguliuojami tam tikrų cheminių veiksmų“, „už genetinės rekombinacijos ir genetinės medžiagos organizacijos bakterijose atradimą“ |
| 1959 m. | Severo Ochoa (1905–1993), Arthur Kornberg (1918–) | JAV | „už atradimus apie RNR ir DNR biosintezės mechanizmus“ |
| 1960 m. | Frank Macfarlane Burnet (1899–1985), Peter Brian Medawar (1915–1987) | Australija, Jungtinė Karalystė | „už tyrimus apie išsiugdytą imuninę toleranciją“ |
| 1961 m. | Georg von Békésy (1899–1972) | JAV | „už atradimus apie sraigės stimuliacijos fizinį mechanizmą“ |
| 1962 m. | Francis Harry Compton Crick (1916–2004), James Dewey Watson (1928–), Maurice Hugh Frederick Wilkins (1916–2004) | Jungtinė Karalystė, JAV, Jungtinė Karalystė ir  Naujoji Zelandija | „už atradimus susijusius su nukleorūgšties molekuline struktūra ir jos svarba informacijos pernešimui gyvuose organizmuose“ |
| 1963 m. | John Carew Eccles (1903–1997), Alan Lloyd Hodgkin (1914–1998), Andrew Fielding Huxley (1917–) | Australija, Jungtinė Karalystė, Jungtinė Karalystė | „už atradimus, susijusius su joniniais mechanizmais, dalyvaujančiais sužadinime ir slopinime, periferinėse ir centrinėse nervų ląstelių membranų dalyse“ |
| 1964 m. | Konrad Bloch (1912–2000), Feodor Lynen (1911–1979) | JAV, Vokietija | „už atradimus apie cholesterolio ir sočiųjų riebalų rūgščių metabolizmo mechanizmą ir reguliavimą“ |
| 1965 m. | François Jacob (1920–), André Lwoff (1902–1994), Jacques Monod (1910–1976) | Prancūzija | „už fermentų genetinės kontrolės ir virusų sintezės atradimą“ |
| 1966 m. | Peyton Rous (1879–1970), Charles Brenton Huggins (1901–1997) | JAV | „už auglius sukeliančių virusų atradimą“, „už prostatos vėžio hormoninio gydymo atradimą“ |
| 1967 m. | Ragnar Granit (1900–1991), Haldan Keffer Hartline (1903–1983), George Wald (1906–1997) | Švedija, JAV, JAV | „už pirminių fiziologinių ir cheminių akies regėjimo procesų atradimą“ |
| 1968 m. | Robert W. Holley (1922–1993), Har Gobind Khorana (1922–), Marshall W. Nirenberg (1927–) | JAV | „už genetinio kodo ir jo funkcijjos proteinų sintezėje vertimą“ |
| 1969 m. | Max Delbrück (1906–1981), Alfred D. Hershey (1908–1997), Salvador E. Luria (1912–1991) | JAV | „už atradimus, susijusius su replikacijos mechanizmu ir virusų genetine struktūra“ |
| 1970 m. | Bernard Katz (1911–2003), Ulf von Euler (1905–1983), Julius Axelrod (1912–2004) | Jungtinė Karalystė, Švedija, JAV | „už tyrimus apie humoralinius transmiterius nervų galuose ir jų saugojimo, paleidimo ir neveiklumo mechanizmus“ |
| 1971 m. | Earl W. Sutherland, Jr. (1915–1974) | JAV | „už hormonų veikimo mechanizmų atradimą“ |
| 1972 m. | Gerald M. Edelman (1929–), Rodney R. Porter (1917–1985) | JAV, Jungtinė Karalystė | „už antikūnių cheminės struktūros išaiškinimą“ |
| 1973 m. | Karl von Frisch (1886–1982), Konrad Lorenz (1903–1989), Nikolaas Tinbergen (1907–1988) | Vokietija, Austrija, Jungtinė Karalystė | „už individualaus ir visuomeninio elgesio šablonų struktūrą ir sužadinimą“ |
| 1974 m. | Albert Claude (1899–1983), Christian de Duve (1917–2013), George E. Palade (1912–2008) | Belgija, Belgija, JAV | „už atradimus apie struktūrinę ir funkcinę ląstelės organizaciją“ |
| 1975 m. | David Baltimore (1938–), Renato Dulbecco (1914–), Howard Martin Temin (1934–1994) | JAV | „už tyrimus apie ląstelės genetinės medžiagos ir auglio viruso tarpusavio sąveiką“ |
| 1976 m. | Baruch S. Blumberg (1925–), D. Carleton Gajdusek (1923–) | JAV | „už infekcinių ligų kilmės ir platinimo naujų mechanizmų atradimą“ |
| 1977 m. | Roger Guillemin (1924–), Andrzej Wiktor Schally (1926–2024), Rosalyn Yalow (1921–) | JAV | „už peptido hormono gamybos smegenyse atradimą“ |
| 1978 m. | Werner Arber (1929–), Daniel Nathans (1928–1999), Hamilton O. Smith (1931–) | Šveicarija, JAV, JAV | „už fermento restriktazės ir jo panaudojimo molekulinės genetikos problemoms atradimą“ |
| 1979 m. | Allan M. Cormack (1924–1998), Godfrey N. Hounsfield (1919–2004) | JAV, Jungtinė Karalystė | „už kompiuterinės tomografijos vystymą“ |
| 1980 m. | Baruj Benacerraf (1920–), Jean Dausset (1916–), George D. Snell (1903–1996) | JAV, Prancūzija, JAV | „už atradimus apie genetiškai nulemtas struktūras ant ląstelių paviršiaus, kurios reguliuoja imuninę reakciją“ |
| 1981 m. | Roger W. Sperry (1913–1994), David H. Hubel (1926–), Torsten N. Wiesel (1924–) | JAV, JAV, Švedija | „už megenų pusrutulių funkcinės specializacijos atradimą“, „už informacijos apdorojimo regėjimo sistemoje atradimą“ |
| 1982 m. | Sune K. Bergström (1916–2004), Bengt I. Samuelsson (1934–), John R. Vane (1927–2004) | Švedija, Švedija, Jungtinė Karalystė | „už prostaglandinų ir susijusių biologinių substancijų atradimą“ |
| 1983 m. | ♀ Barbara McClintock (1902–1992) | JAV | „už mobilių genetinių elementų atradimą“ |
| 1984 m. | Niels K. Jerne (1911–1994), Georges J.F. Köhler (1946–1995), César Milstein (1927–2002) | Danija, Vokietija, Argentina ir Jungtinė Karalystė | „už teorijas apie imuninės sistemos specifiškumą ir antikūnų klonų gamybos principo atradimą“ |
| 1985 m. | Michael S. Brown (1941–), Joseph L. Goldstein (1940–) | JAV | „už atradimus apie cholesterolio metabolizmo reguliavimą“ |
| 1986 m. | Stanley Cohen (1922–), ♀ Rita Levi-Montalcini (1909–) | JAV, Italija ir JAV | „už augimo faktorių atradimą“ |
| 1987 m. | Susumu Tonegawa (1939–) |  Japonija | „už antikūnų įvairovės genetinio principo atradimą“ |
| 1988 m. | James W. Black (1924–), ♀ Gertrude B. Elion (1918–1999), George H. Hitchings (1905–1998) | Jungtinė Karalystė, JAV, JAV | „už pagrindinių gydymo vaistais principų atradimą“ |
| 1989 m. | J. Michael Bishop (1936–), Harold E. Varmus (1939–) | JAV | „už retroviruso onkogenų ląstelinės kilmės ištyrimą“ |
| 1990 m. | Joseph E. Murray (1919–), E. Donnall Thomas (1920–) | JAV | „už tyrimus apie organų ir ląstelių transplantaciją gydant žmonių ligas“ |
| 1991 m. | Erwin Neher (1944–), Bert Sakmann (1942–) | Vokietija | „už tyrimus apie jonų kanalėlių funkcijas ląstelėse“ |
| 1992 m. | Edmond H. Fischer (1920–), Edwin G. Krebs (1918–) | Šveicarija ir JAV, JAV | „už tyrimus apie grįžtamąjį proteinų fosforilinimo, kaip biologinės reguliacijos, mechanizmą“ |
| 1993 m. | Richard J. Roberts (1943–), Phillip A. Sharp (1944–) | Jungtinė Karalystė, JAV | „už pertrauktų genų atradimą“ |
| 1994 m. | Alfred G. Gilman (1941–), Martin Rodbell (1925–1998) | JAV | „už G-proteinų ir jų vaidmens ląstelės signalų pakeitime atradimą“ |
| 1995 m. | Edward B. Lewis (1918–2004), ♀ Christiane Nüsslein-Volhard (1942–), Eric F. Wieschaus (1947–) | JAV, Vokietija, JAV | „už atradimus apie ankstyvo embrioninio vystimosi genetinę kontrolę“ |
| 1996 m. | Peter C. Doherty (1940–), Rolf M. Zinkernagel (1944–) | Australija, Šveicarija | „už tyrimus apie ląstelės tarpininkaujamos imuninės gynybos specifiškumą“ |
| 1997 m. | Stanley B. Prusiner (1942–) | JAV | „už prionų – naujo biologinio infekcijos principo atradimą“ |
| 1998 m. | Robert F. Furchgott (1916–), Louis J. Ignarro (1941–), Ferid Murad (1936–) | JAV | „už atradimus apie azoto oksidus kaip signalinių molekulių širdies ir kraujagyslių sistemoje“ |
| 1999 m. | Günter Blobel (1936–) | JAV | „už atradimą, kad proteinai turi būdingus signalus, kurie lemia jų transportavimą ir lokalizavimą ląstelėje“ |
| 2000 m. | Arvid Carlsson (1923–), Paul Greengard (1925–), Eric R. Kandel (1929–) | Švedija, JAV, JAV | „už atradimus apie signalinę transdukciją nervinėje sistemoje“ |
| 2001 m. | Leland H. Hartwell (1939–), R. Timothy Hunt (1943–), Paul M. Nurse (1949–) | JAV, Jungtinė Karalystė, Jungtinė Karalystė | „už atrastus pagrindinius ląstelės ciklo reguliatorius“ |
| 2002 m. | Sydney Brenner (1927–), H. Robert Horvitz (1947–), John E. Sulston (1942–2018) | Jungtinė Karalystė, JAV, Jungtinė Karalystė | „už atradimus susijusius su genetine organų vystymosi reguliacija ir užprogramuotą ląstelių mirtį“ |
| 2003 m. | Paul C. Lauterbur (1929–2007), Peter Mansfield (1933–) | JAV, Jungtinė Karalystė | „už atradimus magnetinio rezonanso vaizdo gavime“ |
| 2004 m. | Richard Axel (1946–), ♀ Linda B. Buck (1947–) | JAV | „už kvapų receptorių ir uoslės sistemos tyrimą“ |
| 2005 m. | Barry J. Marshall (1951–), J. Robin Warren (1937–) | Australija | „už atrastą bakteriją Helicobacter pylori ir jos vaidmenį gastrito ir skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos atsiradime“ |
| 2006 m. | Andrew Z. Fire (1959–), Craig C. Mello (1960–) | JAV | „už RNR interferencijos atradimą“ |
| 2007 m. | Mario Capecchi (1937–), Martin Evans (1941–), Oliver Smithies (1925–) | Italija / JAV Jungtinė Karalystė JAV | „už atradimus apie specifinių genų modifikacijas pelėse, naudojant kamienines ląsteles“ |
| 2008 m. | Harald zur Hausen (1936–), Luc Montagnier (1932–), Françoise Barré-Sinoussi (1947–) | Vokietija Prancūzija Prancūzija | „už atradimą, kad žmogaus papilomos virusas sukelia gimdos kaklelio vėžį“, „už ŽIV tyrimus“ |
| 2009 m. | Elizabeth Blackburn (1948-) Carol W. Greider (1961-) Jack W. Szostak (1952-) | JAV/ Australija JAV JAV/ Jungtinė Karalystė | „už atradimą, kaip chromosomos apsaugotos telomerų ir fermento telomerazės“ |
| 2010 m. | Robert G. Edwards | Jungtinė Karalystė | „už apvaisinimo mėgintuvėlyje vystymą“ |
| 2011 m. | Bruce A. Beutler Jules A. Hoffmann Ralph M. Steinman | JAV Prancūzija/ Liuksemburgas JAV/ Kanada | „už atradimus, susijusius su įgimto imuniteto aktyvinimu“ „už dendritinės ląstelės atradimą ir jos įtaką įgyjamam imunitetui“ |
| 2012 m. | John B. Gurdon Shinya Yamanaka | Jungtinė Karalystė Japonija | „už atradimus, kad brandžios ląstelės gali būti perprogramuotos tapti daugiagalėmis“ |
| 2013 m. | James E. Rothman Randy W. Schekman Thomas C. Südhof | JAV JAV JAV | „už pernašos sistemos žmogaus ląstelėse tyrimus“ |
| 2014 m. | John O'Keefe May-Britt Moser Edvard I. Moser | JAV / Jungtinė Karalystė,  Norvegija, Norvegija | „už ląstelių, kurios galvos smegenyse sudaro pozicionavimo sistemą, atradimą“ |
| 2015 m. | William C. Campbell Satoshi Ōmura Youyou Tu |  Airija, Japonija,  Kinija | „už vaistų nuo dramblialigės atradimą“ „už vaistų nuo maliarijos atradimą“ |
| 2016 m. | Yoshinori Ohsumi (1945–) | Japonija | „už autofagijos mechanizmo tyrinėjimus“ |
| 2017 m. | Jeffrey C. Hall | JAV
|
„už cirkadinius ritmus kontroliuojančių molekulinių mechanizmų atradimą“ |
| 2018 m. | James P. Allison | JAV
|
„už vėžio terapiją slopinant neigiamą imuninį reguliavimą“ |
| 2019 m. | William G. Kaelin Jr | JAV
|
„už atradimus, kaip ląstelės jaučia deguonies prieinamumą ir prisitaiko prie jo pokyčių“ |
| 2020 m. | Harvey J. Alter | JAV
|
„už hepatito C viruso atradimą“ |
| 2021 m. | David Julius | JAV
|
„už temperatūros ir lytėjimo receptorių atradimą“ |
| 2022 m. | Svante Pääbo | Švedija |
„už atradimus, susijusius su išnykusių homininų genomais ir žmogaus evoliucija“ |
| 2023 m. | Katalin Karikó | JAV
|
„už atradimus, susijusius su nukleozidų bazių modifikacijomis, kurios leido sukurti veiksmingas mRNR vakcinas nuo COVID-19“ |
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Alfred Nobel–The Man Behind the Nobel Prize“. Nobel Foundation. Suarchyvuota iš originalo 2007-10-25. Nuoroda tikrinta 2008-11-21.
| |||||