Gegužės 16

Gegužės 16 diena – 136-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 137-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 229 dienos.

Informacija

Šventės

• Tarptautinė jūros kiaulės (delfino) diena
• Pasaulinė taikaus gyvenimo kartu diena
• Tarptautinė šviesos diena gatvės muzikos diena

Vardadieniai

• Andriejus – Andrius – Bitė – Ubaldas – Vaidmantas
• Celestinas – Gilvinas – Taura

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1931 m. – aviakatastrofoje prie Kauno, sudužus naikintuvui Š-20, žuvo Karo aviacijos vyr. leitenantas Erikas Mačkus.
• 1945 m. – Simno valsčiuje įvyko Kalniškės mūšis.

Gimimo dienos

• 1755 m. – Jonas Nepomukas Kosakovskis, LDK XVIII a. pabaigos veikėjas, Vilniaus vyskupas, vienuolių trinitorių veiklos rėmėjas Lietuvoje (pritarė vienuolių įkurdinimui Jonavoje 1802 m., juos rėmė). Vilniaus vyskupas ordinaras (1798 rugpjūčio 9 d. – 1808 rugpjūčio 26 d.) (m. 1808 m.).
• 1875 m. – Vincas Bacevičius, pedagogas, chorvedys, kompozitorius (m. 1952 m.).
• 1885 m. – Adolfas Birontas, karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1958 m.).
• 1886 m. – Stasys Šalkauskis, filosofas, pedagogas, paskutinis tarpukario Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius (m. 1941 m.).
• 1894 m. – Petras Kubiliūnas, karinis veikėjas, generolas leitenantas (m. 1946 m.).
• 1905 m. – Algirdas Mošinskis, inžinierius, architektas (m. 1991 m.).
• 1906 m. – Nikolajus Beriozovas, Lietuvos ir Austrijos baleto artistas, baletmeisteris (m. 1996 m.).
• 1916 m. – Eduardas Čepulis, teatro aktorius, režisierius (m. 1993 m.).
• 1920 m. – Vytautas Izbickas, statybos ir hidrotechnikos inžinierius, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1988 m.).
• 1922 m. – Jonas Avyžius, rašytojas, publicistas, nusipelnęs kultūros veikėjas, politinis ir visuomenės veikėjas (m. 1999 m.).
• 1924 m. – Vytautas Ignas, tapytojas, grafikas, vitražistas.
• 1926 m. – Birutė Kasperavičienė, urbanistė (m. 1976 m.).
• 1930 m. – Kęstutis Jokubynas, pasipriešinimo sovietiniam režimui veikėjas, nelegalaus leidinio „Laisvės šauklys“ iniciatorius ir leidėjas, Laisvosios Europos radijo lietuvių redakcijos darbuotojas.
• 1935 m. – Antanas Drilinga, poetas, prozininkas.
• 1937 m. – Lidija Laškova, geologė, fizinių mokslų daktarė.
• 1938 m. – Aleksandras Macijauskas, fotografas, žurnalistas.
• 1939 m. – Juozas Matkus, chorvedys (m. 1990 m.).
• 1943 m. – Algimantas Marcelis Barakauskas, inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras.
• 1944 m. – Algimantas Alekna, architektas (m. 2007 m.).
• 1945 m.:
  • Aleksandras Metrikis, politinis ir visuomenės veikėjas.
  • Antanas Rastenis, visuomenės ir politinis veikėjas.
  • Vytas Jonas Šapola, ekonomistas, ūkio ir politinis veikėjas.
  • Zenonas Komskis, muzikos mokytojas ir choro dirigentas.
• 1946 m. – Gytis Lukšas, kino režisierius.
• 1947 m. – Edmundas Vėželis, politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1948 m. – Arvydas Ambrozaitis, gydytojas infektologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1952 m. – Antanas Valys, politikas.
• 1954 m. – Vladas Treinys, architektas.
• 1955 m. – Rita Kliorienė-Čyvaitė, pianistė, pedagogė, chorvedė, kompozitorė.
• 1956 m.:
  • Antanas Adomynas, futbolininkas.
  • Faustas Latėnas, kompozitorius, kultūros veikėjas (m. 2020 m.).
  • Jonas Lionginas, ekonomistas, politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1957 m. – Saulė Urbanavičienė, archeologė.
• 1960 m. – Gintaras Šileikis, pedagogas, politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1961 m. – Gediminas Poliakas, politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1963 m.:
  • Dainora Žilinskaitė, politinė ir visuomenės veikėja.
  • Petras Auštrevičius, diplomatas, politikas.
  • Vytaras Kateiva, juvelyras, tautodailininkas.
  • Vytas Jareckas, politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1969 m. – Vilma Čiplytė, kultūrologė, folkloristė, liaudies muzikos atlikėja (m. 2009 m.).
• 1970 m. – Arūnas Šuika, futbolininkas.
• 1973 m. – Judita Simonavičienė, politinė ir visuomenės veikėja.
• 1980 m. – Mindaugas Slapšys, motociklininkas, daugkartinis „Ralio aplink Lietuvą“ čempionas, dukart Lietuvos „Enduro“ čempionato laimėtojas, 2009 m. Dakaro ralio dalyvis.
• 1983 m. – Mindaugas Katelynas, krepšininkas.
• 1988 m. – Martynas Gecevičius, krepšininkas.

Mirtys

• 1649 m. – Simonas Berentas, SJ, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kultūros veikėjas (g. 1585 m.).
• 1737 m. – Jurgis Kazimieras Ancuta, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pamokslininkas, Vilniaus vyskupo sufraganas (g. 1650 m.).
• 1930 m. – Alfredas Jonas Tiškevičius, bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas. 1861 m. gegužės 8 d. Rusijos imperatorius giminei iš naujo patvirtino grafo titulą; Rusijos imperijos ir Lietuvos Respublikos diplomatas (g. 1882 m.).
• 1964 m.:
  • Antanina Šalkauskaitė, bibliotekininkė (g. 1883 m.).
  • Vincas Grigaliūnas-Glovackis, karinis veikėjas, generolas (g. 1885 m.).
• 1973 m. – Vaclovas Rackevičius, vargonininkas, pedagogas ir choro dirigentas (g. 1921 m.).
• 2004 m. – Stasys Biziulevičius, gydytojas parazitologas, medicinos istorikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1919 m.).
• 2007 m. – Alfredas Kulpa-Kulpavičius, dailininkas, architektas, architektūros mokslų daktaras (1951 m.). (g. 1923 m.).
• 2008 m. – Rimantas Kazimieras Kačinskas, architektas, politinis ir visuomenės veikėjas (g. 1953 m.).
• 2010 m. – Antanas Kajalavičius, inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras (g. 1931 m.).
• 2013 m. – Vytautas Skripka, poetas (g. 1943 m.).
• 2018 m. – Antanas Komskis, futbolininkas, treneris (g. 1940 m.).
• 2020 m. – Eugenijus Ignatavičius, rašytojas, dramaturgas, vertėjas (g. 1935 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1770 m. – 14 metų Marija Antuanetė ištekėjo už 15 metų Liudviko Augusto, būsimojo Prancūzijos karaliaus;
• 1836 m. – Edgar Allan Poe susituokė su 13-mete savo pussesere Virginija;
• 1920 m. – popiežius Benediktas XV paskelbė Žaną D’Ark šventąja;
• 1929 m. – Amerikos kino akademija įteikė pirmuosius apdovanojimus, kurie nuo 1931 m. pradėti vadinti „Oskarais”;
• 1975 m. – Indija aneksavo Sikimą;
• 1983 m. – Londono policija pirmą kartą panaudojo automobilių ratų blokavimo sistemą.

Gimimo dienos

• 1845 m. – Ilya Ilyich Mechnikov, 1908 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1916 m.).
• 1883 m. – Mahmud Celal Bayar, turkų politikas, Prezidentas (m. 1986 m.).
• 1898 m. – Tamara de Lempicka, garsi lenkų kilmės art deco stiliaus dailininkė (m. 1980 m.).
• 1913 m. – Woodrow Charles Herman, amerikiečių džiazo muzikantas (m. 1987 m.).
• 1919 m. – Wladziu Valentino Liberace, amerikiečių pianistas (m. 1987 m.).
• 1923 m. – Merton Howard Miller, 1990 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas (m. 2000 m.).
• 1925 m. – Bobbejaan Schoepen, belgų parodijuotojas, folkloro ir kantri dainininkas, gitaristas, kuris šešiasdešimtaisiais kaip „Bobbejaan“ arba „Bobby Jaan“ buvo ypač populiarus vokiškai kalbančiose šalyse. Jis taip pat yra įkūrėjas ir buvęs direktorius laisvalaikio pramogų parko „Bobbejaanland“. Nuo 1961 m (m. 2010 m.).
• 1930 m. – Ježis Šrednickis, Lenkijos tapytojas (m. 2007 m.).
• 1946 m.:
  • Francis Goya, gitaristas, kilęs iš Belgijos, Lježo.
  • Robertas Fripas, gitaristas, kompozitorius ir įrašų prodiuseris, muzikos pasaulyje geriausiai žinomas kaip progresyviojo roko grupės King Crimson gitaristas.
• 1948 m. – Vlade Djurovičius, Serbijos krepšinio treneris, 2003–2004 m. sezone keletą mėnesių vadovavo Vilniaus „Lietuvos Rytui“.
• 1953 m. – Pyrsas Brosnanas, JAV aktorius, filmų prodiuseris.
• 1965 m. – Krist Novoselic, amerikiečių roko muzikantas, geriausiai žinomas, kaip buvęs grupės Nirvana bosistas.
• 1970 m. – Gabriela Sabatini, argentiniečių tenisininkė.
• 1973 m. – Oļegs Blagonadeždins, Latvijos futbolininkas, kuris žaidžia kraštinio gynėjo pozicijoje. Didžiąją karjeros dalį praleido komandos Skonto FC sudėtyje, su kuria 13 kartų tapo Latvijos čempionu, bei 7 kartus laimėjo Latvijos taurę. Nuo 2006 m. sezono Blagonadeždinas žaidžia komandoje FK Jūrmala.
• 1975 m. – Tonny Kakko, suomių power metal grupės Sonata Arctica lyderis, vokalistas ir dainų autorius.
• 1977 m. – Emilíana Torrini, Islandijos dainininkė, daugiausia žinoma dėl savo pasaulinio debiutinio albumo Love in the Time of Science.
• 1978 m.:
  • Leonardo Gutiérrez, Argentinos krepšininkas, žaidžiantis sunkiojo krašto pozicijoje. Rungtyniauja Argentinos Asociación Deportiva Atenas de Córdoba klube ir Argentinos rinktinėje.
  • Lionelis Skaloni, Argentinos futbolininkas. Žaidžia Italijos SS Lazio klube.
• 1981 m.:
  • Marius Constantin Niculae, futbolininkas, Rumunijos rinktinės ir Dinamo Bucharest klubo puolėjas.
  • Taavi Rahn, estų futbolininkas, žaidžiantis Azerbaidžano Neftçi PFK klube.
• 1987 m. – Viktor Pfeifer, Austrijos dailiojo čiuožimo sportininkas. Penkių aukso ir dviejų sidabro nacionalinių medalių savininkas. 2006 m. ir 2010 m. atstovavo Austriją žiemos olimpinėse žaidynėse.

Mirtys

• 1703 m. – Šarlis Pero, prancūzų rašytojas-pasakininkas, poetas ir kritikas. Prancūzijos akademijos narys nuo 1671 m. Pagal išsilavinimą juristas (g. 1628 m.).
• 1830 m. – Jean Baptiste Joseph Fourier, prancūzų matematikas bei fizikas, labiausiai žinomas už Furjė eilučių tyrimus ir pritaikymą. Taip pat jo vardu yra pavadintos Furjė transformacijos (g. 1768 m.).
• 1942 m. – Bronisław Malinowski, lenkų kilmės anglų antropologas. Anglų antropologinės mokyklos pradininkas. Laikomas vienu įtakingiausių XX amžiaus antropologų (g. 1884 m.).
• 1947 m. – Frederick Gowland Hopkins, 1929 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1861 m.).
• 1963 m. – Olegas Vladimirovičius Penkovskis, TSRS žvalgybininkas, GRU karininkas, dvigubas agentas, bendradarbiavęs su JAV slaptosiomis tarnybomis (g. 1919 m.).
• 1979 m. – Asa Filipas Randolfas, žinomas dvidešimtojo amžiaus afroamerikeičų pilietinių teisų judėjimo lyderis bei Žygio į Vašingtoną judėjimo ir Miegamųjų vagonų patarnautojų brolijos, tapusios afroamerikiečių darbo organizavimo simboliu, iniciatorius (g. 1889 m.).
• 1984 m. – Endis Kaufmanas, amerikiečių komikas ir kompozitorius. Vienas garsiausių antihumoristų, nemėgdavo, kai jį vadindavo komediantu. Jo žodžiais, „aš gyvenime nesu nė karto pajuokavęs“ (g. 1949 m.).
• 2019 m.:
  • Robert Hawke, teisininkas ir ekonomistas, Australijos profsąjungų ir politinis veikėjas (g. 1929 m.).
  • Ieoh Ming Pei, Prickerio premija nominuotas amerikiečių architektas, žinomas kaip paskutinis aukštojo modernizmo architektūros meistras (g. 1917 m.).

Nuorodos

• Gegužės 16-oji Lietuvoje ir pasaulyje (Ve.lt)