Vasaris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
SausioVasarisKov
Pr A T K Pn Š S
1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28
2018

Vasaris yra antrasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 28 dienos įprastiniais metais ir 29 dienos – keliamaisiais metais. Tris kartus istorijoje vasaris turėjo 30 dienų. Normaliais (ne keliamaisiais) metais vasaris prasideda ta pačia savaitės diena, kaip kovas ir lapkritis. Keliamaisiais metais vasaris prasideda ta pačia savaitės diena, kaip rugpjūtis.

Sausis ir vasaris į kalendorių buvo įtraukti paskutiniai, nes romėnai žiemos į mėnesius neskirstė. Lotyniškas mėnesio pavadinimas Februārius kildinamas iš romėnų apvalymo dievo Februso vardo. Lietuviškai dar vadintas[reikalingas šaltinis] ragučiu, kovu, koviniu, pridėtiniu, pūsiu, pusiniu, pustiniu, pusčiumi, mažuoju ragučiu.

Lietuviai mėnesį vadindavo barsukiniu, taip pat veršiniu (šiuo metu karvės veršius veda), ešeriniu (ešeriai gerai kimba). Dar kiti vardai buvo zuikiakojis, ragutis (mešką ir vilką gali į ožio ragą suriesti), pridėtinis (29-oji diena tai pridedama, tai ne).

Lietuvos klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baltijos jūros pakrantė vasarį
Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Lietuvos klimatas.

Vasarį šviesioji paros dalis vis ilgėja – nuo 8 val. 45 min. iki 10 val. 40 min. Saulėtas laikas vidutiniškai sudaro 63 valandas. Vidutinė oro temperatūra vasarį yra -5 °C, nors būna, kad sušyla iki 7–12 °C (ar daugiau) arba nukrenta iki -43 °C. Mėnesio pabaigoje šalčiai ima slūgti. Vasarį vidutiniškai iškrenta 25–33 mm kritulių, Žemaitijoje daugiau (Laukuvoje 44 mm, Telšiuose 38 mm). Sniego sluoksnis laikosi vidutiniškai nuo 5 cm mėnesio pradžioje (Kybartuose) iki 20 cm vasario gale (Vilniuje). Vidutinis didžiausias sniego dangos storis būna nuo 22 cm Klaipėdoje iki 80 cm Laukuvoje. Vasarį vėjuotų dienų, kai vėjo greitis viršija 8 m/s, būna 6–10 dienų (mažiausia Varėnoje – apie 4, daugiausia Klaipėdoje – apie 12). Dienų, kai tvyro rūkas, būna vidutiniškai 4-8. Daugiausia dienų su rūku (19) užfiksuota Laukuvoje, Telšiuose. Rūkai tęsiasi vidutiniškai 52 val. Vilniuje, 78 val. Laukuvoje. Vasarį būna apie 3-7 pūguotas dienas, kartais – 10 (Klaipėdoje), 19 (Laukuvoje). Pūgos trunka nuo 30 val. per mėnesį Ukmergėje iki 55 val. Laukuvoje.

Vasario pabaigoje dienos giedrėja, pietinėse atšlaitėse ima tirpti sniegas.[1]

Ekstremalūs reiškiniai:

  • 1956-02-01 Utena: žemiausia oro temperatūra -42,9 °C (absoliutus minimumas Lietuvoje)
  • 1990-02-21 Kybartai ir Jonava bei 1993-02-22 Kybartai: aukščiausia oro temperatūra 16,5 °C
  • 1969-02-08…11 Panevėžys: siautė ilgiausia pūga Lietuvoje, trukusi 78 val. 25 min., vėjo greitis buvo 16 m/s, gūsiai iki 20 m/s
  • 1962-02-17…18 vėjo greitis pūgos metu siekė 20 m/s, gūsiai iki 26 m/s; Šilutėje pūga truko 22 val., Marijampolėje 32 val.
  • 1980-02-22…25 Biržai: didžiausias sudėtinio apšalo ir šlapio sniego apdrabos skersmuo siekė 68 mm, masė 152 g

Šventės ir atmintinos datos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Astronomija, astrologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas vasaris

Saulė vasarį pereina per Ožiaragio (sausio 19 – vasario 15 d.) ir Vandenio (vasario 16 – kovo 11 d.) žvaigždynus.

Vasario zodiako ženklai – Vandenis (sausio 20 – vasario 18 d.) ir Žuvys (vasario 19 – kovo 20 d.).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vasaris. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 467 psl.
Commons-logo.svg

Vikiteka