Birželio 11

Birželio 11 yra 162-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 163-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 203 dienos.

Informacija

Šventės

• Havajai – minima Kamehamehos diena, oficiali ir unikali Havajų valstijos šventė.

Vardadieniai

Barnarbas – Tvirmantas – Aluona – Flora

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1792 – Myriaus mūšis: vienas pirmųjų 1792 m. ATR–Rusijos karo mūšių.
• 1942 – Vašingtone prasidėjusiose derybose su JAV vadovais Viačeslavas Molotovas nesėkmingai stengėsi išgauti Lietuvos, Latvijos ir Estijos aneksijos pripažinimą.

Gimimo dienos

• 1861 m. – Ferdinandas Kaunackis, Lietuvos gydytojas, medicinos daktaras, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas (m. 1935 m.).
• 1911 m. – Algirdas Zigmantas Aglinskas, ekonomistas, teisininkas, visuomenininkas (m. 1991 m.).
• 1922 m. – Antanas Algirdas Kriščiūnas, Lietuvos gydytojas psichiatras (m. 1998 m.).
• 1925 m. – Adolis Jonas Krištopaitis, Lietuvos tapytojas (m. 2000 m.).
• 1928 m.:
  • Erikas Laiconas, Lietuvos Evangelikų Liuteronų bažnyčios kunigas, pamokslininkas (m. 2008 m.).
  • Jonas Kapačiauskas, Lietuvos statybinių medžiagų technologas, technikos mokslų kandidatas (m. 1981 m.).
• 1931 m. – Juozas Marcinkevičius, Lietuvos bibliotekininkas, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1934 m. – Albertas Lukša, Lietuvos žurnalistas, redaktorius (m. 2021 m.).
• 1938 m. – Jonas Dainius Ručinskas, Lietuvos žurnalistas, publicistas (m. 2020 m.).
• 1939 m. – Lilija Mulevičiūtė-Tomkienė, Lietuvos teatro aktorė.
• 1943 m. – Petras Antanas Šalčius, inžinierius, Lietuvos ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1946 m. – Vytautas Jurkūnas, Lietuvos grafikas, karikatūristas.
• 1948 m. – Vidas Ločeris, Lietuvos kompozitorius (m. 1999 m.).
• 1950 m. – Algimantas Andreika, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas (m. 2000 m.).
• 1952 m. – Jonas Jučas, choro dirigentas, Lietuvos kultūros, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1953 m.:
  • Arūnas Eigirdas, matematikas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Virginija Druskinienė, Lietuvos ir Varėnos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1956 m. – Algimantas Mileika, Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m. – Petras Vyšniauskas, džiazo muzikantas, saksofonistas, klarnetistas, LMTA Instrumentinės ir chorinės muzikos fakulteto Džiazo katedros docentas, Plungės garbės pilietis, Lietuvos muzikų sąjungos narys, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordino kavalierius.
• 1958 m. – Genadij Tėvel, Lietuvos ir Šalčininkų rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1960 m. – Algirdas Bružas, Lietuvos kompozitorius, pedagogas.
• 1962 m. – Romualdas Matonis, teisininkas, advokatas, buvęs teisėjas.
• 1963 m. – Ilona Stulpinienė, muzikė, pedagogė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja.
• 1964 m. – Laimutė Leskauskienė, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1982 m.:
  • Dovilė Molytė, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Tomas Delininkaitis, lietuvių krepšininkas, žaidžiantis gynėjo pozicijoje, Salonikų „PAOK“ komandoje.

Mirtys

• 1794 m. – Juozapas Bieliakas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinis veikėjas, generolas majoras (g. 1741 m.).
• 1836 m. – Kazimieras Kontrimas, Lietuvos bibliotekininkas, publicistas (g. 1777 m.).
• 1861 m. – Juozas Čiulda, Lietuvos kunigas, kalbininkas, poetas, teologijos magistras (g. 1796 m.).
• 1934 m. – Mamertas Karbauskas, vargonininkas ir chorvedys (g. 1882 m.).
• 1935 m. – Ferdinandas Kaunackis, Lietuvos gydytojas, medicinos daktaras, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas (g. 1861 m.).
• 1939 m. – Vincentas Jurgilas, Romos katalikų garbės kanauninkas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas (g. 1861 m.).
• 1958 m. – Ona Kairienė-Leonaitė, advokatė, redaktorė. Stepono Kairio žmona (g. 1898 m.).
• 1967 m. – Kazys Juršys, aktorius (g. 1897 m.).
• 1991 m. – Aurimas Babkauskas, lietuvių teatro ir kino aktorius (g. 1946 m.).
• 2022 m. – Algis Petras Piskarskas, lietuvių fizikas, akademikas, lazerių mokslo Lietuvoje kūrėjas (g. 1942 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1901 – Naujoji Zelandija aneksavo Kuko salas;
• 1988 – pirmąkart paminėta GNU Bendra Viešoji Licencija (GPL), vėliau de facto iš esmės tapusi atviro kodo judėjimo konstitucija.

Gimimo dienos

• 1863 m. – Eduardas Davidas, mokytojas, rašytojas, Vokietijos politinis veikėjas (m. 1930 m.).
• 1864 m. – Richardas Štrausas, XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios vokiečių kompozitorius, garsus savo sukurta orkestrų muzika ir operomis. Štrausas taip pat buvo garsus dirigentas ir teatro vadovas (m. 1949 m.).
• 1876 m. – Alfredas Luisas Kroeberis, amerikiečių antropologas, Franzo Boas mokinys, viena įtakingiausių figūrų amerikiečių antropologinėje mokykloje XX a. pirmoje pusėje (m. 1960 m.).
• 1889 m. – Ana Achmatova, rusų poetė, rašytoja, literatūrologė, literatūros kritikė, vertėja (m. 1966 m.).
• 1894 m. – TOJODA Kiičiro, japonų pramonininkas ir Toyodos staklių fabriko (Toyoda Loom Works) įkūrėjo Sakičio Tojodos sūnus (m. 1952 m.).
• 1895 m. – Nikolajus Bulganinas, SSRS valstybės veikėjas (m. 1975 m.).
• 1910 m. – Žakas Ivas Kusto, prancūzų jūrininkas, okeanografas, ekologas, režisierius, fotografas. Išrado akvalangą. Tai žymiausias pasaulio okeanografas (m. 1997 m.).
• 1933 m. – Džinas Wilderis, garsus JAV aktorius, įsiamžinęs daugiau nei 30 kino filmų.
• 1937 m. – John Robin Warren, 2005 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas.
• 1953 m. – Pat Symonds, buvęs vienas Formulės 1 Renault ekipos vadovų iš Didžiosios Britanijos.
• 1959 m. – Hju Loris, anglų aktorius, komikas, rašytojas.
• 1984 m. – Vágner Silva de Souza, futbolininkas, Brazilijos rinktinės ir Flamengo klubo puolėjas.
• 1985 m. – Dmitrijus Aleksandrovičius Koldunas, populiarus Baltarusijos dainininkas.
• 1990 m. – Christophe Lemaitre, Prancūzijos lengvaatletis, kuris specializuojasi sprinto rungtyse. Jis tapo pirmuoju baltaodžiu bėgiku, kuris 100 m bėgimo distanciją įveikė greičiau nei per 10 sekundžių. Šalies rekordininkas.

Mirtys

• 1183 m. – Henris Jaunesnysis, Anglijos karaliaus Henrio II sūnus (g. 1155 m.).
• 1695 m. – André Félibien, prancūzų architektas (g. 1619 m.).
• 1852 m. – Karlas Briulovas, rusų dailininkas (g. 1799 m.).
• 1859 m. – Klemensas Vencelis Lotaras fon Meternichas, Austrijos diplomatas ir politikas (g. 1773 m.).
• 1903 m. – Aleksandras Obrenovičius, 1889–1903 m. Serbijos karalius (g. 1876 m.).
• 1936 m. – Robertas Ervinas Howardas, JAV nuotykių, fantastikos, detektyvų rašytojas (g. 1906 m.).
• 1937 m.:
  • Augustas Korkas, estas, TSRS karinis veikėjas, antro rango komandarmas (1935 m.). Carinėje Rusijoje buvo štabo karininkas papulkininkis (g. 1887 m.).
  • Jona Jakiras, TSRS karinis veikėjas, pirmojo rango armijos vadas (g. 1896 m.).
• 1965 m. – José Mendes Cabeçadas, 95-asis Portugalijos ministras pirmininkas ir 9-asis Portugalijos prezidentas (g. 1883 m.).
• 1974 m. – Julius Evola, italų filosofas, ezoterikas, poetas, visuomenės veikėjas, rašytojas. Nors buvo mokslininku universalu, tačiau labiausiai išsiskyrė savo antimodernistine filosofija (g. 1898 m.).
• 1979 m. – Džonas Veinas, Akademijos prizą laimėjęs amerikiečių kino aktorius, tapęs amerikiečio vyro etalonu (g. 1907 m.).
• 1985 m. – Sapfo Notara, žymi graikų tragikė (g. 1907 m.).
• 1988 m. – Giuseppe Saragat, Italijos politikas, nuo 1964 iki 1971 m. ėjęs šalies prezidento pareigas (g. 1898 m.).
• 2002 m. – Regina Ezera, latvių rašytoja (g. 1930 m.).
• 2007 m. – Imre Friedmanas, amerikiečių mokslininkas ir išradėjas, parašęs daug straipsnių apie galimą gyvybės egzistavimą Marse (g. 1921 m.).