Graikijos ir Lietuvos santykiai

	Graikijos ir Lietuvos santykiai
Lietuva (oranžinė) ir Graikija (žalia) pasaulio žemėlapyje
Pagrindinės datos:
• De jure pripažinimas iš Graikijos pusės: 1922 m. gegužės 23 d.
• Diplomatinių santykių atkūrimas: 1992 m. sausio 7 d.
Prekybos apimtys (2020):
• Lietuva → Graikija: 52,8 mln. eur.
• Graikija → Lietuva: 45,2 mln. eur.
Turistų srautai:
• Graikija → Lietuva (2020): 1425

Graikijos ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Graikijos ir Lietuvos.

Nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 3 d. Diplomatiniai santykiai atkurti 1992 m. sausio 7 d. Tarpukariu Lietuvos nepriklausomybę de jure buvo pripažinusi 1922 m. gegužės 23 d.

Abi šalys yra ES, eurozonos, EBPO, ESBO, kitų tarptautinių organizacijų narės.

Atėnuose nuo 1997 m. veikia Lietuvos ambasada. Lietuvą atstovauja ambasadorius. Taip pat Tesalonikuose ir Heraklione veikia garbės konsulatai. Tuo tarpu Vilniuje nuo 2005 m. sausio 2 d. veikia Graikijos ambasada.

Nuo 2002 m. veikia Graikijos lietuvių bendruomenė. 2003 m. veikė lituanistinė mokykla. Lietuvių bendruomenės nariai susitinka kas mėnesį Atėnuose, kartu švenčia lietuvių tautines ir religines šventes. Nuo 2014 m. vyksta Graikijos ir Kipro lietuvių sąskrydžiai Kretos saloje. 2011 m. surašymo duomenimis Graikijoje gyveno 630 lietuvių, iš jų 77 Lietuvos piliečiai. 2019 m. duomenimis, Lietuvos piliečių skaičius Graikijoje siekė 519.

Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 103 Graikijos piliečiai. Dar šiek tiek daugiau gyvena graikų, turinčių Lietuvos pilietybę. Nepaisant santykinai negausios bendruomenės, yra įkurtos kelios nevyriausybinės organizacijos: Graikų bendruomenė Lietuvoje „Pontos" (su sekmadienine mokykla graikų vaikams), Graikų kultūros ir informacijos centras „Akropolis", Klaipėdos miesto graikų bendrija „PARNAS", Lietuvos graikų draugija „PATRIDA" (kartu su mokymo centru), Lietuvos graikų jaunimo draugija „ARGO", Lietuvos graikų sporto sąjunga „Olimpija", Lietuvos graikų stačiatikių švietimo draugija „Konstantinopolis", Lietuvos graikų visuomeninių organizacijų asociacija ir Vilniaus graikų bendrija „Bizantija". Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Graikijos Respublika grupė (dabartinis pirmininkas – Marius Matijošaitis (Laisvės partija).

Santykių istorija

Santykiai iki ATR padalijimų

Santykinai didelis atstumas tarp Lietuvos ir Graikijos žemių lėmė mažai labai ankstyvų kontaktų, nors Graikija apie Lietuvą sužinojo anksčiau nei Lietuva apie Graikiją. Pirmoji tikėtina graiko kelionė į Baltijos regioną galėjo įvykti jau apie 325 m. pr. m. e. graikų keliautojui ir geografui Pitėjui keliaujant po šiaurės vakarų Europą.

Su Bizantija, kuriai priklausė Graikija, per stačiatikybę Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė susidūrė plėsdama teritoriją į Rytus. Lietuvos Didysis kunigaikštis Algirdas yra susirašinėjęs su Konstantinopolio patriarchu Filotėju, siekdamas įsteigti savarankišką LDK stačiatikių metropoliją. Senąja graikų kalba rašytas laiškas reiškia, kad veikiausiai didžiojo kunigaikščio Algirdo dvare būta graikiškai mokėjusių vienuolių.

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje senovės graikų kultūra susidomėta Renesanso epochoje. 1579 m. įsteigtame Vilniaus universitete mokslo programa iš pat pradžių rėmėsi antikos klasika, buvo dėstoma senovės graikų kalba.

Pastebėtina, kad Mikalojus Daukša „Prakalboje į malonųjį skaitytoją“ paminėjo graikų tautą. Taip pat Kristijonas Donelaitis žymiojoje poemoje „Metai“ pasirinko graikišką eilėdarą.

Santykiai Lietuvai esant Rusijos imperijos sudėtyje

Graikijoje gyveno, garbės piliečio vardą pelnė ir šeimą sukūrė 1863 m. sukilimo dalyvis LDK bajoras Zigmuntas Mineika.

Santykiai 1918–1940 m.

Graikija Lietuvą pripažino 1922 m. gegužės 23 d. Yra žinoma, kad tarpukariu Lietuvoje gyveno verslininkas N. M. Asimakis, 1926 m. čia įkūręs tabako ir papiroso fabriką. Kartu atvyko pusbroliai Asimakopoulos ir Varikopoulos.

1939 metas Graikijai paskirtas pasiuntinys Stasys Lozoraitis rezidavo Romoje.

Santykiai Lietuvos okupacijos metais

Graikija nepripažino Baltijos šalių inkorporacijos į TSRS. Kita vertus, santykiai tarp dviejų šalių nutrūko, išskyrus kultūrinius mainus – Lietuvoje toliau buvo verčiama senovės ir modernioji graikų literatūra. Būta bendravimo tarp lietuvių ir graikų Sibire, kadangi vykdydamas etninį valymą Stalinas trėmė Ponto graikus trimis bangomis, įskaitant 1949 m. Dalis jų atvyko į Lietuvą ir taip išaugo graikų Lietuvoje skaičius.

Santykiai po 1991 m.

Vienas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių ir LR AT deputatų buvo tarpukario metu į Kauną atvykusių graikų palikuonis Nikolajus Medvedevas (tikroji pavardė Varikopulos). Tuo tarpu Graikija Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 3 d., o santykiai tarp dviejų valstybių atkurti 1992 m. sausio 7 d.

Būta daugiau aukšto lygio Lietuvos ministrų ir vadovų vizitų į Graikiją nei atvirkščiai.

1997 m. vasario mėn. Graikijoje lankėsi Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas. Tais pačiais metais Lietuvoje lankėsi žymus graikų politikas, Zigmunto Mineikos palikuonis Giorgos Andrea Papandreou, vėliau tapęs Graikijos premjeru. Tapęs užsienio reikalų ministru jis vėl apsilankė Lietuvoje 2002 m. ir tapo pirmuoju Lietuvą aplankiusiu užsienio reikalų ministru. Už paramą Lietuvai stojant į ES ir NATO laikotarpiu, kuomet Atėnuose buvo pasirašyta Lietuvos stojimo į ES sutartis, apdovanotas „Lietuvos diplomatijos žvaigžde“.

2002 m. gegužės 14-17 d. į Graikiją su valstybiniu vizitu vyko Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma ir verslo delegacija, kur susitiko su Graikijos prezidentu Konstantinu Stefanopolu, premjeru Konstantinu Simičiu, gynybos ministru, parlamento pirmininko pavaduotoju, Atėnų miesto meru, dalyvavo dvišaliame verslo forume.

2007 m. liepos 2 d. Atėnuose lankėsi Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, 2008 m. rugsėjį – Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas.

2018 m. liepos pabaigoje planuotas Graikijos prezidento Prokopio Pavlopoulo vizitas Lietuvoje neįvyko dėl miškų gaisrų Graikijoje. 2021 m. birželį į Lietuvą su darbo vizitu atvyko Graikijos užsienio reikalų ministras Nikos Dendias. 2021 m. liepos 5 d. Atėnuose lankėsi Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė, kur susitiko su Graikijos premjeru Kyriaku Mitsotakiu. Aptarta nelegalios migracijos problema, sutarta, kad Lietuvos ir Graikijos institucijos tęs bendradarbiavimą tiriant „Ryanair“ lėktuvo, skridusio iš Atėnų į Vilnių, užgrobimą, Graikijos premjeras pakviestas apsilankyti Lietuvoje.

Nuo santykių atkūrimo pasirašytos šios dvišalės sutartys: sutartis dėl bendradarbiavimo turizmo srityje (1994 m.), sutartis dėl keleivių ir krovinių tarptautinių vežiojimų keliais (1995 m.), sutartis dėl ekonominio, pramoninio ir technologinio bendradarbiavimo (1995 m.), sutartis dėl bendradarbiavimo kultūros, švietimo ir mokslo srityse (1997 m.), susitarimas dėl abipusio vizų režimo panaikinimo paprastųjų, diplomatinių ar tarnybinių pasų turėtojams (1999 m.), susitarimas dėl nelegaliai gyvenančių asmenų grąžinimo (pasirašytas ir ratifikuotas 1999 m.), protokolas dėl susitarimo dėl nelegaliai gyvenančių asmenų grąžinimo įgyvendinimo (pasirašytas ir ratifikuotas 1999 m.), sutartis dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos (2002 m.)

Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas

Lietuvoje senovės graikų literatūra žinoma nuo Renesanso ir baroko laikų. Lotyniškai parašytuose Mikalojaus Husoviano, Motiejaus Sarbievijaus veikaluose gausu antikinės mitologijos vardų ir aliuzijų. 18 a. pradžioje Rytų Prūsijoje pradėta versti į lietuvių kalbą Ezopo pasakėčias. Dionizas Poška lenkų kalba rašytuose istoriniuose darbuose rėmėsi Herodotu. Pirmoji meniniu požiūriu reikšminga publikacija – 1921 m. Jeronimo Ralio išversta Homero „Odisėja“. Į lietuvių kalbą išversta Homero „Iliada“, kiti žymiausių graikų autorių Aischilo, Alkajo, Anakreonto, Archilocho, Aristofano, Aristotelio, Charitono, Epikteto, Euripido, Ezopo, Heliodoro, Herodoto, Herakleito, Hesiodo, Ksenofonto, Longo, Lukiano, Pindaro, Platono, Plutarcho, Sapfo, Sofoklio, Teokrito reikšmingiausi kūriniai. Senovės graikų literatūrą vertė Antanas Dambrauskas, Jonas Dumčius, Cezaris Jakaitis, Audronė Kudulytė-Kairienė, Benediktas Kazlauskas, Ričardas Mironas, Sigitas Narbutas, Merkelis Račkauskas, Marcelinas Ročka, Antanas Rukša, prezidentas Antanas Smetona, Leonas Valkūnas, Henrikas Zabulis ir kiti.

Moderniąją graikų literatūrą į lietuvių kalbą pradėta versti vėliau. Yra išversta K. Asimakopulo, Dimitrijaus Chadzio, Odisėjaus Eličio, Jakovo Kambanelio, Konstantino Kavafio, Niko Kazandzakio, Menelajo Lundemio, Stračio Mirivilio, Pandelio Prevelakio, Giorgo Seferio, Ziranos Zateli („Grįžtantys su vilkų šviesa“) ir kitų graikų rašytojų kūrinių. Dar išleistas ir graikų novelių rinkinys „Nakties dovana“ (1997 m.)

Tiek Graikijoje, tiek Lietuvoje populiarus krepšinis. Yra profesionalių lietuvių krepšininkų, žaidusių Graikijos aukščiausioje krepšinio lygoje. Tituluočiausiame Atėnų „Panathinaikos“ klube yra žaidę Šarūnas Jasikevičius, Robertas Javtokas, Ramūnas Šiškauskas, Jonas Mačiulis ir Lukas Lekavičius. Nors ir žymiai mažiau, Lietuvos klubuose yra buvę ir legionierių iš Graikijos, pvz., Panajotis Kalaicakis. Iliasas Zourosas yra treniravęs Kauno „Žalgirio“ komandą.

Miestų partnerystės sutartis sudaryta tarp Pirėjo ir Vilniaus bei Prienų ir Prevezos.

Ekonominiai santykiai

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Graikijos siekė 98 mln. eurų, o Graikija buvo 42-a pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė.

Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Graikijos į Lietuvą.

• Eksportas sudaro 52,8 mln. eurų; o Graikija yra 46-as pagal dydį eksporto partneris.
• Importas sudaro 45,2 mln. eurų; Graikija yra 38-as pagal dydį importo partneris. Daugiausiai importuojama valgomieji vaisiai ir riešutai (19%), eteriniai aliejai (7%), reaktoriai, katilai, jų dalys (6%), rauginimo arba dažymo ekstraktai, taninai, pigmentai (6%), popierius ir kartonas (5%), produktai iš daržovių, vaisių ar riešutų (5%), tabakas ir perdirbti pakaitalai (5%), antžeminio transporto priemonės (5%).

Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Graikija yra 54-a (investicijos siekia 0,9 mln. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių Lietuvos investicijų užsienyje dydis Graikijoje 2020 m. buvo 9,1 mln. eurų (21-a vieta pagal apimtį).

Pilietiniai mainai

Metai	2016	2020	2021	2022
Graikijos piliečių skaičius Lietuvoje	50	92	70	103

Metai	2011	2019
Lietuvos piliečių skaičius Graikijoje	77	519

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas

Pasiuntiniai Lietuvai

Sąrašas nėra baigtinis

• 2012-2016 – Michael-Efstratios Daratzikis, ambasadorius Vilniuje
• 2016-2019 – Vassiliki Dicopoulou
• nuo 2019 m. – Dimitrijus Ksenitelis

Pasiuntiniai Graikijoje

• 1939 m. – Stasys Lozoraitis, nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras (rezidavo Romoje)
• 1996–1997 m. – Romanas Podagėlis (rezidavo Romoje)
• 1997 m. – Algirdas Dambrauskas, laikinasis reikalų patikėtinis
• 1997–2001 m. – Vidmantas Povilionis
• 2001–2006 m. – Dainius Junevičius
• 2006–2010 m. – Artūras Žurauskas
• 2012–2017 m. – Alfonsas Eidintas
• 2017–2021 m. – Rolandas Kačinskas
• nuo 2022 m. - Lina Skerstonaitė

Lietuviškų ordinų kavalieriai

Už nuopelnus Lietuvai iki 2022 m. sausio mėn. 12 Graikijos piliečių apdovanoti 13 valstybinių medalių.

• Stefanos Avgouleas (1999 m. gruodžio 30 d., Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius)
• Michael Cambanis (1999 m. gruodžio 30 d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius)
• Emmanouil Gikas (1999 m. gruodžio 30 d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius)
• Merkourios Karafotias (1999 m. gruodžio 30 d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius)
• Christos Katharios (2003 m. birželio 25 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
• Nicolaos Ladopoulos (1999 m. gruodžio 30 d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius)
• Periandros Lambiris (1999 m. gruodžio 30 d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius)
• Irini Moschoula (1999 m. gruodžio 30 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
• Grigoris Niotis (1999 m. gruodžio 30 d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius)
• Ioannis Souladakis (2004 m. balandžio 21 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
• Constantinos Stephanopoulos (1997 m. vasario 21 d., Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius ir 1999 m. gruodžio 30 d., LDK Gedimino ordino Didysis kryžius)
• Constantinos Tsakonas (1999 m. gruodžio 30 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)

Graikijos valstybiniais apdovanojimais apdovanoti šie piliečiai (sąrašas nepilnas):

• Vytautas Landsbergis (1999 m., Graikijos Garbės ordino Didžiuoju kryžiumi)
• Valdas Adamkus (1999 m., Išganytojo ordino Didysis kryžius)

Nuorodos

• Graikijos santykiai su Lietuva – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
• Graikija | Dvišaliai ekonominiai ryšiai su užsienio šalimis | Prekybiniai ekonominiai santykiai | Ekonominė diplomatija | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-01-18 iš Wayback Machine projekto.