Heraklionas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Apie miestą Atikos nome žr. Heraklionas (Atika).


Heraklionas
gr. Ηράκλειο
Heraklion le port.JPG
Uostas

Heraklionas
35°20′00″N 25°08′00″E / 35.333333°N 25.133333°E / 35.333333; 25.133333 (Heraklionas)Koordinatės: 35°20′00″N 25°08′00″E / 35.333333°N 25.133333°E / 35.333333; 25.133333 (Heraklionas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Graikijos vėliava Graikija
Nomas: Herakliono nomas
Meras: Giánnis Kourákis
Gyventojų (2007): 137 200
Plotas: 109,026 km²
Tankumas (2007): 1 258 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: HeraklionasVikiteka
Kirčiavimas: Herakliònas

HeraklionasKretos sostinė, uostamiestis (Graikija); nomo centras ir didžiausias salos miestas. Senasis Heraklionas apsuptas senosiomis venecijiečių sienomis. Yra tarptautinis oro uostas. Išvystyta chemijos, maisto pramonė. Veikia Kretos universitetas. Netoliese, 5 km į pietus nuo Herakliono, yra senovės miesto – pirmosios, dar antikinės Kretos sostinės – Knoso liekanos.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Gyvatės deivė Herakliono archeologiniame muziejuje

Heraklionas yra arti Knoso rūmų, kurie Mino civilizacijos laikotarpiu buvo didžiausia gyvenvietė Kretoje. Nors nėra archeologinių įrodymų, manoma, jog Herakliono vietoje galėjo būti Knoso uostas nuo 2000 m. pr. m. e.

Įkūrimas[taisyti | redaguoti kodą]

Dabartinį Heraklioną 824 m. įkūrė saracėnai, išvaryti iš Andalusijos emyro Al Hakamo I, kai atėmė Kretą iš Bizantijos imperijos. Jie iškasė griovį aplink miestą, kurį pavadino arab. ربض الخندق = rabḍ al-ḫandaq („Griovio pilis“). Saracėnai leido savo uostu naudotis piratams, kurie puldinėjo Bizantijos teritorijas Egėjo jūroje.

Bizantijos laikotarpis[taisyti | redaguoti kodą]

961 m. Nikiforas Fokas, vėliau tapęs Bizantijos imperatoriumi, išsilaipino Kretoje ir apgulė miestą. Po ilgos apgulties miestas krito, saracėnai buvo išžudyti, miestas nusiaubtas ir sudegintas. Atstatytas miestas Chandax buvo valdomas Bizantijos 243 metus.

Venecijos laikotarpis[taisyti | redaguoti kodą]

Venecijiečių sienos dalis Heraklione
Venecijiečių lodžija (1626-28 m.) Heraklione

1204 m. miestą nusipirko Venecijos respublika, tai buvo sudėtingo politinio sandėlio, kuriam tarp kitų dalykų priklausė Izaoko II Angelo Bizantijos sosto susigrąžinimas, dalis. Venecijiečiai pagerino saugumą, pastatę milžiniškas tvirtoves, kurios stovi iki šiol, bei didelė siena, 40 m storumo, 7 bastionai ir tvirtovė uoste. Chandax buvo pervadintas Kandija (Candia) ir buvo Kandijos kunigaikščio sostine, o venecijiečių Kreta tapo "Regno di Candia" (Kandijos karalyste). Miestas išlaikė naują pavadinimą daugybę šimtmečių ir taip buvo vadinama net visa sala. Įtvirtinti valdžią iš Venecijos į Kretą buvo perkeliamos šeimos 1212 m. Dviejų kultūrų bendras egzistavimas ir Italų renesansas sukėlė menų suklestėjimą, vadinamą Kretos renesansu.

Osmanų laikotarpis[taisyti | redaguoti kodą]

Osmanų Vizirio mečetė (1856 m.), dabar Šv Tito bazilika

Per Kretos karą (16451669 m.) osmanai buvo apgulę miestą 22 metus 1648–1669 m. Manoma, kad tai ilgiausia apgultis istorijoje. Paskutinėje fazėje, kuri truko 22 mėnesius žuvo 70 tūkst. turkų, 28 tūkst. kretiečių ir vergų bei 29088 miestą gynusių krikščionių[1]. Osmanai miestą vadino Kandiye (salą irgi), o graikai neoficialiai Megalo Kastro (Didžioji pilis). Osmanams valdant uostas nuseko ir laivininkystė persikėlė į Haniją salos vakaruose.

Dabartiniai laikai[taisyti | redaguoti kodą]

Herakliono atviras turgus

1898 m. buvo sukurta autonominė Kretos valstybė, osmanų vis dar valdoma. Princas Jurgis tapo vyriausiu įgaliotiniu, o viską prižiūrėjo tarptautinė taryba. Didžiosios valstybėms (1898–1908 m.), tiesiogiai okupavus Kretą miestas atsidūrė britų zonoje. Tuo metu miestas buvo pavadintas Heraklionu pagal romėnų uostą Heracleum (Heraklio miestas), kurio tiksli vieta nežinoma.

1913 m. Kreta ir Heraklionas tapo Graikijos karalystės dalimi.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]