Benediktas Kazlauskas
Benediktas Kazlauskas (1909 m. sausio 24 d. Talpūnai, Žaslių valsčius – 1995 m. balandžio 24 d. Vilnius) – Lietuvos filologas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras, filologijos mokslų kandidatas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1937 m. Vytauto Didžiojo universitete baigė klasikinę filologiją. 1967 m. filologijos mokslų kandidatas.
1938–1947 m. Šiaulių ir Pasvalio gimnazijų lotynų kalbos mokytojas. Nuo 1947 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, 1979–1984 m. Klasikinės filologijos katedros vedėjas.
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Parašė lotynų k. vadovėlių ir mokomųjų priemonių teisininkams, medikams, istorikams, monografiją „Humanistinė lotyniškoji literatūra Lietuvoje XVI–XVII amžiuje“ (neišleista), straipsnių apie XVII a. Vilniaus literatūrinį ir kultūrinį gyvenimą. Išvertė Dantės, J. A. Komenskio, F. Petrarkos, Platono, Plotino kūrinių.[1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lotynų kalba, 1968 m.
- Lotynų autorių chrestomatija, su J. Tijūnelyte, 1970 m.
- XVI–XVII a. Vilniaus Akademijos drama ir teatras, studija, 1970 m.
- Kultūrų kryžkelėje, vienas autorių, 1970 m.
Vertimai
- Euripidas. Medėja, 1960 m.
- Mikalojus Husovianas. Giesmė apie stumbrą, išsp. 1963 m., išl. 1977 m.
- Jokūbas Benetis. Viešpaties dešinės galybė, 1974 m.
- Laurynas Bojeris. Karolomachija, poema, 1981 m., 2 leid. pavadinimu „Karolių mūšis“, 1992 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Eugenija Ulčinaitė. Benediktas Kazlauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 672 psl.