Pereiti prie turinio

Henrikas Zabulis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Henrikas Zabulis
Gimė 1927 m. vasario 18 d.
Virkščiai, Ukmergės apskritis
Mirė 2010 m. rugsėjo 11 d. (83 metai)
Vilnius
Palaidotas (-a) Antakalnio kapinėse
Sutuoktinis (-ė) Laimutė Zabulienė
Veikla politinis veikėjas, filologas, pedagogas, rašytojas
Partija 1954 m. SSKP
Alma mater 1950 m. Vilniaus universitetas,
1958 m. Maskvos universitetas
Žymūs apdovanojimai

1998 m. Lietuvos mokslo premija

Henrikas Zabulis (1927 m. vasario 18 d. Virkščiuose, Ukmergės apskritis – 2010 m. rugsėjo 11 d. Vilniuje) – sovietinės Lietuvos politinis veikėjas, filologas, pedagogas, rašytojas.

1939 m. baigė Šešuolių pradžios mokyklą ir įstojo į Ukmergės gimnaziją. 1943 m. iš jos perėjo į Ukmergės mokytojų seminariją, kurią baigė 1945 m.

1950 m. Vilniaus universitete baigė klasikinę filologiją. 19551958 m. Maskvos universiteto Klasikinės filologijos katedros aspirantas.

1950–1951 m. Lietuvos radijo pranešėjas. 1951–1955 m. LSSR „Žinijos“ draugijos valdybos referentas, atsakingasis sekretorius. 1952–1955 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame institute. 19582000 m. Vilniaus universitete dėstė lotynų ir graikų kalbos antikinę literatūrą, estetiką, retoriką.

1972 m. profesorius. 1983 m. Maskvoje apgynė habilitacinį darbą, filologijos mokslų daktaras.[1] 1977 m. LSSR nusipelnęs mokslo veikėjas.

19621966 m. LSSR Aukštojo ir spec. vidurinio mokslo komiteto pirmininkas. 1966–1988 m. aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministras. 1988–1990 m. LSSR Liaudies švietimo ministras. 1964–1966 m. kandidatas į LKP CK narius, nuo 1966 m. LKP CK narys. 19671990 m. LSSR AT deputatas.[2]

Svarbiausi darbai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Aukštasis mokslas Lietuvoje, 1968, anglų k.
  • Vilniaus universitetas Lietuvos istorijoje, 1979, rusų k.
  • Respublikos idealai Romos aukso poezijoje, 1982.
  • Knygelė apie pakylėtumą, kažkada Longinui priskirta, 1997. Už pastarąją 1998 m. apdovanotas Lietuvos mokslo premija.[3]

Iš graikų ir lotynų kalbų išvertė Katulo „Lyriką“ (1969), Euridipo „Hipolitą Apvainikuotąjį“ (1973), Horacijaus „Lyriką“ (1977).

  1. http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=Z&sritis=H Archyvuota kopija 2013-12-03 iš Wayback Machine projekto.
  2. Julius BūtėnasHenrikas Zabulis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. - 609
  3. http://www.flf.vu.lt/kfk/sveikinimai/2007_02_zabuliui80/index.html Archyvuota kopija 2011-02-13 iš Wayback Machine projekto.