Dionizas Poška

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Dionizo Poškos gimtinė Lėlaičiuose
Dionizo Poškos ir jo žmonos Uršulės Sasnauskytės kapas Kaltinėnų kapinėse

Dionizas Poška (1764 m. Lėlaičiuose (Telšių apylinkėse) – 1830 m.) – XIX a. lietuvių rašytojas, vienas žymiausių kultūros veikėjų. Žymiausias D. Poškos kūrinys – „Mužikas Žemaičių ir Lietuvos“.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

D. Poška gimė 1764 m. Telšių paviete, Žemalės parapijoje, Lėlaičių dvare, krikštytas 1764 metų spalio 13 d. Kurį laiką (iki motinos mirties) gyveno gimtinėje, vėliau su tėvu ir pamote persikėlė į Maldūnus. Apie 1773–1780 m. mokėsi Kražių kolegijoje, paskui pasirinko teisininko kelią, praktikavosi Raseinių palestroje. 1786 m. jam pripažintas advokato vardas. Būdamas 17-18 metų pradėjo dirbti Raseinių žemės teisme, iš pradžių advokatu, paskui teismo regentu, ežių teismo sekretoriumi, žemės teismo raštininku. Nuo 1790 m. iki mirties gyveno Bardžiuose, kaimelyje šalia Bijotų, turėjo baudžiauninkų. Bijotuose stovi garsieji D. Poškos „Baubliai“ (senienų muziejai). Valdė apie 500 ha žemės, turėjo 40 baudžiauninkų. Greičiausiai 1792 m. vedė Uršulę Sasnauskytę, kuriai buvo dėkingas „už jos jausmų pastovumą, gerą ir gailestingą širdį, mokėjimą išsaugoti namų židinio ramybę, už šeimininkės darbštumą ir rūpestingumą“.

Mirė D. Poška 1830 m. balandžio 30 d. (gegužės 12 d.) Bardžiuose, palaidotas Kaltinėnų parapijos kapinėse šalia anksčiau mirusios žmonos Uršulės. Senas užrašas ant kapo byloja:

Cquote2.png Žinok, ateivi, jog tas kapas yra
Tikro žemaičio ir garbingo vyro,
Kurs kalbą mūsų ištaisyti troško,
O pats vadinos Dionizas Poška.

Cquote1.png


Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Eilės / sp. parengė V. Kamantauskas. – Kaunas: Švyturys, 1926. – 32 p.
  • Mužikas Žiemaytcziu yr Lietuwos / paruošė A. Žirgulys. – Vilnius: Valst. grož. lit. leidykla, 1947.
  • Mužikas žemaičių ir Lietuvos: poema (Mokinio biblioteka). – Vilnius: Valst. grož. lit. leidykla, 1951. – 7 p.
  • Raštai / surinko V. Laurynaitis; tekstą paruošė D. Urbas. – Vilnius: Valst. grož. lit. leidykla, 1959.
  • Mužikas Žemaičių ir Lietuvos. – Vilnius: Vaga, 1965. – 15 p.
  • Der Muschik Schemaitens und Litauens (vokiečių k.). – München: Fink, 1967. – 21 p.
  • Mužikas Žemaičių ir Lietuvos: poema. – Vilnius: Vaga, 1978. – 48 p.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]