Motiejus Kazimieras Sarbievijus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Motiejus Kazimieras Sarbievijus
Maciej Kazimierz Sarbiewski 11.PNG
Motiejus Kazimieras Sarbievijus
Herbas „Prawdzic“
Herbas „Prawdzic“
Gimė: 1595 m. vasario 24 d.
Sarbievas, Lenkija, Plocko vaiv.
Mirė: 1640 m. balandžio 2 d. (45 metai)
Commons-logo.svg Vikiteka: Motiejus Kazimieras SarbievijusVikiteka

Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595 m. vasario 24 d. Sarbieve, Lenkija, Plocko vaiv. – 1640 m. balandžio 2 d.) – Lietuvos jėzuitų auklėtinis, karaliaus Vladislovo IV Vazos dvaro pamokslininkas, laikomas vienu iškiliausių Lietuvos baroko epochos poetų, rašęs lotynų kalba, populiarus XVII a. Europoje. Vilniaus akademijos mokinys, o vėliau ir profesorius, popiežiaus Urbono VIII premijos laureatas, pramintas sarmatų Horacijumi.

Biografija ir kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė Sarbieve (Lenkija, Plocko vaiv.). Studijavo Vilniuje ir Braunsberge. Rašė odes, epigramas, himnus, eilėraščius.

1625 pirmą kartą išleistos „Lyrikos knygos“ Kelne. Iš viso buvo daugiau kaip 50 leidimų. 1632 m. Antverpene išleistos knygos antraštinį puslapį puošė graviūra, sukurta pagal Pauliaus Rubenso piešinį.

16181622 m. – pirmasis Sarbievijaus kūrybos laikotarpis. Rašo panegirikas, sukuria keletą epitalamijų.

16231625 m. Sarbievijus praleidžia Romoje. Čia jis mokosi garsioje jėzuitų kolegijoje. Italijos kultūra, antikinė architektūra, skulptūra, dailės kūriniai, Antikos rašytojų rankraščiai ir literatūra turėjo lemiamos reikšmės poeto kūrybai. Savo mokytoju ir dvasios vadovu jis pasirinko Horacijų. Romoje parašyti eilėraščiai buvo įtraukti į pirmąjį M. K. Sarbievijaus rinkinį „Trys lyrikos knygos“ (Lyricorum libri tres) išleistą 1625 m.

M.K. Sarbievijus viešai skaitė savo eilėraščius per poetikos paskaitas, kuriose dėstė Lietuvoje sukurtą literatūrinė teoriją apie aštrų ir šmaikštų stilių. Nors ir labai įsigilinęs į teologijos studijas, M.K. Sarbievijus naujai išrinktam popiežiui Urbonui VIII skyrė odę „Aureum saeculum“. Popiežius Urbonas VIII, kuris pats buvo poetas puikiai įvertino M.K. Sarbievijaus poeziją ir paskyrė jį į bažnytinių brevijorių himnų reformatorių grupę greta trijų žinomų Romos jėzuitų, nors Sarbievijus dar tik kelis mėnesius tebuvo kunigu ir neturėjo nė 30 metų. Sakoma, kad poetas sukūrė porą himnų ir pataisė Velykų laikotarpio himną. Vėliau paties popiežiaus buvo vainikuotas laurų vainiku bei apdovanotas aukso žiedu.

16261635 m. parašyti ir išleisti visi svarbiausi M. K. Sarbievijaus kūriniai. Tai antikinių ar biblinių tekstų parodijos ir palinodijos. 1627 m. pradėjo dėstyti Vilniaus akademijoje, buvo jos profesoriumi. Čia jis subrendo kaip rašytojas ir asmenybė.

Poeto iniciatyva arba veikiamas jo talento Vilniaus universitete susiformavo literatūrinis humanistų būrelis, kuriam priklausė talentingiausi poetai. Jauniesiems kolegoms M.K. Sarbievijus buvęs ne tik pripažintas autoritetas, antikinės literatūros žinovas, bet ir patarėjas, organizatorius. Per Sarbievijaus organizuojamus susibūrimus jauni poetai skaitė arba deklamavo savo pirmuosius eilėraščius. Taigi M.K. Sarbievijaus veikiama Vilniaus universitete susiformavo savotiška „poetinė mokykla“, kuri išugdė nemažą būrį naujų poetų. Vieni iš žymesnių M.K. Sarbievijaus mokinių - M.Kmicičius, T.Požeckis, A.Rozenvaldas.

1627 m. Motiejus Sarbievijus parašė studiją „Pagonių dievai“, kurioje, be senovės lietuvių mitologijos, pateikia žinių apie dangaus kūnų garbinimą.

Daugelis jo kūrinių dedikuoti žymiems Lietuvos žmonėms - J.K. Chodkevičiui, Steponui Pacui, A.V. Radvilai ir kitiems.

Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]