Heliodoras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search


Heliodoras (Be3Al2Si6O18) – ciklosilikatų grupės mineralas, geltona berilo atmaina. Graikiškai reiškia „saulės dovana“.

Savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kietumas 7,5-8,0. Kristalo struktūra – heksagonalinė. Lūžio rodiklis – 1,57-1,60. Specifinis tankis – 2,68–2,80.

Spalvų skalė: geltona, geltonai - žalia, oranžinė, ruda, priklausomai nuo geležies priemaišų. Jei atspalvis auksinis, akmuo vadinamas heliodoritu. Pakaitinus iki 250-300 laipsnių, spalva blunka.

Radimvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Randamas Madagaskare, Namibijoje (čia jis rastas pirmą kartą), Brazilijoje, JAV (Šiaurės Karolinoje ir Kalifornijoje), Rusijoje bei Centrinėje Azijoje.

Didžiausias šlifuotas brangakmenis (2054 ct) saugomas JAV, Vašingtone, Smitsono Institute.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]