Ezopas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Ezopas
Diego Velasquez, Aesop (1).jpg
Ezopas - pasakėčios pradininkas
Gimė 620 m. pr. m. e. m. mėn.
Mirė 560 m. pr. m. e. m.
Veikla legendinis graikų pasakėtininkas
Commons-logo.svg Vikiteka EzopasVikiteka

Ezopas arba Aizopas (gr. Αἴσωπος; g. apie 620 m. pr. e. – m. apie 560 m. pr. m. e.)[1] – legendinis graikų pasakėtininkas, pasak padavimo, atleistinis vergas frygas arba trakasSamo.[2] Laikomas pasakėčios žanro pradininku.[3] Ezopui priskiriama dauguma graikų pasakėčių, taip pat ir vėlesnės pasakėčios, pasakotos jo vardu.[4]

Apie Ezopą žinoma labai mažai, neaišku, kiek jo asmenybė yra istoriška. Manoma, kad Ezopo biografija išgalvota, perduodama liaudies pasakojimuose; ją žinojo jau Herodotas.[4] Teigiama, kad atgavęs laisvę, Ezopas bendravo su graikų išminčiumi Solonu, Lidijos karaliumi Krezu, keliavo, lankėsi Rytuose.[2][5] Patekęs į Delfus, Krezo liepiamas dalijęs piliečiams pinigines dovanas. Nesutikdami su padalijimu, delfiečiai nustūmę jį nuo uolos. Pasak Sokrato, laukdamas kalėjime nuosprendžio įvykdymo, jis sueiliavęs dar keletą pasakėčių.[4]

Pasakėčios[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ezopo pasakėčias surinko ir 300 m. pr. m. e. paskelbė Atėnų valstybės veikėjas Demetrijas Falerietis. Pasakėčioms būdingas prozinis įvykių atpasakojimas ir moralas, jų veikėjai daugiausia gyvūnai su įvairiais žmogaus būdo ir elgsenos bruožais. Vertinamas gudrumas, kuklumas, užuojauta ir pagalba kitiems.[2]

Ezopo pasakėčių siužetais naudojosi senovės graikų pasakėtininkas Babrijas, atpasakodamas jas paprasta kalba ir suteikdamas eiliuotą formą,[6] romėnų rašytojas, literatūrinės pasakėčios pradininkas Fedras, Martynas Liuteris, Žanas de La Fontenas, Gotholdas Efraimas Lesingas, Ivanas Krylovas. Jono Šulco 1706 m. išleistas Ezopo pasakėčių vertimas buvo pirmoji pasaulietinio turinio knyga lietuvių kalba. Kitų vertimų į lietuvių kalbą paskelbė Liudvikas Rėza, Simonas Daukantas, sekimų parašė Antanas Savickis, Kiprijonas Juozapas Nezabitauskis-Zabitis, Antanas Tatarė, Juozapas Silvestras Dovydaitis, Stanislovas Dagilis.[2]

Lietuviški leidimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ezopo pasakėčios / perpasakojo ir iliustravo Val Biro, vertė Lina Būgienė. – Vilnius: Alma littera, 2011. – 198 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-38-961-3
  • Ezopo pasakėčios (Iliustruota didžioji klasika, 50) / vertė Edmundas Juškys. – Vilnius: Alka, 2002. – 238 p.: iliustr. – ISBN 9986-459-92-3
  • Ezopo pasakos: pagal J. Jacobs’o ir V.S. Jones’o redakcijas / surinko ir išvertė Karolis Vairas, iliustracijos Richard Heighway ir graf. E. Totlebenaitės. – 2-as patais. ir perred. leid. – Kaunas: Sakalas, 1936. – 268 p.: iliustr.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Notice de personne: Ésope, Prancūzijos nacionalinės bibliotekos katalogas. Nuoroda tikrinta 2020-11-24.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 Dalia Dilytė. Ezopas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
  3. Pasakėčia. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
  4. 4,0 4,1 4,2 Ezopas, Antikos žodynas, p. 139, Vilnius, „Alma Litera“ 2008 m. ISBN 9-986-02562-1
  5. Germanas Hafneris, „Žymūs antikos žmonės“, Ezopas, p. 113. Vilnius, Vyturys, 1987 m.
  6. Babrijas, Antikos žodynas, p. 72, Vilnius, „Alma Litera“ 2008 m. ISBN 9-986-02562-1

Vikicitatos

Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose