Ananiasz Zajączkowski
| Ananiasz Zajączkowski | |
|---|---|
| Gimė | 1903 m. lapkričio 12 d. Trakai, Rusijos imperija |
| Mirė | 1970 m. balandžio 6 d. (66 metai) Roma, Italija |
| Veikla | Orientalistas, turkologas |
Ananiaš Zajončkovski (1903 m. lapkričio 12 d. Trakuose, Rusijos imperija – 1970 m. balandžio 6 d. Romoje, Italija) – Lietuvos karaimų kilmės turkologas, orientalistas, Varšuvos universiteto profesorius.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė 1903 m. lapkričio 12 d. Trakuose, Aleksandro ir Emilijos Bezekovičiūtės šeimoje. Mokėsi Žygimanto Augusto gimnazijoje Vilniuje. Baigęs mokslus išvyko studijuoti į Krokuvos universitetą. 1929 m. tapo mokslų daktaru, jo darbas buvo skirtas gimtosios kalbos gramatikai. 1929-1931 m. studijavo Berlyne, Stambule ir Paryžiuje. Krokuvos universitete dirbo filologijos katedros asistentu. 1932 m. pradėjo dėstyti turkų kalbą Varšuvos universiteto orientalistikos institute. 1935 m. tapo profesoriumi. 1945-1969 m. turkologijos katedros vadovas, 1945-1950 m. Vroclavo universiteto orientalistikos katedros vedėjas. 1961 m. tapo Berlyno universiteto garbės daktru, 1966 m. Tbilisio, 1967 m. Mančesterio. Skaitė paskaitas Maskvoje, Jeruzalėje, Neapolyje, Maince ir Stambule. 1945-1970 m. buvo Lenkijos karaimų bendrijos pirmininkas. Parašė apie 300 mokslinių straipsnių. Mirė 1970 m. balandžio 6 d. Romoje.
Darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Krótki wykład gramatyki języka zachodniokaraimskiego (1931)
- Studja nad językiem staroosmańskim. Wybrane rozdziały z anatolijskotureckiego przekładu Koranu (1937)
- Problem językowy Chazarów (1946)
- Ze studiów nad zagadnieniem chazarskim (1947)
- Dyplomatyka Złotej Hordy w XV wieku (1948)
- Glosy tureckie w zabytkach staropolskich (1948)
- Związki językowe połowiecko-słowiańskie (1949)
- Liryka Hafiza (1950)
- Charakterystyka Turków w świetle piśmiennictwa arabskiego w średniowieczu (1951)
- Awicenna (1953, redaktorius)
- Studia orientalistyczne z dziejów słownictwa polskiego (1953)
- Słownik arabsko-kipczacki z okresu Państwa Mameluckiego (1954-1958)
- Orient jako źródło inspiracji w literaturze romantycznej doby Mickiewiczowskiej (1955)
- Zarys dyplomatyki osmańsko-tureckiej (1955, su Jan Reychman)
- Leksyka języków tureckich (1959)
- Mamelucko-kipczacki przekład arabskiego traktatu Muhadimma "Abu-l-Lait as-Samarkandi" (1959)
- Karaims in Poland. Language, Folklore, Science (1961)
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Biogramy uczonych polskich, Część I: Nauki społeczne, zeszyt 3: P-Z (pod redakcją Andrzeja Śródki i Pawła Szczawińskiego), Ossolineum, Wrocław 1985