Trakai

Koordinatės: 54°38′42″š. pl. 24°56′06″r. ilg. / 54.645°š. pl. 24.935°r. ilg. / 54.645; 24.935 (Trakai)
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Naujieji Trakai)
Trakai
      
Galvės ežero saloje stovinti pilis
Trakai
Trakai
54°38′42″š. pl. 24°56′06″r. ilg. / 54.645°š. pl. 24.935°r. ilg. / 54.645; 24.935 (Trakai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Vilniaus apskritis Vilniaus apskritis
Savivaldybė Trakų rajono savivaldybė Trakų rajono savivaldybė
Gyventojų (2023) 5 912
Plotas 11,5 km²
Tankumas (2023) 514 žm./km²
Pašto kodas LT-21001
Vikiteka Trakai
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Trãkai
Kilmininkas: Trãkų
Naudininkas: Trãkams
Galininkas: Trakùs
Įnagininkas: Trãkais
Vietininkas: Trãkuose

lenk. Troki, Nowe Troki, rus. Новые Троки, Троки[2][3]

Trakai – miestas Vilniaus apskrityje, už 30 km į vakarus nuo Vilniaus centro. Trakų rajono savivaldybės ir seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos (Naujasodžio, Pietinė ir Šiaurinė). Pietinėje Trakų dalyje veikia kultūros namai, Trakų rajono centrinė ligoninė ir poliklinika, paštas. Urbanistikos paminklas (nuo 1969 m.).

Trakų salos pilis – pagrindinis miesto simbolis
Šv. Jono Nepomuko koplytstulpis miesto sankryžoje

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miesto vardo kilmė aiški – jis kilęs nuo žodžio trãkas („pakilesnė vieta miške, iškirsta ar išdegusi miško vieta; visuma krūmų veislių, sudaranti žemutinį miško ardą“) daugiskaitos.[4] Ši versija pateikiama dar 1861 m. rusiškame Vilniaus gubernijos metraštyje.[5]

Dabartinis Trakų miestas yra Naujieji Trakai, kadangi pirmoji Trakų gyvenvietė yra dabartiniai Senieji Trakai. Manoma, kad pastaruosius pastatydino Ldk Gediminas visiškai naujoje vietoje, išdeginęs miško plotą.[6]

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestas apsuptas ežerų, kuriuose gausu įvairaus dydžio salų (šiaurinį miesto pakraštį skalauja Galvė, rytinį – Lukos, arba Bernardinų ežeras, pietinį – Gilušis, vakarinį – Totoriškių ežeras). Taip pat, ties pietiniu miesto pakraščiu telkšo Babrukas, Lovka, vakaruose – Plomėnų ežeras, rytuose – Nerespinka. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija.

Trakai – viena mėgstamiausių trumpalaikio poilsio vietų. Čia tinkamos sąlygos pasimaudyti, galima pažvejoti, paplaukioti jachtomis, valtimis, platus įvairių kitų poilsio būdų pasirinkimas. Vasaros sezono metu kursuoja specialus turistinis autobusas, vežantis nuo Trakų geležinkelio stoties ir Trakų autobusų stoties iki senamiesčio, Užutrakio, kempingo ir viešbučio. Miesto transporto funkciją atlieka priemiestiniai autobusai, aptarnaujami UAB „Trakų autobusai“.

Miesto dalys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trakų salos pilis apie 1877 m. (Napoleono Ordos akvarelė)
Pusiasalio pilis XX a. pr. (Henriko Poddenbskio fotogr.)
Miestelio planas tarpukaryje

Seniausios archeologams žinomos gyvenvietės dabartinių Trakų vietoje gyvavo jau I tūkstm. pr. m. e. Tačiau pats Trakų vardas iš pradžių veikiausiai priklausė ne dabartiniams, bet Seniesiems Trakams – už 4 km į pietryčius nuo Trakų (minimi nuo 1337 m., tuo metu jau galėjusi būti kunigaikštystė). 19941997 m. archeologiniai tyrimai parodė, kad Senieji Trakai buvo įkurti apie XIII a. pabaigoje, tada tikriausiai paties Ldk Gedimino nurodymu visiškai „kultūriškai tuščioje“ vietoje iškirtus mišką ir sumūrijus gardinio tipo pilį. Tikėtina, kad būtent į šiuos Trakus 1316 m. Gediminas iš Kernavės ar kurios kitos vietos perkėlė savo kaip LDK monarcho sostinę, pastatydamas pilį (tiesa, jau 1323 m. perkeldamas sostinę į Vilnių). Tuo tarpu dabartiniai, arba Naujieji Trakai antruoju po Vilniaus LDK politiniu administraciniu centru (bet ne Lietuvos sostine) tapo tik apie 1375 m., LDK submonarchui Kęstučiui įsikūrus XIV a. II ketvirtyje ar viduryje pradėtoje statyti Trakų pusiasalio pilyje (pirmojoje Trakų pilyje), kuri buvo baigta XIV 8-ajame dešimtmetyje, tačiau sugriauta 13821383 m. vidaus kovų metu. 1409 m. baigta statyti Trakų salos pilis (antroji pilis Trakuose) buvo stipriausia ir didingiausia LDK. Ji iš karto tapo svarbiausia kunigaikščio Vytauto Didžiojo rezidencija.

XIV a. susiklostė linijinis miesto planas. Apie XV a. pradžią Trakams tapus nemažu miestu, 1409 m. jiems buvo suteiktos Magdeburgo miesto teisės, atidaryta parapinė mokykla [7]; šiek tiek vėliau tokias pačias teises – atskirai nuo krikščioniškosios miesto dalies – gavo ir Trakų karaimų bendruomenė. Miesto klestėjimo laikotarpiu laikomi XV ir XVI a., XV a. pastatyta rotušė.

Iki XVI a. pradžios Trakuose buvo saugomas LDK archyvas – Lietuvos Metrika. XVI–XVII a. Trakų kaip svarbaus politinio, prekybos ir kultūros centro reikšmė sunyko. Miestas labai nukentėjo XVII a. viduryje, vykstant ATR-Rusijos karui, kuomet Trakus kelerius metus niokojo Rusijos okupacinė kariuomenė, – būtent šio karo metu abidvi Trakų pilys virto griuvėsiais. 16541667 m. miestas apiplėštas ir sudegintas, 17001721 m. Šiaurės karo metu taip pat degė. XIX a. Trakai – Vilniaus gubernijos Trakų apskrities centras.[8]

1915 m. vokiečių kariuomenės artilerijos apšaudymai sunaikino miesto centrą. 1924 m. lenkų valdžia įteigė Mokytojų seminariją, rengusią pedagogus Vilnijos krašto pradžios mokykloms. Tarpkariu mieste buvo įsikūręs Trakų pasienio apsaugos korpusas. 1938 m. įkurtas karaimų muziejus.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. 1954 m. dalis miesto teritorijos prijungta prie Senųjų Trakų apylinkės. 1960 m. įsteigtas Trakų kraštovaizdžio draustinis, 1991 m. – Trakų istorinis nacionalinis parkas. Sovietmečiu veikė turizmo bazė, kempingas, jachtų klubas, 2 irklavimo bazės. 1984 m. pastatyti kultūros namai (architektas A. Paulauskas).[9] 1996 m. patvirtintas dabartinis Trakų herbas. 2008 m. suteiktas kurortinės teritorijos statusas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
iki 1413 m. ? ? Trakų kunigaikštystės sostinė
14131496 m. ? ? Trakų vaivadijos centras
14961795 m. ? Trakų apskrities centras
17951796 m. ? Vilniaus gubernija Rusijos imperija
17961801 m. ? Lietuvos gubernija
18011839 m. ? Vilniaus gubernija
18391843 m. ? ?
18431915 m. ? Trakų apskrities centras
19151918 m. ? ? ? Vokietija
19181920 m. Trakų valsčiaus centras Trakų apskrities centras Lietuva
19251939 m. Vilniaus-Trakų apskritis Vilniaus vaivadija Lenkija
19391940 m. Vilniaus apskritis Lietuva
19401950 m. Trakų apskrities centras
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas,
Trakų apylinkės centras
Trakų rajono centras Vilniaus sritis
19531995 m.
1995 Trakų seniūnijos centras Trakų rajono savivaldybė Vilniaus apskritis

Architektūra ir kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pilies muziejaus kiemas
Trakų katalikų bažnyčia
Karaimų etnografinės parodos pastatas
Karaimų gatvė Trakuose

Trakų senamiestis yra vienas iš 5 valstybės saugomų Lietuvos senamiesčių (169 ha), saloje stovi pagrindinė miesto įžymybė – Trakų salos pilis. Įdomi ir informatyvi Trakų istorijos muziejaus ekspozicija Salos pilyje. Unikali karaimų etnografinė paroda. Yra Trakų alkakalnis.

Pačioje miesto šiaurėje, Galvės ežero Pilies saloje išlikusi gotikinė Trakų salos pilis (statyta nuo XIV a. II pusės iki Vytauto valdymo pabaigos), kurioje nuo 1962 m. veikia Trakų istorijos muziejus. 1977 m. per Galvę pėstiesiems nutiestas Trakų pilies tiltas. Su karaimiškąja miesto istorija susijęs Karaimų tiltas, stovintis vienoje siauriausių pusiasalio vietų tarp Galvės ir Totoriškių ežerų.

Be salos pilies, yra daug kitų architektūros paminklų:

Karaimų g. 22 veikia Serajos Šapšalo rinkinių pagrindu sudaryta Trakų muziejaus karaimų parodos ekspozicija. Ji, po remonto, buvo atidaryta 1997 m. birželio 28 d., švenčiant karaimų ir totorių įsikūrimo Lietuvoje 600-ąsias metines.

Kultūra:

Mieste vyksta Amatų dienos, muzikos festivalis „Čia mūsų namai“, kamerinės muzikos vakarai Užutrakio dvare.

Švietimo ir ugdymo įstaigos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1804 m. ir 2021 m.
1804 m. 1870 m.[3] 1897 m.sur.[11] 1901 m.*[2] 1931 m.[12] 1939 m. 1959 m.sur.[13] 1970 m.sur. 1976 m.[14]
1 267 2 191 3 240 2 390 2 530 3 100 3 100 4 691 6 000
1979 m.sur.[15] 1989 m.sur.[16] 2001 m.sur.[17] 2011 m.sur.[18] 2020 m. 2021 m.sur. - - -
5 763 6 703 5 725 4 933 4 153 5 426 - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyveno 4 933 žmonės:[19]

2001 m. gyveno 5 725 žmonės:[20]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Partnerystės ryšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Futbolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Trakų FK profesionalus futbolo klubas. Klubas, žaidžiantis aukščiausių lygoje Lietuvoje, A lyga. Klubas žaidžia namų rungtynes LFF stadione Vilniuje, kuriame gali sėdėti 5400 žiūrovų. Savo naują Trakų stadioną gali tilpti 2000 žiūrovų, tačiau jis neatitinka A lygių reikalavimų.
  • VJFK Trakai vaikų, jaunimo ir mėgėjų futbolo klubas.

Akademinis irklavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trakai – pagrindinis Lietuvos akademinio irklavimo centras su gerai išvystyta infrastruktūra. Galvės ežere nuo 1962 m. vyksta kasmetinė "Gintarinių irklų" regata, sutraukianti daugybę irkluotojų iš įvairių Europos bei Azijos šalių.

  • 2012 m. vyko pasaulio jaunimo iki 23 metų irklavimo čempionatas.
  • 2013 m. vyko pasaulio jaunių iki 19 metų irklavimo čempionatas.
  • 2016 m. vyko Europos jaunių iki 19 metų irklavimo čempionatas.
  • 2017 m. vyko pasaulio jaunių iki 19 metų irklavimo čempionatas.

Kanojų ir baidarių irklavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jachtų prieplauka

Trakuose vyksta tarptautinė Galvės regata – tradicinės baidarių ir kanojų irklavimo varžybos.

Buriavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilniaus jachtklubo steigiamasis susirinkimas įvyko 1926 m. sausio 19 d. Vilniuje. Jachtklubo nariai buriavo Trakų ežeruose. 1930 m. buriuotojams buvo perduota dalis Trakų pusiasalio ir pastatytas naujas jachtklubo pastatas. 1939 m. Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, Vilniaus jachtklubas su visu inventoriumi buvo perduotas Šaulių sąjungai. Po Antrojo pasaulinio karo Trakai tapo pagrindine buriavimo baze. Naudojantis išlikusiu prieškario inventoriumi buvo ruošiami pirmieji pokario buriuotojai, vyko Lietuvos buriavimo čempionatai. Vėliau įkurtas Vilniaus „Žalgirio“ jachtklubas. Išugdyta daug SSRS ir nepriklausomos Lietuvos čempionų. Pastoviai rengiamos miesto ir Lietuvos buriavimo regatos.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Trakai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 442 psl.
  • Garbingas atvaizdas senovės: Trakai poezijoje / Jadvyga Kulikienė. – Trakai: Trakų centrinė biblioteka, 1991. – 125 p.
  • Trakai: dabartis ir perspektyvos: sociologinis aspektas. – Vilnius: Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas, 1995. – 99 p.: schem. –
  • Senieji Trakai istorijos verpetuose / Jonas Mišeikis. – Senieji Trakai, 2001. – 125 p.: iliustr. 
  • Trakų krašto gamtos ir kultūros paveldas / Vidmantas Malinauskas, Jonas Kriaučiūnas, fotogr. Selemonas Paltanavičius, Vidmantas Malinauskas, Viktoras Neliubinas. – Vilnius: Daigai, 2005. – 94 p.: iliustr.
  • Trakai: praeities vaizdai / Vytautas Lisauskas. – Vilnius: Darlis, 2009. – 95 p.: iliustr. 
  • Kur dunkso Trakų pilys: publicistika (apie Trakų praeitį ir dabartį) / Juozas Vercinkevičius. – Trakai: Voruta, 2010. – 208 p.: iliustr.
  • Mes sveikinam Trakus: fotoalbumas / Neringa Mišeikienė, Arvydas Mišeikis, Dana Zacharevičienė. – Trakai: Voruta, 2011. – 94 p.: iliustr. 

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. 2,0 2,1 Троки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 33А (66) : Томбигби — Трульский собор. С.-Петербургъ, 1901., 887 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 224 psl.
  4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 227–228
  5. Pamiatnaja knižka Vilenskoj guberniji. 1861 m. PDF-164 psl. http://infobelarus.nlb.by/7n_4439dvd/data/6/16.pdf
  6. 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. – Kaunas, Terra Publica, 2010. // psl. 142
  7. (red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo, Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 26.
  8. Troki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 485 psl. (lenk.)
  9. Kultūros darbuotojo veikla – ne darbas, o tarnystė traku-zeme.lt
  10. Trakų turizmo informacijos centras trakai-visit.lt
  11. http://elib.shpl.ru/ru/nodes/15159-vyp-5-okonchatelno-ustanovlennoe-pri-razrabotke-perepisi-nalichnoe-naselenie-gorodov-spb-1905#mode/inspect/page/8/zoom/6
  12. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
  13. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  14. Trakai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 329
  15. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  16. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  17. Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  18. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  19. 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
  20. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš Archive.is projekto

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.