ATR-Maskvos karas (1654–1667)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
ATR-Maskvos karas (1654–1667)
Priklauso: ATR-Maskvos karai
Wojna polsko-rosyjska 1654-1667.svg
Pagrindiniai kariaujančių pusių veiksmai ir mūšiai
Data 16541667 m.
Vieta ATR teritorija, pagrindiniai veiksmai – LDK
Rezultatas ATR prarado savo galią, nebeliko Europos lygio jėga
Priežastis Kazokų ir Maskvos sutartis
Kariaujančios pusės
Coat of arms of Russia in 1625.PNG Maskvos Didžioji Kunigaikštystė
Flag of the Cossack Hetmanat.svg Zaporožės kazokai (iki 1658 m.)
Herb Rzeczypospolitej Obojga Narodow.svg Abiejų Tautų Respublika
Gerae-tamga.png Krymo chanatas
Flag of the Cossack Hetmanat.svg Zaporožės kazokai (nuo 1658 m.)
Vadovai
Jokūbas Čerkaskis,
Aleksėjus Trubeckojus,
Bogdanas Chmelnickis,
Vasilijus Šeremetjevas,
Vasilijus Buturlinas,
Ivanas Chovanskis,
Jurijus Dolgorukovas,
Jurgis Chmelnickis
Stefanas Čarneckis,
Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis,
Jonas Kazimieras Vaza,
Stanislovas Lančkoronskis,
Jurgis Sebastianas Liubomirskis,
Mykolas Kazimieras Pacas,
Aleksandras Hilaris Palubinskis,
Stanislovas Ravera Potockis,
POL COA Radziwiłł.svg Jonušas Radvila,
Povilas Jonas Sapiega,
Ivanas Vyhovskis,
Povilas Tetera

ATR-Maskvos karas (16541667) (Švedų tvano dalis) buvo ketvirtasis karinis konfliktas tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės.

Priešistorė[taisyti | redaguoti kodą]

1634 m. sudaryta Polianovkos taika galiojo iki 1653 m., kai Bogdanas Chmelnickis, matydamas, jog jo vadovaujamas sukilimas pralaimės, kreipėsi pagalbos į MDK. 1653 m. spalio 1 d. Maskvoje susirinkę bajorai patenkino Chmelnickio prašymą ir paskelbė ATR karą.

Karo eiga[taisyti | redaguoti kodą]

1654–1655 m. kampanija[taisyti | redaguoti kodą]

Karinius veiksmus Maskva pradėjo 1654 m. gegužės 18 d., kai iš Maskvos išžygiavo pirmieji pulkai. Karo pradžia maskvėnams buvo itin sėkminga, lengvai užimti pirmieji miestai, nemažai jų be mūšio: birželio 4 d. Dorogobužas (be mūšio), birželio 11 d. Nevelis (dabar Talinas, be mūšio), birželio 29 d. Polockas, liepos 2 d. Roslavlis (be mūšio), liepos 5 d. pradėta Smolensko apsiaustis, liepos 20 d. Mstislavlis, liepos 24 d. Dysna ir Druja, rugpjūčio 2 d. Orša, rugpjūčio 9 d. Gluboką, rugpjūčio 20 d. Ozerišče.

Pirmasis rimtesnis Šklovo mūšis įvyko 1654 m. rugpjūčio 12 dieną, kai Jonušas Radvila su 8 000 karių pasitiko 80 000 maskvėnų kariuomenę ir buvo priverstas trauktis.

Už poros savaičių, rugpjūčio 24 d. kariuomenės vėl susirėmė Šepelevičių mūšyje, kai Jonušas Radvila su 6 000 karių pralaimėjo maskviečių 15 000 karių pulkui, kuriam vadovavo kunigaikštis Aleksejus Trubeckojus. Ankstesnis pralaimėjimas prie Šklovo ir šis prie Šepelevičių lėmė Smolensko įgulos pasidavimą caro armijai rugsėjo 23 d. be mūšio.

1655 m. vasario 2 d. Jonušas Radvila su apytiksliai 15 000 karių armija – apgulė Mogiliovą, ginamą 6 000 karių, tačiau nesėkmingai, gegužės 1 d. apgultį nutraukė.

1655 m. rugpjūčio 8 d. Maskvos caro daliniai įžengė į Vilnių ir pirmąsyk valstybės istorijoje priešas užėmė Lietuvos sostinę.

1656-1658 m. paliaubos[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Nemėžio sutartis.

ATR pralaimint karą dviem frontais, o Švedijai po 1655 m. spalio 20 d. pasirašytos Kėdainių sutarties atsiiminėjant Maskvos užimtas LDK tvirtoves kilo natūralus konfliktas ir 1656 m. gegužės 17 d. Aleksejus Michailovičius paskelbė Švediją karą.

Švedijai tapus bendru priešu ATR pasiūlė Maskvai paliaubas, kurios ir buvo sudarytos 1656 m. spalio 26 d. Nemėžyje vadinamąja Vilniaus sutartimi. Pagal sutarties nuostatas abi šalys įsipareigojo kariauti prieš Švediją ir nesudarinėti su ja separatinės taikos.

1658–1659 m. kampanija[taisyti | redaguoti kodą]

Po 1657 m. mirusio Bogdano Chmelnickio 1658 m. pagal Gadiačių sutartį kazokai, vadovaujami etmono Ivano Vygovskio, tapo federacine ATR dalimi.

Prisijungus Ukrainos kazokams, o švedams pradėjus karą prieš Daniją ATR galėjo atnaujinti karinius veiksmus prieš Maskvą, todėl 1658 m. Seimui nusprendus buvo pradėti kariniai veiksmai, kurių pradžią žymi spalio 21 d. prie Vilniaus įvykęs Verkių mūšis, kuriame ATR pajėgos, vadovaujamos LDK lauko etmono Vincento Aleksandro Korvino Gosievskio, patyrė svarbų pralaimėjimą prieš Maskvos kariuomenę. Nors kariniai nuostoliai nebuvo milžiniški, tačiau didžiausia netektis buvo gausus karinių vadų (įskaitant patį lauko etmoną) skaičius, patekęs į Maskvos nelaisvę.

Didžioji 1660 m. kampanija[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo karo eigos lūžio etapas, nors prasidėjęs ne itin sėkmingai ATR. Sausio 3 d. Ivanas Chovanskis netikėtai užėmė Brestą, o kovo 23 d. pradėjo vienos paskutinės ATR kontroliuojamos Liachovičių tvirtovės apgultį, kuri be rezultatų baigėsi tik birželio 27 d., kai birželio 28 d. Maskvos pajėgos buvo sutriuškintos netoliesi vykusiame Polonkos mūšyje.

Gegužės 3 d. ATR sudarė Olivos taikos sutartį su Švedija, todėl į rytų frontą buvo permesti geriausi lenkų kariuomenės rezervai.

Rugsėjo 16-26 vyko kovos prie Liubaro,kurios vėliau, nuo rugsėjo 27 d. persikėlė prie Čiudnovo. Čia kovos tęsėsi iki lapkričio 4 d., kai maskvėnai, po kazokams prastai pasibaigusio spalio 7-8 d. vykusio Slobodiščės mūšio buvo priversti spalio 17 d. pasirašyti Slobodiščės traktatą, o kartu - pasitraukti iš Čiudnovo (tai su savo kazokas jų vadas Tetura padarė spalio 27 d.).

Šiaurėje ATR puolimas rugsėjo 24-spalio 10 d. vyko Basios upės apylinkėse, kur kovų serija baigėsi spalio 8 d. Basios mūšyje.

Kariniai pasiekimai leido ATR kariuomenei išvyti maskvėnus praktiškai iš visų pagrindinių ATR teritorijų.

Baigiamasis karo etapas[taisyti | redaguoti kodą]

1661 m. rudenį maskvėnai pralaimėjo Kušlikų kalvų mūšyje, kas užkirto kelią pagalbai Vilniuje likusiai rusų įgulai ir lapkričio mėnesį sėkmingai baigta Vilniaus apgultis ir pagaliau atsiimta LDK sostinė.

1663 m. Jonas Kazimieras pradėjo didįjį žygį, kuris iš pradžių ėjosi sėkmingai, tačiau 1664 m. karaliaus vadovaujamos pajėgos patyrė triuškinantį pralaimėjimą Pirogovo mūšyje.

16651666 m. abi pusės atlikinėjo tik mažos apimties veiksmus, nes buvo netekę žmonių ir lėšų.

Paliaubos ir taikos sutartis[taisyti | redaguoti kodą]

Paliaubos[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Andrusovo paliaubų sutartis.
Rožine spalva pažymėtos rytinės Abiejų Tautų Respublikos teritorijos po karo atitekusios Maskvos Didžiajai Kuniaikštystei

1667 m. sausio 30 d. sudaryta Andrusovo paliaubų sutartis. 1666 m. prasidėjusios derybos dėl faktiško kariuomenių ištuštėjimo baigėsi paliaubomis 13,5 metų laikotarpiui, kurios vėliau pratęstos dar 13 metų. Rusijai atiteko Smolenskas, Severskas ir rytinė Ukraina (įskaitant Kijevą laikinam valdymui)

Taikos sutartis[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Amžinosios taikos sutartis (1686).

1686 m. paliaubas pakeitė Amžinoji Taikos sutartis, pagal ją Maskva mainais už piniginę kompensaciją gavo Kijevą ir kartu prisijungė prie anti-Turkiškosios koalicijos.