ATR-Maskvos karas (1654–1667)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
ATR-Maskvos karas (1654–1667)
Priklauso: ATR-Maskvos karai
Vilnius upper castle 1659.jpg
Vilniaus aukštutinė pilis 1659 m., Juozas Narūnavičius
Data: 16541667 m.
Vieta: ATR teritorija, pagrindiniai veiksmai – LDK
Rezultatas: ATR prarado savo galią, nebeliko Europos lygio jėga
Priežastis: Kazokų ir Maskvos sutartis
Kariaujančios pusės
Coat of arms of Russia in 1625.PNG Maskvos Didžioji Kunigaikštystė
Flag of the Cossack Hetmanat.svg Zaporožės kazokai (iki 1658 m.)
Herb Rzeczypospolitej Obojga Narodow.svg Abiejų Tautų Respublika
Gerae-tamga.png Krymo chanatas
Flag of the Cossack Hetmanat.svg Zaporožės kazokai (nuo 1658 m.)
Vadovai
Jokūbas Čerkaskis,
Aleksėjus Trubeckojus,
Bogdanas Chmelnickis,
Vasilijus Šeremetjevas,
Vasilijus Buturlinas,
Ivanas Chovanskis,
Jurijus Dolgorukovas,
Jurgis Chmelnickis
Stefanas Čarneckis,
Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis,
Jonas Kazimieras Vaza,
Stanislovas Lančkoronskis,
Jurgis Sebastianas Liubomirskis,
Mykolas Kazimieras Pacas,
Aleksandras Hilaris Palubinskis,
Stanislovas Reviera Potockis,
POL COA Radziwiłł.svg Jonušas Radvila,
Povilas Jonas Sapiega,
Ivanas Vyhovskis,
Povilas Tetera

ATR-Maskvos karas (16541667) (Švedų tvano dalis) buvo ketvirtasis karinis konfliktas tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės.

Priešistorė[taisyti | redaguoti kodą]

1634 m. sudaryta Polianovkos taika galiojo iki 1653 m., kai Bogdanas Chmelnickis, matydamas, jog jo vadovaujamas sukilimas pralaimės, kreipėsi pagalbos į MDK. Spalio mėnesį Maskvoje susirinkę bajorai pritarė Chmelnickio prašymui ir paskelbė ATR karą.

Karo eiga[taisyti | redaguoti kodą]

1654–1655 m. kampanija[taisyti | redaguoti kodą]

Aleksėjaus Michailovičiaus didžiojo pulko vėliava, 1654 m. (1865 m. chromolitografija)

Maskvėnams karo pradžia buvo itin sėkminga – lengvai užimti pirmieji miestai, nemažai jų be mūšio. Pirmasis rimtesnis Šklovo mūšis įvyko 1654 m. rugpjūčio 12 dieną, kai Jonušas Radvila su 8 000 karių pasitiko 80 000 rusų kariuomenę ir buvo priverstas trauktis.

Už poros savaičių, rugpjūčio 24 d. kariuomenės vėl susirėmė Šepelevičių mūšyje, kai Jonušas Radvila su 6 000 karių pralaimėjo maskviečių 15 000 karių armijai, kuriai vadovavo kunigaikštis Aleksejus Trubeckojus. Ankstesnis pralaimėjimas prie Šklovo ir šis prie Šepelevičių lėmė Smolensko įgulos pasidavimą caro armijai rugsėjo 23 d., kai įgula be mūšio pasidavė caro armijai.

1655 m. vasario 2 d. Jonušas Radvila su apytiksliai 15 000 karių armija – apgulė Mogiliovą, ginamą 6 000 karių, tačiau nesėkmingai, gegužės 1 d. apgultį nutraukė.

Maskvos ir Švedijos armijų kontroliuotos ATR teritorijos dalys Tvano metu

1655 m. rugpjūčio 8 d. Maskvos caro daliniai įžengė į Vilnių ir pirmąsyk valstybės istorijoje priešas užėmė Lietuvos sostinę. Spalio 26 d. sudarytos Vilniaus paliaubos, kai karą prieš ATR pradėjo Švedija ir ATR pasiūlė Maskvai paliaubas. Pagal jas abi šalys įsipareigojo kariauti prieš Švediją ir nesudarinėti su ja separatinės taikos.

Pagrindiniai kariaujančių pusių veiksmai ir mūšiai

1658–1659 m. kampanija[taisyti | redaguoti kodą]

Po 1657 m. mirusio Bogdano Chmelnickio 1658 m. pagal Gadiačių sutartį kazokai, vadovaujami etmono Ivano Vygovskio, tapo federacine ATR dalimi. Spalio 11 d. įvykusiame Verkių mūšyje jungtinės ATR ir kazokų pajėgos pralaimėjo Maskvos kariuomenei.

Didžioji 1660 m. kampanija[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo karo eigos lūžio etapas, kai 1660 m. rugsėjo mėnesį įvyko Gubarevo mūšis, vėliau Liubaro, Čiudnovo, Slobodiščės mūšiai, kurie leido ATR kariuomenei išvyti maskvėnus praktiškai iš visų pagrindinių ATR teritorijų.

Baigiamasis karo etapas[taisyti | redaguoti kodą]

1661 m. rudenį maskvėnai pralaimėjo Kušlikų kalvų mūšyje. Lapkričio mėnesį sėkmingai baigta Vilniaus apgultis ir pagaliau atsiimta LDK sostinė.

1663 m. Jonas Kazimieras pradėjo didįjį žygį, kuris iš pradžių ėjosi sėkmingai, tačiau 1664 me. karaliaus vadovaujamos pajėgos patyrė triuškinantį pralaimėjimą Pirogovo mūšyje.

16651666 m. abi pusės atlikinėjo tik mažos apimties veiksmus, nes buvo netekę žmonių ir lėšų.

Paliaubos ir taikos sutartis[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Andrusovo paliaubų sutartis.
Pagrindinis straipsnis – Amžinosios taikos sutartis (1686).
Rožine spalva pažymėtos rytinės Abiejų Tautų Respublikos teritorijos po karo atitekusios Maskvos Didžiajai Kuniaikštystei

1667 m. sausio 30 d. sudaryta Andrusovo paliaubų sutartis. 1666 m. prasidėjusios derybos dėl faktiško kariuomenių ištuštėjimo baigėsi paliaubomis 13,5 metų laikotarpiui, kurios vėliau pratęstos dar 13 metų. Rusijai atiteko Smolenskas, Severskas ir rytinė Ukraina (įskaitant Kijevą laikinam valdymui)

1686 m. paliaubas pakeitė Amžinoji Taikos sutartis, pagal ją Maskva mainais už piniginę kompensaciją gavo Kijevą ir kartu prisijungė prie anti-Turkiškosios koalicijos.