Henryk Poddębski

Henrikas Poddenbskis (lenk. Henryk Poddębski; 1890 m. lapkričio 21 d. Chšenstovėje (dab. Konecpolio miesto dalis Silezijos vaivadijoje) – 1945 m. kovo 4 d., Vaihingeno koncentracijos stovykloje (prie Štutgarto)) – lenkų kraštotyrininkas ir fotografas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1900 m. gyveno Varšuvoje, kur baigė prekybininkų mokyklą ir vėliau darbavosi knygyne. 1911 m. įstojo į Lenkijos kraštotyros draugiją, 1917 m. tapo šios organizacijos Fotografijos komisijos sekretoriumi. 1925 m. Varšuvoje įkūrė privačią fotodirbtuvę, besispecializuojančią kraštotyrinės fotografijos srityje. Dalyvavo dešimtyse pažintinių ekspedicijų po atkurtą Lenkijos valstybę. 1936–1938 m. Draugijos pasiųstas nuotraukose įamžino Vilnių ir Vilniaus kraštą.

Nuo 1930 metų naudojosi „Leica” fotoaparatu, pamažu kaupėsi fotoplokštelių archyvas – jau 1934 m. buvo priskaičiuota apie 6000 stiklinių negatyvų (iš viso fotografo kūrybiniame palikime išsaugota apie 22 tūkst. nuotraukų).

Tarpukaryje jo darbai ne kartą sulaukė palankaus įvertinimo. H.Poddenbskis 1926 m. nugalėjo iliustruoto savaitraščio „Światowid” konkurse ir laimėjo Pirmąjį prizą Fotografijos parodoje Poznanėje. Vėliau pelnė apdovanojimus Tarptautinėje fotografijos parodoje Briuselyje ir Karinės fotografijos parodoje Varšuvoje.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, per 1944 m. Varšuvos sukilimą hitlerininkų buvo suimtas ir išvežtas į koncentracijos stovyklą Vokietijoje, kur netrukus mirė. Lenkijos sostinės Povonzkų kapinėse įrengtas simbolinis kenotafas.